Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešųjų pirkimų tarnybos, atstovei Raimondai Ruzgytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešųjų pirkimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, pareiškėjos teigimu, išvados yra neobjektyvios, nes VPT šališkai tyrė ir vertino pirkimo dokumentus ir kitus įrodymus, jos paremtos netinkamu Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų aiškinimu. VPT nurodė, kad pirkimo sąlygų 17.8 ir 17.9 p. kvalifikaciniai reikalavimai yra pertekliniai ir dirbtinai riboja konkurenciją. Pagal pirkimo dokumentus pareiškėja pirko darbus, tuo tarpu reikalaujama turėti patirties skaitiklių pirkimo-pardavimo srityje. Pažymi, kad pirkimo objektas yra ne tik darbai, bet ir patys skaitikliai. Pareiškėja pirko 293 000 vnt. skaitiklių; tiekėjų vertinimo rekomendacijos nustato, kad iš tiekėjų turėtų būti reikalaujama, kad sudarytų sutarčių vertė būtų ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto vertės. Šiuo atveju reikalavimas turėti 1 mln. Lt pardavimų kvalifikaciją yra mažesnis nei 0,7 šio pirkimo vertės. Taigi buvo galima reikalauti turėti 34 mln. Lt skaitiklių pardavimo kvalifikaciją. Analogiškai, Sąlygų 17.9 p. reikalavo turėti 5 tūkst. elektroninių skaitiklių pardavimų patirtį, nors buvo galima reikalauti 205 tūkst. Tarnyba nurodo, kad Sąlygų 17.8 p. reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius buitinių skaitiklių pardavimą neteisėtas, nes pirkimu buvo perkami elektroniniai skaitikliai. Pagal rekomendacijas, rekomenduojama būti įvykdžius bent vieną panašią sutartį.

Tarnyba padarė išvadą, kad buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str., o techninė specifikacija neužtikrina tiekėjų konkurencijos ir yra netiksli. Pareiškėjos teigimu, ji teisėtai pasirinko metrologinės klasės standartą, nes tai užtikrina pareiškėjos poreikius, kuriems patenkinti buvo perkami skaitikliai. Tarnyba nustatė pažeidimą dėl pažeisto prioriteto parenkant standartus, bet netyrė, kokių skaitiklių pareiškėjai reikėjo. Pažymi, kad pareiškėja privalo užtikrinti karšto vandens apskaitos prietaisų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą. Nuo matavimų tikslumo priklauso, kokią galutinę kainą moka vartotojas. Pareiškėja techninėje specifikacijoje privalo apibūdinti norimą rezultatą arba nurodyti pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Pastaruosius pareiškėja apibrėžė tam tikrose ribose. Pareiškėjos teigimu, tiek atsakovė, tiek Metrologijos tarnyba rėmėsi neteisingomis pirminėmis prielaidomis, kad techninės sąlygos reikalauja, jog tiekėjų pasiūlymai tiksliai atitiktų techninę specifikaciją. Kiekvienas tiekėjas turi teisę teikti lygiaverčius ar geresnius pasiūlymus, techninės sąlygos nustatė minimalius reikalavimus, keliamus pirkimo objektui. Atsakovė netyrė, kiek gamintojų gali tiekti geresnių parametrų skaitiklius, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl konkurencijos neužtikrinimo. Tarnyba nurodė, kad techninės sąlygos parengtos pagal senąją matavimo prietaisų direktyvą Nr. 79/830/EEB, o ne pagal naują direktyvą Nr. 200/22/EB ir tai užkirto kelią pasiūlymus pateikti tiekėjams, galintiems įrengti ar pakeisti naujus reikalavimus atitinkančius skaitiklius, tačiau VPT šio teiginio nepagrindė. Tarnyba nurodė, kad techninių sąlygų 2.4.9 p. parametro nereglamentuoja joks dokumentas, todėl jis negalėjo būti įtrauktas į pirkimo dokumentus. Minėtas teiginys neturi nieko bendra su Viešųjų pirkimų įstatymu, todėl nepagrįstas. Tarnyba nurodė, kad techninių sąlygų 2.4.27 p. reikalavimas, kad skaitikliai būtų įtraukti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, yra neteisėtas. Pažymi, kad Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatų 3 p. nustato, kad registro objektai yra patvirtinti matavimo priemonių tipai, kuriuos Lietuvoje leidžiama gaminti arba naudoti. Metrologinio reglamentavimo taisyklės nurodo, kad leidžiama be apribojimų tiekti rinkai ir pradėti naudoti matavimo priemones, jei jos turi ženklus ar dokumentus, liudijančius tipo patvirtinimą ir pirminę patikrą bei kitus dokumentus (8.1 p.). Pareiškėja nereikalavo, kad dokumentai, patvirtinantys matavimo priemonės tipą, būtų išduoti Lietuvoje. Teisinė registracija Lietuvos matavimo priemonių registre nėra susijusi su teisės naudoti matavimo priemonę atsiradimu ar suteikimu. Registracija susijusi su įrodymu, kad matavimo priemonė gali būti naudojama Lietuvoje. Be to, jokių ginčų dėl šios techninės sąlygos nebuvo ir jokių antikonkurencinių padarinių ši sąlyga nesukėlė. Tarnyba nurodė, kad techninių sąlygų 2.4.29 p. reikalavimas būti atlikus patikrą ne anksčiau kaip prieš 30 dienų yra nelogiškas, nes patikros data apibūdinama metais. Metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl matavimo priemonių patikros žymenų, jų naudojimo tvarkos ir patikros sertifikato 2010 metams“ 1.10 p. nustatė, kad patikros sertifikate įrašomi metai ir mėnuo. Tarnyba nurodo, kad Metrologijos tarnyba negali patvirtinti, kad tiekėjo UAB „Axis Industries“ skaitikliai gali būti naudojami matavimo sistemoje su nuotoliniu duomenų perdavimu, pasiūlymas neatitinka Metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107. Šis pažeidimas nesusijęs su Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. pažeidimu, o minėtas įsakymas viešo pirkimo paskelbimo metu neegzistavo.

Tarnyba nurodė, kad pareiškėjos 2010-06-09 paaiškinimas, kad tiekėjai gali siūlyti ir geresnių techninių parametrų skaitiklius, nei nurodyta techninėse sąlygose, reiškė esminių pirkimo sąlygų pakeitimą. Pareiškėja po tokio pakeitimo nepratęsė pasiūlymo pateikimo terminų, todėl buvo užkirstas kelias pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie būtų galėję pateikti pasiūlymą pagal pakeistas sąlygas. Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad techninės sąlygos numato minimalius parametrus, pačios sąlygos nebuvo tikslinamos, todėl pareiškėja neturėjo tikslinti patį skelbimą ar pratęsti terminą. Pažeidimo konstatavimas priklauso nuo to, kaip aiškinamas techninių sąlygų 2.4 p., plečiamai – kaip nustatęs minimalius reikalavimus skaitikliams, ar siaurinamai – kaip nustatęs tikslius reikalavimus perkamiems skaitikliams. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2005-06-08 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-339/2005, techninių sąlygų 2.4 p. turi būti aiškinamas pagal pirkimo tikslus (kuo pigiau įsigyti kuo geresnę prekę), sąžiningai ir protingai. Minėtas raštas yra ne patikslinimas, bet paaiškinimas Viešųjų pirkimų įstatymo 27 str. 3 d. prasme. Tarnyba nurodo, kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nes pareiškėja paaiškinime neapibrėžė, kas yra geresnis pasiūlymas. Tačiau tai yra fakto klausimas, įvertinamas tiekėjo, teikiančio tokį pasiūlymą, o pareiškėja neturi apibrėžti visų įmanomų atvejų, kas laikoma geresniu pasiūlymu.

Tarnyba nurodė, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d., nes tiekėją „Axis Industries“ pripažino atitinkančiu kvalifikaciją, nors jis pateikė ne įvykdytų sutarčių sąrašą, o vykdomų sutarčių sąrašą. Iš 2010-08-30 protokolo matyti, kad buvo vertinami šio tiekėjo pasiūlymo duomenys, duomenų, kad pareiškėja vertino kitus dokumentus, nėra. Tiekėjo kvalifikacija yra objektyvi kategorija, todėl netgi tais atvejais, kai tiekėjas pateikia neišsamius dokumentus, tai nereiškia, kad jis nekvalifikuotas. Tiekėjai gali tikslinti duomenis apie kvalifikaciją ir tai nelaikoma įstatymo pažeidimu ar pasiūlymo iš esmės keitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-231/2011). Tarnyba negalėjo padaryti išvados dėl skaidrumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo neįsitikinusi, ar „Axis Industries“ atitinka sąlygų 17.13 p. reikalavimus. Tarnyba nurodė, kad „Axis Industries“ pasiūlyti skaitikliai neatitinka jautrio slenksčio, nustatyto techninių sąlygų 2.4.9 p., ir nėra šiam reikalavimui lygiaverčiai. Jautrio slenkstis – tai mažiausia matuojamo dydžio reikšmė, kuri gali būti patikimai išmatuota. „Axis Industries“ pasiūlyme nurodytos reikšmės – 31/val. arba 51/val., tuo tarpu techninėse sąlygose – 61/val., taigi „Axis Industries“ pasiūlymo techninės charakteristikos geresnės. Tarnyba nurodė, kad netinkamai atliktas „Axis Industries“ pasiūlymo vertinimas, nes „Axis Industries“ nepateikė duomenų apie atitikimą techninių sąlygų 2.4.18, 2.4.19 p., pateiktų duomenų nepakanka. Tarnyba minėtų išvadų nepagrindžia.

Tarnyba nurodė, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94 str. 1 d. nuostatas, nes nepagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją. Pareiškėja pirkimo dokumentų netikslino (nekeitė), o paaiškino, todėl tai nėra laikoma sprendimu, o pretenzijos pateikimo terminas negali būti skaičiuojamas nuo paaiškinimo (2010-06-09), todėl įstatymo 94 str. 1 d. nebuvo pažeista. Viešųjų pirkimų įstatymo prasme sprendimas, kurį galima ginčyti, yra toks, kuris aiškiai sukuria teises ir pareigas tiekėjams. Pareiškėja nepažeidė įstatymo 94 str. 1 d., nes pagrįstai paliko tiekėjo pretenziją nenagrinėtą. 2010-06-21 pretenzija tiekėjas ginčijo pirkimo sąlygas – nurodė, kad techninių sąlygų 2.4 p. neatitinka įstatymo 25 str. 1-2 d. Sąlygos paskelbtos 2010-05-12, tiekėjo pretenzija įteikta 2010-06-21, po 40 dienų nuo sąlygų viešo paskelbimo, praleidus 10 dienų terminą.

Tarnyba nurodė, kad „Axis Industries“ sudarytos sutarties 7.7 ir 13.2 p. neteisėti, nes šių sąlygų nebuvo pirkimo dokumentuose, tačiau jos pagerina tiekėjo „Axis Industries“ teisinę padėtį, tuo pažeidžiama Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. Pirkimas vykdytas derybų būdu, jų metu deramasi dėl sutarties sąlygų, taigi pareiškėja turėjo teisę susitarti dėl sutarties 7.7 ir 13.2 p., derybos yra minėto įstatymo 18 str. 3 d. taikymo išimtis. Vykdant pirkimą derybų būdu su tiekėjais vedamos derybos siekiant geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Perkančioji organizacija gali derėtis dėl bet kokių būsimos sutarties sąlygų, bet yra draudimas tiekėjui leisti pateikti techniškai nepriimtiną pasiūlymą. Draudimas keisti pirkimo dokumentų sąlygas apima tik draudimą keisti pirkimo dokumentų nustatytas technines sąlygas. Sutarties 7.7. ir 13.2 p. nesusiję su „Axis Industries“ pasiūlymo technine dalimi, todėl atsakovės išvada nepagrįsta. Tarnybos nuomone, pareiškėja duomenų surinkimo paslaugai pirkti nustatė fiksuotą visos paslaugos pirkimo įkainį, atskirai neišskyrė įrangos įrengimo ir paslaugos pirkimo įkainių, tuo pažeidė skaidrumo ir kitus principus. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 3 p., sutartyje turi būti nustatyta fiksuota kaina arba kainodaros taisyklės. Šio pirkimo metu nustatytas fiksuotas įkainis, tai atitinka VPT direktoriaus įsakymo dėl kainodaros nustatymo metodikų 10-12 p. reikalavimus: tiekėjas galėjo tiksliai iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir galėjo priimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vieneto dydžio. Tarnyba nurodė, kad sutarties 13.5 p. nuostatos dėl subrangovo neteisėtos, nes „Axis Industries“ kartu su pasiūlymu nenurodė, kokius subrangovus ketina pasitelkti. Pareiškėjos teigimu, VPT neteisingai nurodė sutarties 13.5 p. sąlygos turinį. Sutarties 100 p. nurodė, kad subrangovai keičiami esant perkančiosios organizacijos rašytiniam sutikimui. Į viešojo pirkimo sutartį privaloma įtraukti tas sutarties sąlygas, kurios buvo įvardintos pirkimo dokumentuose, todėl pareiškėja privalėjo perkelti pirkimo sąlygų 100 p. į sutartį.

Sutarties su „Axis Industries“ priede Nr. 2 „Tvarkos aprašas“ 3.12 p. nustatė, kad pakeitimo metu skaitikliai turi turėti EB tipo tvirtinimo ir galiojančius pirminės patikros ženklus. VPT nurodė, kad tokios sąlygos pirkimo dokumentuose nebuvo, jos įtraukimas į pirkimo sutartį pažeidžia įstatymo 18 str. 3 d. Remiantis Metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“, be apribojimų leidžiama pradėti naudoti matavimo priemones, jei jos turi ženklus ar dokumentus, liudijančius tipo patvirtinimą ir pirminę patikrą. Tarnyba taip pat nurodo, kad sutartyje neįtvirtinta kainos / įkainių perskaičiavimo tvarka. Kainų perskaičiavimas nustatytas, be to, Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato pareigos perskaičiuoti fiksuotas kainas/įkainius. Tai, kad įstatymo 18 str. 6d. 3 p. norma nėra imperatyvi, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas byloje Nr. 2A-1513/2011.

Nurodytais VPT veiksmais pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala – pažeista jos dalykinė reputacija. Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį turi būti vertinama neteisėtų išvadų paskleidimo mastas ir pasikeitęs (pablogėjęs) asmenų požiūris į pareiškėją. Pažymi, kad VPT išvados buvo plačiai paskleistos, paskleistos žinios susilaukė neigiamo visuomenės atsako pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja reikalauja priteisti 1 Lt neturtinės žalos. Tokią sumą pasirinko todėl, kad nebūtų kaltinama noru pasipelnyti.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti.

Nagrinėjant bylas dėl tikrovės neatitinkančių ir juridinio asmens reputaciją žeminančių duomenų paneigimo, turi būti sprendžiama, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė. Vertinimo išvadoje nustatyti pažeidimai yra laikomi žiniomis, kurių atitikimą tikrovei galima patikrinti, ji surašyta remiantis išsamiai išanalizuotais pirkimo dokumentais, paaiškinimais, teisės aktais ir kompetentingų institucijų išaiškinimais. Dėl to pareiškėja neturi pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėja neįrodė, kokiais veiksmais atsakovė pažeidė savo įgaliojimus ar diskrecijos teisę įvertinti pirkimą, nustatyti pažeidimus ir viešai paskelbti išvadą.

Atsakovės nuomone, pareiškėja neįrodė galimai padarytos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde įvardintos dalykinės reputacijos pažeidimo pasekmes, mastą, neturtinės žalos dydis kelia abejonių dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo ir laikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešą asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas (LAT 2006-10-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-507/2006). Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešą asmenį ir jo veiklą, informacijos netikslumai ar kritika nėra pagrindas taikyti atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ vykdė pirkimą „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ skelbiamų derybų būdu. Apie pirkimą skelbta 2010-05-12 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 35, Europos Sąjungos oficialiame 2010-05-12 leidinyje Nr. 2010/S 92-138508, taip pat Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Paraiškas pateikė du tiekėjai – AB „Axis Industries“ ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ (1 t., b. l. 69-70).

2010-06-09 UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti, ar UAB „Vilniaus energija“ siekia pirkti tik „Siemens“ gaminamus karšto vandens skaitiklius, nes techniniai reikalavimai aprašyti konkrečiam vandens skaitiklių tipui, kurių gamintojas yra „Siemens“ (1 t., b. l. 66).

2010-06-09 pareiškėja raštu Nr. 001-02-9110 informavo tiekėją, kad pirkimo dokumentuose nustatyti minimalūs techniniai reikalavimai elektroniniams karšto vandens skaitikliams, neišskiriant konkretaus gamintojo ar tiekėjų. Tiekėjams suteikiama galimybė siūlyti geresnių techninių parametrų elektroninius karšto vandens skaitiklius (1 t., b. l. 68).

2010-06-11 UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad konkurso techninių sąlygų 2.4 p. nurodyta, jog rangovo pateikiami karšto vandens skaitikliai turi atitikti konkrečiai nurodytiems techniniams reikalavimams. Atsižvelgiant į pareiškėjos 2010-06-09 atsakymą, jog perkančioji organizacija nustatė minimalius techninius reikalavimus, tiekėja prašė patikslinti, ar šiuo atveju keičiami konkurso techninių sąlygų reikalavimai (1 t., b. l. 71).

2010-06-16 pareiškėja raštu Nr. 001-02-9443 informavo, kad nustatyti minimalūs reikalavimai pirkimo objektui nereiškia, kad negali būti siūlomos lygiavertės ar geresnės prekės. Pažymėjo, kad 2010-06-09 raštas negali būti laikomas pirkimo sąlygų keitimu (1 t., b. l. 73-74).

2010-06-21 UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ pateikė pretenziją dėl vykdyto pirkimo (1 t., b. l. 75-76).

2010-06-28 UAB „Vilniaus energija“ raštu Nr. 001-02-9983 informavo UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, kad viešojo pirkimo komisija nusprendė pretenzijos nenagrinėti, nes: pretenzija pateikta 2010-06-21, praėjus 40 dienų nuo pirkimo dokumentų paskelbimo; pateikdama paraišką dalyvauti pirkime, tiekėja kartu sutiko su pirkimo sąlygomis (1 t., b. l. 81-82).

2010-08-10 pareiškėja raštu Nr. 001-02-12361 informavo UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, kad būtina patikslinti ir papildyti minimalius kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus (1 t., b. l. 150).

2010-08-30 pripažinta, kad AB „Axis Industries“ paraiška atitinka pirkimo sąlygų minimalius kvalifikacinius reikalavimus, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ paraiška atmesta (1 t., b. l. 130).

2011-05-11 darbų pirkimo skelbiamų derybų būdu laimėtoja pripažinta UAB „Axis Industries“, 2011-05-12 tarp UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Axis Industries“ pasirašyta pirkimo sutartis (1 t., b. l. 146, 151-180).

2011-08-24 VPT raštu Nr. 4S-3205 nurodė pareiškėjai pateikti dokumentus, susijusius su vykdytu viešuoju pirkimu; pagrįsti skelbime apie pirkimą nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir paaiškinti, ar šie reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, nesudaro išskirtinių ir palankesnių sąlygų atskiriems tiekėjams dalyvauti pirkime bei užtikrina tiekėjų konkurenciją; suteikti prieigą prie CVP esančios informacijos (1 t., b. l. 92-93). 2011-09-09 pareiškėja raštu Nr. 001-02-15923 pateikė paaiškinimus ir dokumentus (1 t., b. l. 94-96).

2011-10-04 VPT raštu Nr. 4S-3743 nurodė pareiškėjai pateikti papildomą informaciją, kadangi perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumui įvertinti nepakanka duomenų (1 t., b. l. 97-98). Pareiškėja nurodymą įvykdė 2011-10-26 raštu Nr. 001-02-19690 (1 t., b. l. 99-105).

Nustatyta, kad VPT, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., įvertino Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis vykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-05-12 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 35, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) Įvertinusi pirkimo dokumentus ir pirkimo procedūrų teisėtumą, VPT 2011-11-16 surašytoje išvadoje Nr. 4S-4242 nustatė, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. VPT konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, rengiant pirkimo dokumentus ir vykdant pirkimo procedūras, turėjo įtakos pirkimo rezultatams. VPT nuomone, perkančioji organizacija turėtų nutraukti sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą (2 t., b. l. 9-15).

2011-11-16 išvada Nr. 4S-4242, jog UAB „Vilniaus energija“ sutartis su AB „Axis Industries“ prieštarauja įstatymui, 2011-11-17 buvo paskelbta VPT interneto svetainėje bei publikuojama kituose tinklalapiuose (1 t., b. l. 182-198).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėja kildina iš, jos nuomone, nepagrįstos, viešai paskelbtos VPT išvados, jog pareiškėja, vykdydama viešąjį pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, tokiu viešu paskelbimu pakenkiant pareiškėjos dalykinei reputacijai.

1996 m. rugpjūčio 13 d. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 (toliau – Įstatymas, redakcija iki 2011-11-17) 8 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad VPT kontroliuoja, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Įstatymo 8 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus bei bausmes. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbia viešai.

Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatų, patvirtintų ūkio ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-747 (toliau – Nuostatai, redakcija iki 2012-01-01), 6 p. įtvirtino analogiškas VPT funkcijas.

Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1S-122 (toliau – Taisyklės), 4 p. nustatyta, kad viešojo pirkimo vertinimas – perkančiosios organizacijos atliekamo ar atlikto viešojo pirkimo atitikties teisės aktais nustatytiems reikalavimams įvertinimas. Remiantis Taisyklių 9 p., vertinimo metu: surenkama vertinimui atlikti reikalinga ir Tarnybos turima informacija; pasirenkamas vertinimo mastas ir priemonės; surenkama visa jam atlikti reikalinga informacija tiek iš perkančiosios organizacijos, tiek iš kitų institucijų ir asmenų; išnagrinėjama gauta informacija ir dokumentai; surašoma vertinimo išvada. Taisyklių 18 p. nustatyta, kad atlikus vertinimą parengiama išvada. Išvada pateikiama perkančiajai organizacijai ir institucijai, kurios pavedimu ar prašymu buvo atliktas vertinimas, jeigu toks pavedimas ar prašymas buvo. Išvadoje nurodoma vertinimo apimtis, nustatyti viešiesiems pirkimams keliamų reikalavimų pažeidimai ir Tarnybos įpareigojimai, jeigu tokie priimti. Išvadoje taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos dėl viešųjų pirkimų praktikos tobulinimo perkančiojoje organizacijoje. Remiantis Taisyklių 27 p., vertinimą atlikęs darbuotojas gavęs Tarnybos direktoriaus pasirašytas vertinimo išvadas, šių išvadų duomenis nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, suveda į Viešųjų pirkimų monitoringo informacinę sistemą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad VPT 2011-11-16 išvados dėl pareiškėjos padarytų Įstatymo reikalavimų pažeidimų, viešas paskelbimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjos teises ir interesus. Anksčiau nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad minėtą išvadą, arba vertinimą, VPT parengė ir paskelbė, vykdydama teisės aktų jai priskirtas funkcijas. VPT, būdama viešojo administravimo subjektas, veikia teisės aktų nustatyta tvarka, šiuo atveju duomenų apie viešąjį pirkimą rinkimas, vertinimas ir išvados paskelbimas ir apibrėžia VPT kompetencijos ribas. Pažymėtina, kad viešas vertinimo išvadų paskelbimas yra privaloma atlikto vertinimo etapo dalis.

Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 6 d., valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos <...> negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus dokumentas, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Taigi nagrinėjamu atveju VPT oficialioje institucijos interneto svetainėje paskelbta informacija nelaikytina visuomenės informavimo priemone, o pati VPT, kaip kompetentinga institucija, nėra viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, jog pareiškėja turėjo laikytis Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. įtvirtintos privalomos ikiteisminės ginčo dėl tikrovės neatitinkančių ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paneigimo visuomenės informavimo priemonėse nagrinėjimo tvarkos, yra nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija ir, pagal susiformavusią teismų praktiką, negali būti ginčo dalyku tokia vertinimo išvada, kuri tiesiogiai nesukuria pareigų ir neišsprendžia asmens teisių klausimo. Vertinimo surašymo pasekmės nėra tos pačios kaip administracinio sprendimo, tiesiogiai sukuriančio asmeniui teises ir pareigas. Dėl to negalima remtis vertinimu, kaip individualiu administraciniu aktu, išsprendžiančiu asmens teisių ir pareigų klausimą, bet ginčijamas vertinimas turėtų būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris nebūtinai turi būti nuginčytas administracine arba teismine tvarka tam, kad galima būtų vertinti jo turinį kartu su kitais rašytiniais įrodymais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858 – 671/2011).

Pažymėtina, kad paskelbus 2011-11-16 išvadą, viešasis pirkimas, dėl kurio vykdymo ir buvo nustatyti Įstatymo reikalavimų pažeidimai, jau buvo pasibaigęs. Vadovaujantis Įstatymo 8 str. 3 d. 10 p., VPT, nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė paaiškino, kad VPT, gindama viešąjį interesą, apsisprendė pareikšti tokį ieškinį. Taigi paskelbtos išvados teiginių pagrįstumas iš esmės galės būti vertinamas nagrinėjant atitinkamą bylą teisme dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Pareiškėja nurodo, kad VPT, paskelbdama 2011-11-16 išvadą, pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą, nes nesudarė jai galimybės pateikti paaiškinimus dėl pateiktų kaltinimų. Nustatyta, kad VPT 2011-08-24 raštu Nr. 4S-3205 nurodė pareiškėjai pateikti tam tikrą informaciją, susijusią su viešuoju pirkimu, o 2011-10-04 raštu Nr. 4S-3743 prašė papildomų duomenų tyrimui atlikti, minėtuose raštuose nurodė reikalaujamos informacijos juridinį pagrindą; pareiškėja nurodymus įvykdė, pateikė paaiškinimus ir medžiagą. Be to, 2011-10-04 raštu Nr. 4S-3743 pareiškėja buvo informuota, jog vertinimas atliekamas būtent dėl nagrinėjamoje byloje minimo „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ viešojo pirkimo. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad pareiškėja nežinojo apie vykdomą vertinimo procedūrą ir neturėjo galimybės atsakovei teikti paaiškinimų, nėra pagrindo. Teisės aktai, reglamentuojantys VPT kompetenciją, nenumato VPT pareigos teikti atliekamo vertinimo tyrimo medžiagą susipažinti asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas vertinimas.

Pareiškėja remiasi Europos Teisingumo Teismo 2001-07-10 sprendimu byloje Ismeri Europa Srl v. Audito rūmai, Nr. C-315/99 P. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad nors Audito rūmų išvados, viešai paskelbtos oficialiame ES leidinyje, buvo neįpareigojančios, bet jų paskelbimas sąlygojo bendrovės dalykinės reputacijos pažeidimą, todėl nesupažindinimas su išvadų projektu laikytinas pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimu. Tačiau pažymėtina, kad teismas šiuo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad nepaisant to, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Audito rūmų išvadų projektu, šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip tiesiogiai susijęs su žala, kurią pareiškėjas nurodė patyręs dėl išvadų paskelbimo. Teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjui būtų sudaryta tokia galimybė, išvadų turinys pareiškėjo atžvilgiu dėl to nesikeistų.

Vadovaujantis Įstatymo 8 str. 4 d., VPT priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai, pareiškėja buvo informuota apie atliekamą vertinimą, teikė paaiškinimus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos teisė į gynybą atliekant vertinimą pažeista nebuvo. Tai, kad teisės aktai nenumato asmens supažindinimo prieš viešai paskelbiant jam nepalankias išvadas, atskirais atvejais laikytina įstatymo spraga dėl kurios gali būti pažeidžiama asmens teisė į gynybą. Tačiau nagrinėjamu atveju, išvadų pagrįstumas bus vertinamas sprendžiant ginčą teisme dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl pareiškėjos teisė pasisakyti bei galimai paneigti VPT padarytas išvadas bus realizuota tokiu būdu.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad atsakovė veikė neperžengdama savo kompetencijos ribų, sprendimas parengti ir viešai paskelbti 2011-11-16 išvadą dėl nustatytų Įstatymo reikalavimų pažeidimų atitinka teisės aktų nuostatas ir yra teisėtas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.

Nenustačius VPT neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 str. negalima.

Dėl nurodytų motyvų, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.