Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-03-12 · Civilinė byla Nr. 2-2847-769/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
2-2847-769/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
UAB „Bobutės paskola“
Atsakovas
N. T.
Kategorijos
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2847-769/2014Proceso numeris 2-06-3-01067-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 116.5.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovei N. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 300,00 Lt kredito, 96,43 Lt kredito mokesčio, 46,80 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 29,00 Lt žyminis mokestis ir 121,00 Lt ieškovės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 str. 1 d., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2013-09-04 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. d8gxp6zv (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 300,00 Lt sumos kreditą 6 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2014-03-04, kartu sumokėdama 102,00 Lt kredito mokestį. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimto kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, todėl 2013-12-27 ieškovė sutartį su atsakove nutraukė. Atsakovė liko skolinga ieškovei 300,00 Lt kredito.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 300,00 Lt negrąžinto kredito, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Už laiku nesumokėtus mokesčius ieškovė paskaičiavo 46,80 Lt palūkanų už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos, nurodydama, kad buvo susitarta dėl 108,75 procentų metinės palūkanų normos. Be to, ieškovė prašo priteisti ir 96,43 litus kredito mokesčio, kuris priede prie 2013-09-04 kredito sutarties yra įvardijamas kaip palūkanos. Iš teismui pateiktų priedų matyti, kad atsakovė kas mėnesį turėjo mokėti po 67,00 litus (šią sumą sudarė palūkanos ir kreditas); nuo neapmoktos 67,00 litų sumos nuo 2013-09-04 buvo skaičiuojamos 108,75 procentų palūkanos iki 2014-01-17.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. Civilinio kodekso 6.37 str. 4 dalyje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Tai yra, draudžiama pagal sutartį už naudojimąsi vartojimo kreditu nustatytas 108,75 procentų dydžio palūkanas skaičiuoti už vėlavimą grąžinti kreditą su nustatytomis palūkanomis, kaip minimalių nuostolių atlyginimą už sutarties pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367). Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-562/2006 yra pabrėžęs, kad civilinėje teisėje nėra reglamentuojama, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos „dvigubos“ palūkanos – procesinės ir sutartinės,-tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis); galiojantys įstatymai bei suformuota teismų praktika reglamentuoja tik vieną galimą pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, netesybų formą – procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 46,80 Lt palūkanų dėl netinkamai įvykdytos piniginės prievolės, paskaičiuotų kaip sutartinių palūkanų už vėlavimą grąžinti kreditą atmestinas. Pažymėtina, kad ieškovė, prieš laiką nutraukusi sutartį 2014-01-17 prašo teismo priteisti ir už visus 6 mėnesius į priekį ( iki 2014-03-04) apskaičiuotas naudojimosi kreditu palūkanas ( 108,75 proc.) ir už 105 dienas vėlavimo palūkanas ( 108,75 proc.).

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Iš dalies patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 72,00 Lt žyminį mokestį, 121,00 Lt už UAB „Skolų valdymo biurui“ pervestas lėšas. CPK 79 str. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos, susijusias su bylos nagrinėjimu išvardintos CPK 88 str., šio straipsnio 1 d. 6 p. numato išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o 9 p. kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Lietuvoje teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris dar 2006 metais civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2006 yra nurodęs ( tuo paneigdamas LAT 2005-05-02 konsultaciją A3-127, kuri nėra taikytinas norminis aktas ir seniai neturi privalomos galios bylose), jog procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje byloje Nr.2A-658-567/2013 yra pažymėjęs, jog juridinį asmenį byloje gali atstovauti CPK 55 str. bei 56 str. nurodyti asmenys, kurių tarpe nėra kito juridinio asmens, todėl išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.). Pažymėtina, kad tai taikoma visiems proceso dalyviams byloje, o ne išskirtinai tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į teismo precedentą, ieškovės galimai patirtos 121,00 Lt išlaidos už UAB „Skolų valdymo biuras“ suteiktas paslaugas negali būti priteista. Laikant, kad patenkinta 89 procentai visų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 89 procentai sumokėto žyminio mokesčio,- 64,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Bobutės paskola“, į. k. 302447985, buveinė – Ulonų g. 5, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, iš atsakovės N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300,00 Lt (trys šimtai Lt 00 ct) kredito, 96,43 Lt (devyniasdešimt šeši Lt ir 43 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-14) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 64,00 Lt (šešiasdešimt keturi Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Augustė