- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- 1-1528-1072/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- D. Z.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37758-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas:
1) 2009 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 m.;
2) 2010 m. liepos 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu bausmė subendrinta, paskirta galutinė bausmė 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
3) 2011 m. balandžio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta, paskirta galutinė bausmė 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2014 m. vasario 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2017 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL, t. y. 1506,40 eurų bauda;
6) 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto, turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2019 m. rugsėjo 2 d., apie 18 val. 00 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo patėviui A. K. į veidą ir tokiu būdu nukentėjusiajam savo patėviui A. K. sukėlė fizinį skausmą.
D. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. pavakaryje, apie 18 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje susipyko su patėviu A. K. ir jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, pataikė į dešinę veido pusę, nes pats esąs kairiarankis. Po kelių dienų patėviui ties dešine akimi atsirado mėlynė. Supranta, kad jam sukėlė fizinį skausmą. Pats buvo neblaivus, bet patėvis buvo labai girtas. Susipyko dėl to, kad patėvis žodžiais girtas kimba tiek prie jo, tiek prie jo sesers ar mamos. Sudavęs jam į veidą, pats išėjo į lauką, o patėvis iškvietė policiją. Pilnai pripažįsta savo kaltę. Su patėviu po įvykio susitaikė, jo atsiprašė (b. l. 65-66, 73).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. Z. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. Z. yra jo posūnis. Jis su savo žmona G. K. gyvena (duomenys neskelbtini), namuose, kurie priklauso jo žmonos uošvienei iš antros santuokos. Su D. Z. jie sutaria ir viskas jų santykiuose yra gerai. 2019 m. rugsėjo 2 d. jis su žmona ir D. Z. buvo gimtadienyje pas kaimynus. Ten visi vartojo alkoholį. Po to grįžo į namus. Jis dar buvo išėjęs pas kitus kaimynus, tačiau ten alkoholio nebegėrė. Apie 18 val. 00 min. grįžo namo, parsinešė alaus, kurį gėrė. Namuose jis triukšmingai apsižodžiavo su savo žmona G. K.. Apie ką jie kalbėjosi, jis nepamena, gal žmonai priekaištavo dėl ko nors ir gavosi žodinis konfliktas. Tada iš virtuvės atėjo posūnis D. Z., kuris jam pasakė, kad nerėktų ant jo motinos ir truputį abu apsistumdė ir posūnis jam vieną kartą delnu sudavė į dešinį skruostą. Jam skaudėjo. Medikai jį apžiūrėjo ir aprašė sužalojimus. Jis D. Z. atgal netrenkė ir jam nesipriešino. Jis D. Z. neturi pretenzijų, pats buvo neblaivus, todėl ir gavosi konfliktas. Pirmą kartą gavosi toks jų konfliktas, kuris nesikartos (b. l. 25).
Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. Z. yra jos sūnus. Ji su savo vyru A. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Šie namai yra A. P., tai yra jos antros uošvienės iš antros santuokos. Ji gyvena kartu. Sūnus D. Z. taip pat gyvena kartu su jais. 2019 m. rugsėjo 3 d. iš ryto ji, jos sūnus D. Z. ir vyras vartojo alkoholį svečiuose, paskui jos vyras išėjo, o ji su D. Z. grįžo namo. 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 18 val. 00 min., į namus grįžo neblaivus vyras A. K.. Sūnus buvo namuose, jis taip pat buvo truputį išgėręs. Uošvienė buvo namuose, tačiau ji konflikto nematė. Grįžus A. K., kuris dar ir alaus atsinešė, pastarasis pradėjo kabinėtis prie jos sūnaus D. Z., sakydamas, kad jis nieko nedirba, kad namuose būna, kad motina jį išlaiko. Ji vyrą ramino, tačiau jis jos neklausė. Vyras rėkavo kambaryje, o virtuvėje buvo sūnus ir atėjęs dėl A. K. sakomų žodžių jo atžvilgiu, jis, t. y. D. Z., sudavė kaire ranka vieną kartą A. K. į veido sritį į skruostą. Ji tai matė. Tada D. Z. iš karto išėjo į lauką, tvarkė trimerį kieme. A. K. dėl smūgio labai supykęs paskambino policijai ir pranešė apie muštynes. A. K. alkoholį vartoja dažnai, būna, kad kelias savaites negeria, kai dirba pas žmones, tačiau būna, kai geria kelis kartus per savaitę. Konfliktuoja ne visą laiką. Būna tik žodiniai konfliktai, o vakar jos sūnus nesusilaikė ir trenkė jos vyrui. Sūnus geria nedažnai, jis, jei jo „neužpykdai“, tai būna ramus, bet šį kartą nesusilaikė (b. l. 45-46).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37758-19 D. Z. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1-3).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos ar grumtynių pėdsakų nerasta (b. l. 11-16).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvitų rodmenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 2 d., 18 val. 43 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 A. K. nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, 2019 m. rugsėjo 2 d. 18 val. 47 min. D. Z. nustatytas 1,13 promilių neblaivumas (b. l. 20).
Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros metu specialistė J. B. pateikė išvadą, jog remiantis A. K. medicininiais dokumentais, nėra galimybės patvirtinti, kad nurodyto įvykio metu jam buvo padarytas sužalojimas. Pateiktame gydytojo įraše nurodyta, kad dešinėje apatinio žandikaulio srityje yra paviršinis odos sužalojimas, tačiau nedetalizuojama, koks tai sužalojimas (pvz., kraujosruva, nubrozdinimas ar žaizda), o taip pat nėra ir sužalojimo pobūdžio aprašymo, dėl ko negalima nustatyti, kada jis buvo padarytas (b. l. 36).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. Z. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – patėviui A. K. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiojo, liudytojų parodymai ir kita) pagrįsti D. Z. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. Z. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 140-143).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo D. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. Z. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 89-95), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 136-139). Yra bedarbis (b. l. 135), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 134). Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, D. Z. skirtini įpareigojimai ir draudimai: 1) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujame alkoholiniais gėrimais, 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. Z. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Iš 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo nustatyta, kad D. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 18 val. 50 min. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 17 val. 15 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 80), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. Z. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu (b. l. 83-85) D. Z. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 45,51 eurų sumai (b. l. 39, 40), kurį D. Z. atlygino (b. l. 79), atsižvelgiant į tai Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, D. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. Z. sulaikymą nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. 18 val. 50 min. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. 17 val. 15 min., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:
Įpareigoti ir uždrausti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,
2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujame alkoholiniais gėrimais,
3) nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini).
Paskirti D. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvyliką) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
D. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.