Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lendara“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB „Lendara“ ieškiniu prašo atnaujinti terminą ieškovės kreditoriniam reikalavimui pareikšti; priteisti iš atsakovės 60 000,00 Eur skolą, neviršijant atsakovei perėjusio A. V. turto tikrosios vertės.

2. Nurodo, kad 2018-01-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Statybos marketingas“ (toliau – Ieškovė) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018-01-23. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrupta“, įgaliotas asmuo R. B..

3. Teismo paskirtas administratorius, vykdydamas pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymą (toliau - ir ĮBĮ) jam tenkančias pareigas, sutikrinęs turimus įmonės dokumentus, sudarytus sandorius, nustatė, kad UAB „Statybos marketingas“ įregistruota 2011-09-13. Įmonės veiklos tikslai ir rūšys - statybos darbai, mokymai, reklamos internete paslaugos, prekyba statybos produktais, tarpininkavimas. Įmonės vieninteliu akcininku nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. V., kuris 2013-08-05 save paskyrė ir ieškovės direktoriumi.

4. 2015-01-07 UAB „Statybos marketingas“, atstovaujama A. V., sudarė paskolos sutartį su A. V., kurios pagrindu šalys susitarė, kad UAB „Statybos marketingas“ suteikia A. V. 75 000 Eur, o A. V. įsipareigoja tokią pačią pinigų sumą grąžinti UAB „Statybos marketingas“. Sutarties 2 p. nustatė, kad skolinami pinigai gali būti išmokami A. V. dalimis, tuo tarpu, 3 p. nustatė, kad už naudojimąsi paskolos suma A. V. palūkanų nemoka. Sutarties 8 p. nustatė, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2020-12-31.

5. 2016-12-31 UAB „Statybos marketingas” buhalteriniais duomenimis, UAB „Statybos marketingas“ suteikė 60 000 Eur paskolą A. V.. Ši paskola iki šiol UAB „Statybos marketingas“ grąžinta nebuvo.

6. BUAB „Statybos marketingas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. V. 60 000 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys teisme gautas 2018-12-20.

7. Teismui patikrinus atsakovo duomenis Gyventojų registre, paaiškėjo, kad atsakovas A. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro 2019-01-04 duomenimis, testamentų registre mirusiojo vardu testamentų nesudaryta, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-816-796/2019 nutarė ieškovės BUAB „Statybos marketingas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl 60 000 Eur žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

8. 2019-05-02 BUAB „Statybos marketingas“ administratorius kreipėsi į Klaipėdos miesto 11- ąjį notaro biurą prašydamas: pranešti, ar Klaipėdos miesto 11-asis notaro biure užvesta paveldėjimo byla po A. V. mirties ((duomenys neskelbtini)); tuo atveju, jei būtų užvesta aukščiau nurodyta paveldėjimo byla, prašė apie tai nedelsiant informuoti A. V. kreditorių, t. y. BUAB „Statybos marketingas“ administratorių UAB „Bankrupta“ nurodytais kontaktais bei įpėdinius, kurie kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po A. V. mirties.

9. 2019-06-13 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pradinis kreditorius BUAB „Statybos marketingas“ perleido jam priklausančią reikalavimo teisę, o naujasis kreditorius UAB „Lendara“ perėmė pradinio kreditoriaus turimą reikalavimo teisę, kylančią iš paskolos sutarties dėl 60 000 Eur grąžinimo BUAB „Statybos marketingas“ naudai.

10. Pažymi, kad duomenų apie užvestą paveldėjimo bylą ar atsiradusius paveldėtojus ieškovė UAB „Lendara“ nebuvo gavusi. Akcentuoja, jog paskolos sutarties pagrindu, šalių aptartas paskolos grąžinimo terminas - 2020-12-31. Vertina, jog UAB „Lendara“ iš esmės neturėjo teisės reikalauti skolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino. Kita vertus, nors iki šiol palikimo vietos notaras ir nepranešė apie tai, kad palikimą, atsiradusį po A. V. mirties, priėmė valstybė, UAB „Lendara” atstovui atsitiktinai pasidomėjus paaiškėjo, kad 2019-11-26 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, palikimą, atsiradusį po A. V. mirties, perėmė Lietuvos Respublika.

11. Ieškovė kreditorinį reikalavimą A. V. įpėdiniams pareikšti turėjo iki 2019-03-18. Piniginiai reikalavimai, kylantys iš paskolos sutarties, faktiškai buvo pareikšti A. V. po jo mirties. Tokiu būdu, duomenys apie kreditorinius reikalavimus A. V. buvo išviešinti kreipiantis į teismą su ieškiniu. Vertinant susiklosčiusią situaciją per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, skaičiuojamo nuo palikimo atsiradimo dienos, tikslą, t. y., kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo, vertina, jog per minėtą 3 mėnesių terminą buvo įvykdyta įpėdinių informavimo funkcija.

12. Nagrinėjamu atveju, po palikėjo mirties buvo pareikštas ieškinys ne dėl paveldimo turto, bet dėl žalos atlyginimo. Formaliai vertinant šią situaciją, galima teigti, jog per CK 5.63 str. nustatytą terminą, kreditorius nepareiškė reikalavimų tokia forma, kaip ji numatyta įstatyme. Tokiu būdu formaliai būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui A. V. įpėdiniams pareikšti, akcentuoja, jog šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

13. Ieškovė kreipėsi į teismą per įstatymo nustatytą terminą, išviešindama turimus kreditorinius reikalavimus A. V.. Ieškovė vertino, kad faktiškai buvo įgyvendinta kreditoriaus pareiga nustatytu terminu pareikšti reikalavimą įpėdiniams. Tai, jog per minėtą terminą, nebuvo kreiptasi į teismą su analogišku procesiniu dokumentu įvardinus ieškinį ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl kreditorinio reikalavimo, laikytina ieškovės sąžiningu suklydimu, o tuo pačiu ir svarbia priežastimi, dėl kurios yra pagrindas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Atkreipia dėmesį, jog paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas - 2020-12-31, todėl ieškovė suprato, kad neturėjo pagrindo iki 2020-12-31 reikšti reikalavimų dėl paskolos grąžinimo nei A. V., nei jo įpėdiniams. Ieškovė, sužinojusi apie A. V. mirtį, buvo aktyvi, ėmėsi veiksmų informuoti įpėdinius apie savo kreditorinį reikalavimą, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, o taip pat pradėjusi aktyviai bendradarbiauti su palikimo vietos notaru, pateikdama pastarajam informaciją apie turimą kreditorinį reikalavimą bei prašydama, atsiradus įpėdiniams, apie šį reikalavimą informuoti tiek ieškovą, tiek ir įpėdinius.

14. Valstybė paveldėjo du žemės sklypus, kurie šiai dienai nėra realizuoti, tad atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, valstybei neigiamų padarinių nekiltų. Nagrinėjamu atveju palikimą priėmusiai valstybei atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjo A. V. prievolę kreditorei, t. y. ieškovei.

15. Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

16. Nurodo, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. V. turi du vaikus: A. V. ir A. V., kuris yra nepilnametis asmuo. Palikėjas A. V. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su I. V.. Palikėjo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

17. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2019-11-26 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu, patikėjimo teisė įregistruota Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vertina, kad šioje byloje suinteresuotu asmeniu turėtų būti įtraukta Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

18. VMI prie FM 2020-04-15 raštu Nr. RNA-9691 kreipėsi į Klaipėdos 2-ąjį notarų biurą dėl A. V. palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu. 2020-04-21 VMI prie FM specialistams nuvykus į Klaipėdos 2-ąjį notaro biurą palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo neišduotas dėl palikėjo nepilnamečių įpėdinių.

19. Pažymi, jog valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą.

20. Nuo 2015-03-20 Valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas).

21. 2014-10-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas.

22. Pažymi, kad atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditorių reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo.

23. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio ketvirtoje dalyje numatyta, kad trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), ši data yra palikimo atsiradimo laikas (CK 5.3 straipsnis). Terminas kreditorių reikalavimams pateikti baigėsi 2019-03-19, o naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2021-12-19. Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti teismui pateiktas 2021-12-21.

24. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), o UAB „Statybos marketingas“ bankroto byla iškelta 2018-01-12. Akcentuoja, jog palikėjas mirė bankroto proceso metu, todėl bankroto administratorius UAB „Lendara“ turėjo galimybę įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius pateikti kreditorinius reikalavimus notarų biurui. Bankroto administratorius į notarų biurą kreipėsi tik 2019-05-02 pranešimu, t. y. praėjus penkiems mėnesiams po palikėjo mirties. Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras 2019-05-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo bankroto administratorių, kad pavedėjimo byla neužvesta, tačiau bankrutuojanti UAB „Statybos marketingas“ iš karto nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

25. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog palikimo priėmimo data yra 2019-11-15. Palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre 2019-11-18, nuo šios dienos duomenys apie palikėjo įpėdinius tapo prieinami bet kuriam kreditoriui. Ieškovė praleido 3 metų naikinamąjį ieškinio senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

26. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti.

27. Pažymi, jog Valstybės paveldėto turto priėmimo procedūra ir joje dalyvaujančių subjektų teisės bei pareigos reglamentuojamos bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau - Taisyklės). Taisyklėse numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys (pagal turto buvimo vietą), paveldi žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas. Nekilnojamąjį turtą įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus pagal Taisyklių nuostatas paveldi valstybės įmonė Turto bankas. Pažymi, jog žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2019-11-26 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu, patikėjimo teisė įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos. Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinoma aplinkybė, kurią nurodė atsakovas savo atsiliepime, jog VMI prie FM nebuvo išduotas paveldėjimo liudijimas dėl palikėjo A. V. nepilnamečių įpėdinių. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialiąją tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimus (skola) pereitų įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Palikėjas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis CK 5.64 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams kelti suėjo 2021-12-19. Vertina, jog ieškovė praleido 3 metų naikinamąjį ieškinio senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

28. Ieškovė pateiktu dubliku nurodo, jog palikėjas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams kelti suėjo 2021-12-19. Pažymi, jog 2021-12-19 buvo sekmadienis, t. y. nedarbo diena. CPK 74 str. 5 d., įtvirtinta, jog tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, taigi naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams kelti nagrinėjamu atveju suėjo 2021-12-20. Ieškovė ieškinį pareiškė būtent 2021-12-20, išsiųsdama procesinius dokumentus teismui per pašto kurjerį. Pažymėtina, kad LR CPK 74 str. 7 d., nustato, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

29. Ieškovė faktiškai po palikėjo A. V. mirties kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, jog palikėjo skolos faktas buvo išviešintas, t. y. prieš priimant palikimą įpėdiniai turėjo objektyvią galimybę sužinoti, ar palikėjas turėjo kreditorių. Kaip jau minėta, per 3 mėnesių terminą, skirtą kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo, palikėjo įpėdiniai pas notarą nesikreipė, kas parodo, jog ieškovės veiksmais išviešintas kreditorinio reikalavimo egzistavimo faktas, tikėtina, lėmė tokį įpėdinių veikimo būdo pasirinkimą. Esant tokiai situacijai, ieškovė dar kartą, t. y. 2019 metų gegužės mėnesį kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą informuodama apie kreditorinį reikalavimą bei iš esmės prašydama informuoti įpėdinius apie esantį kreditorių, ir tuo pačiu kreditorių apie ateityje atsirasiančius įpėdinius. Palikimą, atsiradusį po palikėjo A. V. mirties, paveldėjo valstybė. Pažymėtina, kad valstybė neturi teisės atsisakyti priimti palikimą net ir tuo atveju, kai palikėjas turėjo kreditorių. Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju neigiamų padarinių dėl ieškovės veiksmų/neveikimo nekilo. Vertina, jog taikyti ieškovei sankcijas (užkertant galimybę realizuoti turimus kreditorinius reikalavimus paveldėjimo byloje), skirtas kreditoriams, laiku nepareiškusiems kreditorinių reikalavimų paveldėjimo byloje, būtų nepagrįsta ir neteisinga.

30. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, jog ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad jis ieškinį teisme pareiškė laiku, nors pateikė paskutinę trejų metų naikinamojo termino suėjimo dieną, nesudaro pagrindo šio ieškinio tenkinimui.

31. LR CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad teisė į ieškinį, kad ir pareiškiant kreditorinius reikalavimus, atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sąvoka turėjo (galėjo) sužinoti - vertinamasis kriterijus, kuris turi objektyvųjį ir subjektyvųjį turinį. Objektyviuoju aspektu tokia pareiga ir galimybė numatyti šios bylos kontekste atsiranda nuo skolininko mirties dienos, o subjektyviuoju aspektu šios galimybės ir kartu pareigos atsiradimo momentas teismų praktikoje paprastai aiškinimas pagal asmens veiksmų (neveikimo) sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo požymius. Kreditorius neprivalo skolininko pažeistą savo teisę ginti (nutraukti sutartį, reikšti ieškinį teisme dėl skolos priteisimo) būtinai iš karto kai tik sutrinka atsiskaitymas, tačiau kreditorius nėra visiškai laisvas šiuose veiksmuose ta prasme, kad taip veikdamas ar susilaikydamas nuo veiksmų jis prisiima visišką riziką ir dėl ieškinio senaties praleidimo ir dėl apsunkinimų skolai išieškoti didėjimo ar netgi netekimo galimybių ją iš viso išieškoti.

32. Vertina, kad ieškovė jau nuo reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo momento t. y. 2019-06-13 žinojo apie susidariusią skolą. Atidus, rūpestingas verslo subjektas privalėjo pasidomėti, kokią skolą perima, taip pat apie jos išieškojimo perspektyvas, tačiau net ir 2020-12-31 suėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovė tik dar po metų laiko (2021-12-20) kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir skolos priteisimo. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo bei toleravo paskolos negrąžinimą. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad realiais veiksmais siekė susigrąžinti skolą.

33. Juridiniams asmenims šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, jie rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas, administruoti visas sutartis. Kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti, o jeigu jau tokius praleidžia, tai prisiimti tai savo atsakomybėn kaip verslo riziką.

34. Atsakovo nuomone ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų lėmę termino praleidimą. Aplinkybė, kad pradinis kreditorius dar iki palikėjo mirties kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo ir teisme paaiškėjo, kad skolininkas yra miręs, dėl to ieškinys paliktas nenagrinėtu, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė buvo aktyvi ir siekė susigrąžinti susidariusią skolą.

35. Ieškovė 2022-04-12 pateikė prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Vilniaus apygardos teismas 2022-04-12 rezoliucija tenkino ieškovės prašymą ir nutarė pakeisti suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinę padėtį iš suinteresuoto asmens į atsakovą, taip pat pašalinti iš bylos Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ieškinys atmetamas.

36. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018-01-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Statybos marketingas“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018-01-23. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrupta“, įgaliotas asmuo R. B.. A. V. buvo vienintelis UAB „Statybos marketingas“ akcininkas nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo. A. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovės teigimu 2015-01-07 UAB „Statybos marketingas“, atstovaujama A. V., sudarė paskolos sutartį su A. V., kurios pagrindu šalys susitarė, kad UAB „Statybos marketingas“ suteikia A. V. 75 000 Eur, o A. V. įsipareigoja tokią pačią pinigų sumą grąžinti UAB „Statybos marketingas“. Sutarties 8 p. nustatė, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2020-12-31. 2016-12-31 UAB „Statybos marketingas” suteikė 60 000 Eur paskolą A. V.. Ši paskola iki šiol UAB „Statybos marketingas“ nebuvo grąžinta. BUAB „Statybos marketingas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. V. 60 000 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, jog atsakovas A. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro 2019-01-04 duomenimis, testamentų registre mirusiojo vardu testamentų nesudaryta, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-816-796/2019 nutarė ieškovės BUAB „Statybos marketingas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl 60 000 Eur žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

37. 2019-06-13 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pradinis kreditorius BUAB „Statybos marketingas“ perleido jam priklausančią reikalavimo teisę, o naujasis kreditorius UAB „Lendara“ perėmė pradinio kreditoriaus turimą reikalavimo teisę, kylančią iš paskolos sutarties dėl 60 000 Eur grąžinimo BUAB „Statybos marketingas“ naudai.

38. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2019-11-26 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu, patikėjimo teisė įregistruota Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. VMI prie FM 2020-04-15 raštu Nr. RNA-9691 kreipėsi į Klaipėdos 2-ąjį notarų biurą dėl A. V. palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu. 2020-04-21 VMI prie FM specialistams nuvykus į Klaipėdos 2-ąjį notaro biurą palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo neišduotas dėl palikėjo nepilnamečių įpėdinių.

39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, ji kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą.

40. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

41. CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

42. Pagal CK 5.63 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

43. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

44. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

45. Nagrinėjamoje byloje palikėjas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė iki 2019-03-18 turėjo teisę atlikti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2021-12-19. Ieškovės prašymas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti teisme gautas 2021-12-21. Nustatyta, jog A. V. mirė (duomenys neskelbtini), o UAB „Statybos marketingas“ bankroto byla iškelta dar 2018-01-12. Atsižvelgiant į tai, jog palikėjas mirė bankroto proceso metu, vertintina, jog UAB „Lendara“ turėjo galimybę įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius pateikti kreditorinius reikalavimus notarų biurui. Bankroto administratorius į notarų biurą kreipėsi 2019-05-02 pranešimu, t. y. praėjus penkiems mėnesiams po palikėjo mirties. Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras 2019-05-13 raštu Nr. S-132 informavo bankroto administratorių, kad pavedėjimo byla neužvesta. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog palikimo priėmimo data yra 2019-11-15. Palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre 2019-11-18, nuo šios dienos duomenys apie palikėjo įpėdinius tapo prieinami bet kuriam kreditoriui. Pažymėtina, kad ieškovė teismui nenurodė, kada būtent sužinojo apie palikėjo mirtį (CPK 178 straipsnis). Ieškovės teigimu, Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-816-796/2019 nutarė ieškovės BUAB „Statybos marketingas“ ieškinį atsakovui A. V. dėl 60 000 Eur žalos priteisimo palikti nenagrinėtą. Jau vien vertinant minėtą aplinkybę spręstina, jog ieškovė apie palikėjo mirtį vėliausiai sužinojo 2019-01-04.

46. Ieškovė deklaratyviai nurodo, jog nagrinėjamu atveju po palikėjo mirties buvo pareikštas ieškinys ne dėl paveldimo turto, bet dėl žalos atlyginimo, todėl tik formaliai galima teigti, jog per CK 5.63 str. nustatytą terminą kreditorius nepareiškė reikalavimų tokia forma, kaip ji numatyta įstatyme.

47. Į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ieškovė kreipėsi tik 2021-12-20, t. y. praėjus trims metams ir 2 dienoms nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismo vertinimu, tai yra nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditoriaus delsimą ir nerūpestingumą. Teismas ieškovės pasyvų ir nerūpestingą elgesį vertina kritiškai, kadangi toks elgesys visiškai nepateisina ieškovės nurodomų termino praleidimo priežasčių, - kad ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, taip pat, jog notaras nepranešė apie tai, kad palikimą, atsiradusį po A. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė valstybė bei tai, jog pagal sutartį skolos grąžinimo terminas buvo 2020-12-31, todėl ieškovė vertino, jog UAB „Lendara“ iš esmės neturėjo teisės reikalauti skolos grąžinimo anksčiau nustatyto termino. Akcentuotina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės savaime neįrodo praleidimo priežasčių svarbos, juolab, kad duomenis apie palikėjo mirtį, nuosavybės teisių įregistravimo faktą galima gauti iš viešųjų registrų. Pabrėžtina, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl privalo žinoti galimas pasekmes dėl pavėluoto pareiškimo, numatyto CK 5.62 straipsnio 1 dalyje, pateikimo, turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, laiku rinkti visus savo veiklai vykdyti būtinus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditorių reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo.

48. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, turintis galimybę naudotis viešųjų registrų duomenimis, sprendžia, jog nėra pagrindo ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jeigu ieškinys tenkinamas, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

50. Vilniaus apygardos teismo 2022-01-18 nutartimi ieškovei UAB „Lendara“ atidėtas 1 250,00 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinio pateikimą mokėjimą iki teismo galutinio sprendimo priėmimo dienos (CPK 84 straipsnis). Netenkinus ieškovės ieškinio žyminis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovės.

51. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, dalis neviršija 5,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Lendara“, į. k. 302902422, į valstybės biudžetą 1 250,00 Eur žyminio mokesčio.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.