Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto K. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. V. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucijos) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu 170 Eur bauda nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2022 m. kovo 6 d. 22 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas transporto priemonę „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 kilometrų per valandą greitį viršijo 44 kilometrais per valandą, važiavo 94 kilometrų per valandą greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu K. V. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir neskirti jam administracinės nuobaudos, nes veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi K. V. skundas nebuvo patenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

4. Apeliaciniu skundu K. V. prašo bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka, panaikinti Institucijos nutarimą ir teismo 2022-07-08 nutartį ir neskirti jam administracinės nuobaudos.

4.1. Teigia, kad 2022 m. kovo 6 d. 22.23 val. ir 2022 m. kovo 6 d. 22.30 val., kai užfiksuotai greičio viršijimai, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną ieškoti savo vaiko R. V., kurio gyvenamoji vieta Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta su juo, ir kuris tą dieną namo negrįžo sutartu laiku – 19 val. Važiuodamas ieškoti savo vaiko, jis skambino policijos pareigūnams. Tvirtina, kad jo sūnus buvo pavojuje, kadangi paskambinęs telefonu sūnus verkė, buvo sužalotas, todėl jis (apeliantas) veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis – vyko ieškoti savo vaiko.

4.2. Nurodo, kad pareigūnas, priėmęs 2022-04-29 nutarimą, neįvertino jo nurodytų aplinkybių, nesuteikė jam galimybės pasisakyti, nurodyti svarbias faktines aplinkybes. Taip pat nurodo, kad aplinkybes, jog vaikui buvo kilęs realus pavojus, patvirtina teisme perklausyti 2022-04-06 19.23 val. ir 2022-04-06 23.59 val. daryti skambučių bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Teigia, kad teismas atsainiai vertino situaciją ir nepagrįstai nurodė, kad kalbėti apie būtinąjį reikalingumą nėra jokio teisinio pagrindo. Priešingai, teisinis pagrindas yra, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų, kurių viena iš pareigų yra nepilnamečių vaikų atstovavimas pagal įstatymą. Kadangi jis yra savo sūnaus atstovas pagal įstatymą, jo atsakomybė ir teisė yra rūpintis vaiku, užtikrinti jo teises ir interesus.

4.3. Teigia, kad jo veika turi būti pripažinta mažareikšme, kaip savigyna (CK1.139 straipsnis, 6.253 straipsnis). Nesutinka su teismo teiginiu, kad jis neatliko jokių sūnaus gelbėjimo veiksmų, kadangi jis aktyviais veiksmais ieškojo savo vaiko, pateikė turimą informaciją ir aplinkybes policijos pareigūnams.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo K. V. skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės Rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą, kadangi teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad įvertinus Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) esančią informaciją, K. V. bendruoju pagalbos telefonu skambino 2022 m. kovo 6 d. 19.22 val. ir 2022 m. kovo 6 d. 23.59 val., o administracinis nusižengimas užfiksuotas tą pačią dieną 22.23 val. Iš PRĮR esančios informacijos matyti, kad nei dėl vieno pranešimo nurodytu laiku nebuvo nustatytas realus ir gresiantis pavojus K. V. sūnui. Atlikus PRĮR esančią K. V. skambučių bendrajam pagalbos centrui nurodytu laiku perklausą, iš jų matyti, kad administracinio nusižengimo nustatymo metu jis neveikė būtinojo reikalingumo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apeliantas K. V. skundu prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.1. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal minėto straipsnio 3 ir 4 dalis byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai nagrinėjant skundą paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai; kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė arba bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliaciniame skunde ginčijamas iš esmės ne naujų įrodymų vertinimas, o teisės normų taikymas. Be to, apeliantas skunde nenurodo jokių naujų duomenų, kuriuos reikėtų papildomai tirti, o tik pateikia savo argumentus dėl, jo nuomone, netinkamai vertintų įrodymų, taikytų teisės normų. Dėl to apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

6. Skunde K. V. teigia, kad administracinio nusižengimo byloje skundžiamą 2022-04-29 nutarimą priėmęs pareigūnas neįvertino jo nurodytų aplinkybių, nesuteikė jam galimybės pasisakyti, nurodyti svarbių faktinių aplinkybių. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes iš teismui pateiktos bylos matyti, kad K. V. 2022-03-10 surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, todėl apeliantas turėjo realią galimybę dalyvauti tiek bylos nagrinėjime, tiek ir pateikti paaiškinimus, nurodyti kitas, apelianto nuomone, svarbias aplinkybes. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apeliantas bylos nagrinėjime nedalyvavo. Policijos pareigūno D. R. 2022-05-16 tarnybiniame pranešime (b. l. 15) nurodyti duomenys patvirtina, kad K. V. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kaip numatyta ANK 616 straipsnio 3 dalyje, nepateikė, nors iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad K. V. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, bet jis net iki darbo pabaigos – 16.30 val., kai buvo priimtas skundžiamas nutarimas, jokio prašymo nepateikė, neskambino policijos pareigūnui. Iš bylos matyti, kad prašymą neskirti apeliantui administracinės nuobaudos, K. V. skundžiamą nutarimą priėmusiam pareigūnui pateikė tik 2022-05-11, t. y. jau po to, kai skundžiamas nutarimas buvo priimtas. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas apelianto procesinių teisių nepažeidė, pats apeliantas nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti paaiškinimus, nurodyti kitas svarbias aplinkybes.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7.1. ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Dėl to apelianto skundo argumentas, kad apylinkės teismas atsainiai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra būtinojo reikalingumo sąlygų, yra nepagrįstas.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad K. V. kaltė padarius ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai. Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, tačiau tvirtina, kad jį padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, nes tuo metu vyko į (duomenys neskelbtini) rajoną ieškoti savo vaiko, kuriam grėsė realus pavojus.

7.3. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinio byloje Nr. AN2–425–498/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas byloje Nr. N–63–884/2010).

7.4. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors K. V. teigia, kad jis važiavo ieškoti savo vaiko, kuris laiku nebuvo grąžintas namo po susitikimo su motina, kad telefonu kalbėjęs vaikas verkė, iš to jis (apeliantas) supratęs, kad vaikui gresia realus pavojus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad realus pavojus apelianto vaikui R. V. negrėsė – jis buvo su vienu iš tėvų – motina, kurios, kaip ir apelianto pareiga, yra rūpintis savo vaiku. Be to, K. V. žinojo, kad vaikas yra su motina, kad pokalbio telefonu metu pats vaikas nurodė apeliantui nenorintis grįžti pas jį, kol jis nepradės vartoti vaistų. Iš K. V. paaiškinimų, jo pokalbių su bendrojo pagalbos centro darbuotoju (byloje esančių garso įrašų) matyti, kad K. V., nuvykęs į (duomenys neskelbtini) rajoną, skambino bendrajam pagalbos centrui, reikalavo, kad pareigūnai surastų jo sūnų, tačiau nei adreso, kur galimai galėjo būti jo sūnus, nei koks pavojus grėsė jo vaikui, nenurodė. Pažymėtina, kad pats apeliantas teisme nurodė, jog nei jo sūnus, nei sūnaus motina pagalbos jo neprašė, priešingai, sūnus, informuodamas, kad pas jį negrįš, liepė jam nevažiuoti jo pasiimti. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuvykęs į (duomenys neskelbtini) rajoną, K. V. būtų atlikęs vaiko gelbėjimo veiksmus (b. l. 6–9). Ta aplinkybė, kad K. V. skambino bendrajam pagalbos centrui, bendravo su policijos pareigūnais, nepatvirtina apelianto skundo argumentų, jog jo sūnui tuo metu grėsė realus pavojus, nes vien ta aplinkybė, jog K. V. susigraudino, išgirdęs savo sūnaus verksmingą balsą telefone, arba susinervino dėl savo sūnaus motinos, jo nuomone, neteisėto elgesio, nesuteikė jam išskirtinių teisių nepaisyti KET reikalavimų, nesilaikyti greičio ribojimų. Taip pat ta aplinkybė, kad jis vykdė savo, kaip tėvo, pareigas, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis KET reikalavimų, būti atidžiam kelyje, stebėti ženklus ir paisyti nustatytų draudimų ir ribojimų kelyje.

8. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad apeliantas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra teisinio pagrindo, todėl tiek Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. V. argumentus, kuriais jis grindė būtinojo reikalingumo situaciją, atmetė kaip nepagrįstus. Dėl to nėra pagrindo K. V. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajam reikalingumui. Taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo taikyti CK nuostatų, reglamentuojančių savigyną, nes ANK 13 straipsnis reglamentuoja būtinosios ginties sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas veikė būtinosios ginties sąlygomis. K. V. skundo teiginys, kad jo veika yra mažareikšmė, yra nepagrįstas, nes apelianto padarytas nusižengimas nėra nurodytas ANK 12 straipsnio 1 dalyje.

9. Apeliaciniu skundu K. V. prašo neskirti jam administracinės nuobaudos.

9.1. Už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, vairuotojui skiriama bauda nuo 170 iki 230 Eur. Skundžiamu Institucijos nutarimu K. V. paskirta minimalaus 170 Eur dydžio bauda.

9.2. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9.3. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

9.4. Iš bylos matyti, kad Institucija K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie ankstesnius K. V. baustumus matyti, kad jis per paskutinius 5 metus administracine tvarka buvo baustas 5 kartus, tarp jų ir už greičio viršijimą, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Kitų aplinkybių, kuriuos nebūtų buvusios įvertintos skiriant K. V. nuobaudą, ar kurios lengvintų K. V. padėtį ir leistų jam skirti mažesnę nei ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ar jos iš viso neskirti, apeliantas savo skunde nenurodė. Dėl to, kas paminėta, dar labiau švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą ar neskirti nuobaudos už jo padarytą administracinį nusižengimą, nėra pagrindo. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar jos iš viso neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

10. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo K. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti jam už padarytą administracinį nusižengimą jokios nuobaudos, o jam skundžiamu Institucijos nutarimu paskirta nuobauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, todėl paskirtos baudos nėra pagrindo mažinti. Dėl to pripažįstama, kad skundžiami procesiniai sprendimai – Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl K. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti K. V. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.