Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. kovo 10 d. K. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. 22 val. 23 min (duomenys neskelbtini) kaime, magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 kilometrų per valandą greitį viršijo 44 kilometrais per valandą, važiavo 94 kilometrų per valandą greičiu (įvertinus paklaidą), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalyje.

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu K. V. pripažintas kaltu pažeidęs KET 127 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda.

Pateiktu skundu (b. l. 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 16 straipsnio nuostatas, panaikinti 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos kelių policijos nutarimą, administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepime (b. l. 30) nurodė, kad įvertinus Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) esančią informaciją, K. V. bendruoju pagalbos telefonu skambino 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. 19 val. 22 min ir 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. 23 val. 59 min, o administracinis nusižengimas užfiksuotas tą pačią dieną 22 val. 23 min. Iš PRĮR esančios informacijos matyti, kad nei dėl vieno pranešimo nurodytu laiku nebuvo nustatytas realus ir gresiantis pavojus K. V. sūnui. Atlikus PRĮR esančią K. V. skambučių bendrajam pagalbos centrui nurodytu laiku perklausą, iš jų matyti, kad administracinio nusižengimo nustatymo metu jis neveikė būtinojo reikalingumo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. teisme paaiškino, kad jo sūnaus .R gyvenamoji viena nuo 2014 metų nustatyta su juo. Vaiko mama sūnų pasiimdavo šeštadieniais ir sekmadieniais iki 19 val. grąžindavo sūnų jam. 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. sūnaus į jo namus 19 val. nebuvo grąžintas. Jis paskambino sūnui, sūnus verkė, nieko nepasakojo, kai jis pasakė, kad atvažiuoja jo pasiimti, sūnus liepęs jam nevažiuoti. Vaiko mama A. parašė jam SMS žinutę, kad ji jo bijanti, nes jis esantis neadekvatus, paskambinusi pranešė, kad sūnaus jam negrąžins. Jis visų pirma buvo nuvykęs į Šiauliuose esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyveno jo buvusios sutuoktinės tėvai. Nuvykęs tuo adresu, kvietė policiją, nes bijojo vienas į svetimus namus eiti. Pareigūnai patikrinę A. tėvų namus, pranešė jam, kad vaiko ten nėra, vaikas su mama išvykęs į Klaipėdos rajoną, liepė jam vykti namo. Kadangi policijos pareigūnai nevykdė savo pareigų, jo sūnaus neieškojo, apie 22 val. jis sugalvojo vykti pats ieškoti sūnaus į Klaipėdos rajoną. Jis vykdė tėvo pareigą rūpintis sūnumi, jo ieškoti, nes įtarė, kad prieš sūnų ir jo motiną gali būti panaudotas smurtas. Jis pergyveno, nerimavo dėl sūnaus, susidarė įtemta situacija. Magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) važiavo 90-100 kilometrų per valandą greičiu, greičio matuoklio jis nepastebėjo, jo įsitikinimu, šis prietaisas turėjo stovėti gyvenvietės pradžioje, o jis, įvažiavęs į gyvenvietę, nespėjo sumažinti greičio. Tikslaus sūnaus buvimo adreso nežinojo, nuvykęs į Klaipėdos rajoną, vėl skambino bendrajam pagalbos centrui, prašė pagalbos ieškoti ir surasti jo sūnų, tačiau jam pagalba nebuvo suteikta, jo sūnaus pareigūnai neieškojo, sūnus iki šiol jam negrąžintas. Jo įsitikinimu, jam turi būti taikomos ANK 16 straipsnio nuostatos ir jis atleistas nuo atsakomybės, nes greitį viršijo veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ANK 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis bei teismų suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji.

Šioje byloje kalbėti apie būtinąjį reikalingumą, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tuo metu, kai buvo užfiksuotas K. V. KET pažeidimas, K. V. sūnui, jo gyvybei ar sveikatai realiai grėsusį pavojų, dėl kurio K. V. būtų buvęs priversta skubiai vykti gelbėti sūnaus ir nepaistyti greičio apribojimų, nesilaikyti KET reikalavimų.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, teismo posėdžio metu išklausytų jo pranešimų bendrajam pagalbos centrui (pranešimai patalpinti CD laikmenoje, pridėtoje prie bylos medžiagos) matyti, kad K. V., nuvykęs į Klaipėdos rajoną, skambino bendrajam pagalbos centrui, reikalavo, kad pareigūnai surastų jo sūnų, tačiau adreso, kur galimai galėjo būti jo sūnus, jis nenurodė, koks pavojus grėsė jo vaikui, taip pat nepaaiškino nei teisme, nei nusižengimo padarymo dieną skambindamas bendrajam pagalbos centrui. Jokių sūnaus gelbėjimo veiksmų, nuvykęs į Klaipėdos rajoną, K. V. neatliko. Vien ta aplinkybė, kad K. V. buvo susikrimtęs, kad sūnaus motina negrąžino vaiko jam, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, nebuvo pagrindas skubiai važiuoti į Klaipėdos rajoną, juolab, kad jis nežinojo tikslios sūnaus buvimo vietos ir, kaip jis pats teisme nurodė, kad nei jo sūnus, nei sūnaus motina pagalbos jo neprašė, priešingai, sūnus, informuodamas, kad pas jį negrįš, liepė jam nevažiuoti jo pasiimti. Tai, kad K. V. susigraudino, išgirdęs savo sūnaus verksmingą balsą telefone, arba susinervino dėl savo sūnaus motinos, jo nuomone neteisėto elgesio, nesuteikė jam išskirtinių teisių nepaisyti KET reikalavimų, nesilaikyti greičio ribojimų. Aplinkybė, kad jis vykdė savo kaip tėvo pareigas, neatleidžia jo nuo pareigos laikytis KET reikalavimų, būti atidžiam kelyje, stebėti ženklus ir paisyti nustatytų draudimų ir ribojimų kelyje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad K. V. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jo skundas netenkinamas.

ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. K. V. už padarytą nusižengimą – greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą – paskirta minimali bauda, todėl mažinti šios nuobaudos nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą, kuriuo K. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) bauda, palikti nepakeistą, K. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.