Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-48-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A18.-48-992/2019Nutarimas · 2019-05-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-367-365/2019Nutartis · 2019-08-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-27
Bylos Nr.
A18.-48-992/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02734-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-48-992/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02734-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 19.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant L. S., A. B., Daivai Paliokaitei, A. A.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovui advokatui S. B.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atstovui I. P.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato - atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir –ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodamas automobilį Chrysler, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams nurodžius, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (toliau ir – KET), atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, t. y., atsisakė prisistatyti ir eiti į Antrąjį policijos komisariatą protokolui surašyti, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 22 val., grįžo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam nuosavybės teise priklausančių garažų, juose jis meistrauja, praleidžia daug savo laisvalaikio. Pamatė, kad negali įvažiuoti į garažą, nes jis užstatytas kitu automobiliu, pasukęs į dešinę, prisiparkavo prieš garažą, susirinkęs daiktus išlipo iš savo automobilio. Buvo visiškai tamsu, nes kieme nėra lempos, iš gatvės pusės sklindančią šviesą užstoja pastatas. Įvažiavimą užstatęs automobilis buvo be įjungtų žibintų, nebuvo jokių ženklų, rodančių, kad tai - policijos tarnybinis automobilis. Priėjęs prie to automobilio, pastovėjo, jokio žmogaus nematė, girdėjo, kad ties automobilio priekiu, ties variklio dangčiu, vyko šurmulys, paklausė, kada galės pravažiuoti į garažą, ir tuo metu į jį pradėjo šviesti prožektorius. Paprašė nešviesti, pareigūnas nustojo šviesti. Kadangi buvo atidarytas automobilio variklio dangtis, iš to, suprato, kad pareigūnai dirba. Norėjo sužinoti, kiek laiko pareigūnai ketina užtrukti. Palaukus prie automobilio 10 minučių, prie jo priėjo pareigūnas, pradėjo šviesti į akis ir reikalauti jo asmens dokumento. Pareigūno paklausė, kam reikalingas dokumentas, pareigūnas į tai nieko neatsakęs nuėjo prie tarnybinio automobilio. Visiškoje tamsoje prie jo pareigūnas priėjęs davė pastabą apie tai, kad jam (T. J.) negalioja Kelių eismo taisyklės. Jis paprašė pareigūno prisistatyti, pasakė, kad tamsoje gerai nesimato, jam buvo svarbu žinoti, su kuo jis bendrauja, kadangi toje teritorijoje vaikšto įvairūs asmenys. Pareigūnas teigė, kad T. J. pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Jis (T. J.) prašė paaiškinti, kas nutiko, kodėl pareigūnai tamsoje neprisistato, o jam kelia reikalavimus pateikti asmens dokumentą. Tuo metu pareigūnas paėmė jį už rankos, pradėjo tempti į komisariatą. Jis pasakė paleisti. Pareigūnas ranką paleido, toliau teigė, kad jis (T. J.) turi pateikti asmens dokumentus. Jis (T. J.) paprašė prisistatyti ir pateikti pažymėjimą, nes buvo tamsu, tada pareigūnas paėmė jį už plaštakos ir paguldė ant pilvo, užlauždamas kairę ranką. Paguldę pasakė, kad bus panaudota fizinė jėga. Jam stipriai skaudėjo, prašė leisti atsikelti, sakė, jog pats nueis į komisariatą. Pareigūnai jį bandė tempti prie komisariato. Prašė pareigūnų jo neliesti, pareigūnai vėl bandė jam aiškinti, kad jis turi pateikti dokumentus, bet patys neprisistatė, nustatyti, kas tai per asmenys - ar apsaugos darbuotojai, ar policijos pareigūnai - nebuvo galima, kadangi nebuvo juos identifikuojančių ženklų. Fizinis skausmas jam buvo sukeltas tyčia. Atsikėlęs pamatė, kad jo kelnės yra suplėšytos, daiktai, buvę jo rankose, išmėtyti. Pareigūnai jo prisistatyti prašė du kartus, jam paklausus, kokiu pagrindu, pareigūnai atsakė, jog reikia nustatyti asmens tapatybę. Jis (T. J.) prieš pirmą jo pastūmimą, pradėjo daryti garso įrašą, fiksuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus. Pristačius jį į policijos komisariatą, pasijuto blogai, paprašė iškviesti medikus. Jo manymu, toje vietoje automobilis buvo pastatytas specialiai, kadangi vėliau automobilis buvo užvestas ir pastatytas į kitą vietą. Įsitikinęs, kad ir nagrinėjamo įvykio dieną patruliai buvo specialiai atsiųsti į Antrojo policijos komisariato kiemą surašyti jam administracinio nusižengimo protokolo, kadangi nuo 2018 m. sausio mėnesio trunka jo konfliktas su šio komisariato pareigūnais dėl jam priklausančių garažų užstatymo pareigūnų automobiliais, pareigūnai jį seka, fiksuoja jo veiksmus, fotografuoja ir nuolat surašo jam protokolus, vienintelė vieta, kurioje jis yra baudžiamas, yra būtent Algirdo g. 22 kiemas. T. J. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (129 -132 b.l.)

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Ž. parodė, kad T. J., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, dėl ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Įvykis vyko Antrojo policijos komisariato teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvės teritorija priklauso Trečiojo policijos komisariato aptarnaujamai teritorijai. Konfliktas kilo dėl to, kad asmuo atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. T. J. jam (liudytojui) teigė, kad neprisistatė pareigūnams, kadangi jį sustabdę policijos pareigūnai, galėjo jį (T. J.) pažinoti. Asmens pareiga buvo pateikti dokumentą, tą padaryti atsisakius, asmeniui buvo pasiūlyta vykti į Antrąjį policijos komisariatą asmenybei nustatyti. Policijos komisariato teritorijoje sulaikomas pažeidėjas gabenamas į Antrąjį policijos komisariatą, kadangi Trečiojo policijos komisariato budėtojai dirba iki 17 val. Asmeniui tą daryti atsisakius buvo panaudotos fizinės priemonės. Iš pareigūnų pateiktų tarnybinių pranešimų situacija buvo aiški. Vietos nustatinėti nematė reikalo, kadangi vieta tiksliai buvo nurodyta tarnybiniuose pranešimuose. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (72 – 73 b.l.).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad įvykis buvo vakare, Algirdo gatvėje, prie Antrojo policijos komisariato, tikslesnių aplinkybių neprisimenantis dėl praėjusio laiko ir panašių įvykių darbe gausos. Teismo posėdyje pagarsinus 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinį pranešimą (5 b. l.), jame nurodytas aplinkybes liudytoju apklaustas pareigūnas patvirtino. Nurodė, kad jo kolegų teigimu, buvo užfiksuotas vairuojantis ir kalbantis mobiliojo ryšio telefonu asmuo. Jis pats šio fakto nematė, tik matė, kad asmuo vairavo. Kalbėjimo telefonu faktą matė pareigūnas R. O.. Jie su R. O. dirbo naktinėje pamainoje, buvo Antrojo policijos komisariato kieme, kadangi buvo sugedęs jų tarnybinis automobilis. Automobilio jie netaisė, buvo pakėlę variklio dangtį. Į aikštelę jie įvažiavo per pagrindinį įvažiavimą link Mindaugo „Maximos“ sandėlio. Kiemas buvo apšviestas. Matė, kaip atvažiavo T. J., kadangi jis 2 - 3 metrų atstumu prisiparkavo prie automobilio. Ten buvo T. J. garažas. T. J. pasakė, kad trukdo policijos pareigūnų automobilis, nes negali įvažiuoti į garažą, tačiau jam apvažiavus jų (pareigūnų) sugedusį automobilį, beliko tik atidaryti garažo vartus, vietos pravažiavimui užteko, sugedęs automobilis pravažiavimui tikrai netrukdė. Jis (liudytojas) buvo aikštelėje, kolega arčiau kelio. Kolega, priėjęs prie T. J., paklausė, kodėl šis nesilaiko Kelių eismo taisyklių ir važiuodamas kalba telefonu. Su T. J. kalbėjo pareigūnas O., jis (liudytojas) stovėjo prie tarnybinio automobilio, šalia stovėjo kolegos A. M., K. P. ir T. K., kurie matė, kad T. J. vairuodamas rankomis naudojosi mobiliąja priemone, taip pat girdėjo pokalbį su T. J.. Jis pats (liudytojas) T. J. prisistatė, paklausė, kodėl asmuo negali prisistatyti, kodėl ignoruoja klausimus. Kiek pamena, A. M. padėjo vesdinti T. J. į komisariatą protokolui surašyti. T. J. neigė vairuodamas naudojęsis ryšio priemonėmis, kartojo, kad nevairavo, kad neprivalo pateikti asmens dokumentų. Jo kelis kartus buvo paprašyta prisistatyti, tačiau tą daryti asmuo vengė. Siekiant nustatyti asmenybę, T. J. buvo pasiūlyta nueiti į komisariatą, tačiau asmuo atsisakė, pasakė, kad to daryti neprivalo. Nors jie dirbo Trečiojo policijos komisariato teritorijoje, sulaikytuosius reikia pristatyti į Antrąjį policijos komisariatą, kadangi Trečiasis policijos komisariatas naktimis nedirba. Asmens tapatybei nustatyti ir protokolui surašyti, T. J. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jis paėmė T. J. už vienos rankos, kolega - už kitos. Buvo panaudotos spec. priemonės. Kolega naudojo tarnybinį prožektorių, kadangi buvo tamsoka. Asmuo vengdamas sulaikymo spyrėsi, atsigulė ant žemės. Paėmus asmenį už rankų, šis nenorėjo eiti, tarsi gulėsi, kad kuo sunkiau būtų jį vesti. Vėliau buvo iškviesti medikai, kadangi asmuo skundėsi, jog skauda rankos pirštus. Ar buvo įformintas asmens pristatymas, jam nėra žinoma. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (90 -92 b.l.).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. O. parodė, kad jis yra vyriausiasis patrulis, dirba Patrulių rinktinėje, įvykio dieną dirbo kartu su A. Š., patruliavo nustatytu maršrutu. Su T. J. bendravo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Į šį kiemą jie atvažiavo dėl tarnybinio automobilio gedimo, apie gedimą buvo informuota vadovybė. Išlipęs iš automobilio, norėdamas pažiūrėti, kas atsitiko, atidarė automobilio kapotą. Kadangi buvo tamsu, naudojo prožektorių. T. J. vairuodamas mėlynos spalvos Chrysler automobilį kaire ranka prie kairės ausies naudojo telefoną, kadangi važiavo pro juos, telefono naudojimo faktas buvo labai gerai matomas. Tai, kad pilietis kalbėjo telefonu, matė ne tik jis, bet ir keli kolegos. Atvažiavęs T. J. iš karto neišlipo, todėl jis (R. O.) priėjo prie automobilio, T. J. išlipus iš automobilio davė pastabą dėl kalbėjimo telefonu. Jis pasisveikino, piliečiui prisistatė, kadangi buvo su uniforma, turėjo ženkliuką, dokumento nerodė, dokumentas buvo parodytas policijos komisariate. Patrulių veiklos instrukcija nurodo, kad jeigu asmuo prašo pažymėjimo, jis yra pateikiamas, o kaskart pažymėjimo rodyti nereikia. Apšvietimas kieme buvo blogas, todėl jis pašvietė į asmens pusę, prožektorius yra naudojamas visada, kai yra tamsu ir blogas matomumas. Asmuo pasakė, kad jis nešviestų. Protokolui surašyti T. J. buvo paprašyta pateikti asmens dokumentus, tačiau asmuo tą daryti atsisakė. Tuomet buvo paprašyta praeiti į Antrąjį policijos komisariatą asmenybei nustatyti. Asmuo tą daryti atsisakė. Buvo panaudota švelnios rankos kontrolė, kiek pamena, darant švelnios rankos kontrolę, T. J. su alkūne atsispyrė, kadangi taip buvo vengiama, buvo panaudota fizinė jėga, pilietis buvo paguldytas ant asfalto, užlaužta ranka. Asmuo pasakė, kad vykdys nurodymus. Jis su kolega pakėlė asmenį nuo žemės. Jokių sužalojimų nematė. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (118 – 119 b. l.).

Liudytojas K. P. parodė, kad yra Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo Antrajame policijos komisariate, bet su T. J. nebendravo, asmens sulaikyme nedalyvavo. Matė, kaip pravažiuojančio automobilio vairuotojas kalbėjo telefonu, jis pats šio pažeidimo nefiksavo. Kadangi pareigūnai R. O. ir A. Š. stovėjo toliau kieme, nematė, kaip jie bendravo su asmeniu. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (119 -120 b.l.).

L. T. K. parodė, kad su T. J. bendrauti neteko, šio asmens sulaikyme jis nedalyvavo. Pareigūnai R. O. ir A. Š. tarnybinį automobilį buvo priparkavę kieme, kalbėjo apie tarnybinio automobilio gedimą. Jis matė, kaip į Antrojo policijos komisariato kiemą įsuko Chrysler automobilis, kurio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Automobilis prisiparkavo prie garažų, pareigūnas R. O. nuėjo prie transporto priemonės bendrauti su pažeidėju. Kas vyko tarp R. O. ir T. J., liudytojas nei matė, nei girdėjo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (120 b.l.)

Liudytojas A. N. parodė, kad yra Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis, įvykio vakarą dirbo rinktinės pamainoje, (duomenys neskelbtini). Matė, kaip įvažinėjo automobilis Chrysler, kurio vairuotojas kalbėjo mobiliuoju telefonu. Toliau kieme, stovėjo patruliai, kurių buvo sugedęs tarnybinis automobilis. Išgirdo šurmulį, stovėdamas 10 - 15 metrų atstumu matė grumtynes, kaip patruliai R. O. ir A. Š. bando paguldyti žmogų, o šis priešinasi. Jam nėra žinoma, kodėl visa tai vyko. Apšvietimas buvo prastas, tačiau aklinos tamsos nebuvo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (127 – 128 b.l.).

Pažeidėjas baustinas.

Administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį traukiamas asmuo, kuris nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, tokia veika užtraukia baudą nuo devyniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų.

Įvertinus visus bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis bei susipažinus su teismui pateikta medžiaga, teigtina, kad pagrindinis ginčas šioje byloje yra kilęs tarp T. J. ir patrulių A. Š. bei R. O. dėl T. J. atsisakymo vykdyti patrulių reikalavimus ir pareigos prisistatyti bei eiti kartu su patruliais į Antrojo policijos komisariato patalpas nevykdymo.

T. J. nuosekliai viso proceso metu įrodinėjo konfliktuojantis su Antrajame policijos komisariate dirbančiais pareigūnais dėl to, kad jie nuolat savo automobiliais užstato jo garažų vartus ir dėl to jis negali patekti į savo nuosavybę, negali be apribojimų ja naudotis. Dėl šios situacijos jis yra persekiojamas patrulių, skirtingų policijos pareigūnų, aukštesnes pareigas einantys pareigūnai įpareigoja žemesnes pareigas einančius pareigūnus jo laukti (duomenys neskelbtini) kieme, specialiai jam surašyti administracinių nusižengimų protokolus, yra ne kartą kreipęsis ir į Imuniteto valdybą, ir į generalinį komisarą. T. J. teigė, kad taip buvo ir nagrinėjamo įvykio metu, kadangi kažkoks automobilis buvo užstatęs įvažiavimą į garažą, koks tai buvo automobilis, T. J. teigė nematęs, nes kieme buvo tamsu, o šviesa sklinda tik nuo (duomenys neskelbtini) gatvės apšvietimo; su kuo konkrečiai bendravo ir kas jo prašė pateikti asmens tapatybės dokumentą, T. J. teigė taip pat iš pradžių nesupratęs, kadangi buvo tamsu, o tame kieme pasitaiko įvairių žmonių. T. J. įsitikinimu, patruliai A. Š. ir R. O. imitavo tarnybinio automobilio gedimą, elgėsi ne taip, kaip turi elgtis pareigūnai, konkrečiai, elgėsi ne taip, kaip jam yra tekę matyti besielgiančius policijos pareigūnus, kai jis yra dalyvavęs su pareigūnais bendroje veikloje kaip policijos rėmėjas, tokiu būdu patruliai viršijo savo kompetencijos ribas.

Visus šiuos ir kitus posėdyje išsakytus T. J. teiginius apie jo atžvilgiu vykdomą sisteminį pareigūnų persekiojimą teismas vertina kritiškai, kaip subjektyvų ir pernelyg emocionalų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens situacijos vertinimą, neturintį tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai ir T. J. inkriminuojamam administraciniam nusižengimui. Akivaizdu, kad turto (T. J. garažų, esančių (duomenys neskelbtini), ir Antrojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinių ir/ar asmeninių automobilių) valdymo (nekliudomos galimybės T. J. patekti į jo nekilnojamąjį turtą ir pareigūnų transporto priemonių statymo) klausimai yra civilinių teisinių santykių dalykas ir turi būti sprendžiami, pirma, gera abiejų suinteresuotų pusių valia, o bendro sutarimo neradus, civilinio proceso tvarka; šiuo atveju administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikta duomenų apie jokius konkretesnius susitarimus ar civilines bylas; visi T. J. teikti duomenys apie jo patirtus sužalojimus, sveikatos sutrikdymus, jam patrulių padarytą žalą, ankstesnius ar vėlesnius jo ir pareigūnų susidūrimus yra pripažįstami kaip nesusiję su nagrinėjamu 2018 m. rugpjūčio 22 d. įvykiu, nepagrįstai išeinantys iš T. J. pareikšto kaltinimo ribų ir dėl šių duomenų teismas nepasisako.

Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas neanalizuoja ir teiginių dėl T. J. naudojimosi mobiliuoju telefonu vairavimo metu fakto, kadangi šiuo klausimu yra priimtas įsiteisėjęs nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d., (duomenys neskelbtini), T. J. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ir eiti kartu su pareigūnais į komisariato patalpas patvirtina paties T. J. parodymai, jis nepripažino savo kaltės dėl jam surašyto protokolo, tačiau pripažino, kad pareigūnai jo prašė prisistatyti, pateikti asmens dokumentą, o jis klausė, kam ir kodėl tą reikia daryti, savo ruožtu prašė prisistatyti pareigūnus, reikalavo jų pateikti tarnybinius pažymėjimus. Tai, kad T. J. nevykdė teisėto reikalavimo prisistatyti ir eiti į komisariatą, patvirtino ir šiuos reikalavimus jam teikę patruliai R. O. su A. Š.. Patruliai teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais, įspėti dėl gresiančios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ar atsisakymą duoti parodymus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti pasižadėjimą teismui sakyti tiesą davusių patrulių parodymais. Šioje byloje nebuvo nustatyta jokių R. O. ir/ar A. Š. priešiškų, konfliktiškų santykių su T. J., kas leistų manyti, jog abu pareigūnai turi pagrindo apkalbėti T. J., priešingai, abu pareigūnai teismui teigė T. J. įvykio vakarą matę pirmą kartą, nieko nežinoję apie jokį jo konfliktą su Antrojo policijos komisariato pareigūnais dėl užstatomo turto. Tiek R. O., tiek A. Š. nurodė, kad pokalbis su T. J. buvo pradėtas dėl jų užfiksuoto jo padaryto administracinio nusižengimo (vairavimo naudojantis mobiliuoju telefonu) ir būtent tolesniam šio pažeidimo tyrimui, administraciniam protokolui surašyti buvo paprašyta T. J. prisistatyti, pateikti asmens dokumentą. T. J. tą padaryti atsisakė. Liudytojai A. Š. ir R. O. teisme davė parodymus, kurie iš esmės yra analogiški jų tarnybiniuose pranešimuose, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadovui surašytuose tą pačią dieną, iš karto po analizuojamo įvykio, nurodytoms aplinkybėms (3, 5 b.l.). Aplinkybes, kad pareigūnai A. Š. ir R. O. bendravo su KET pažeidimą padariusiu asmeniu, kad girdėjosi konflikto požymių turintis šurmulys, teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas pareigūnas A. N., įvykio metu buvęs toje pačioje aikštelėje, iš 10 - 15 metrų atstumo matęs grumtynes, kaip patruliai R. O. ir A. Š. bando paguldyti žmogų, o šis priešinasi. Administracinį nusižengimą tyręs R. Ž. teismo parodė, kad pirminius duomenis apie T. J. padarytą pažeidimą jis gavo iš patrulių A. Š. ir R. O. tarnybinių pranešimų, įvardijo bendravimo su T. J. aplinkybes. Pareigūnai R. P., T. K. patvirtino matę, kaip T. J. vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu, tačiau R. O. ir A. Š. pokalbių su T. J. ar jų veiksmų vienas kito atžvilgiu teigė nematę.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, įrodymų tyrimo etapo pabaigoje, T. J. pateikė savo darytą garso įrašą, kuriame, kaip įvardija T. J., užfiksuotas jo ir pareigūnų pokalbis 2018 m. rugpjūčio 22 d. įvykio metu; kadangi garso įrašas teismui buvo pateiktas po to, kai buvo liudytojais apklausti tiesiogiai teisėtus reikalavimus T. J. teikę pareigūnai A. Š. ir R. O., teismas neturėjo galimybės šio garso įrašo pateikti perklausyti pareigūnams, kad būtų patvirtinta, jog garso įrašas buvo padarytas būtent nagrinėjamo įvykio metu, pareigūnai būtų galėję atpažinti savo balsus, teismas garso įraše fiksuotais duomenimis nesivadovauja ir šį duomenį pripažįsta nepatikimu šaltiniu.

Kaip buvo paminėta, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio nuostatos numato asmens pareigą nedelsiant vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad T. J. šios pareigos sąmoningai nevykdė. Policijos veiklą reglamentuojantys įstatymai nenumato išimčių, kad fizinis asmuo gali pats nuspręsti vykdyti pareigūno reikalavimą ar jo nevykdyti, net ir tuo atveju, jei asmuo nesijaučia ar nėra padaręs jokio pažeidimo, pareigą prisistatyti vykdyti jis privalo. Iš liudytojų parodymų konstruojant įvykių seką matyti, kad kitas pareigūnų reikalavimas eiti į Antrojo policijos komisariato patalpas, pareigūnų T. J. buvo duotas po to, kai jis nevykdė pirmojo reikalavimo prisistatyti. Teigtina, kad jokių specialiųjų priemonių veiksmų T. J. atžvilgiu imtis nebūtų buvę būtinumo, jei jis būtų pareigūnams prisistatęs.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kokie duomenys turi būti įrašyti administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, protokole privalo būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Administracinio nusižengimo protokole Nr. 14-ANR_P-992-2018, T. J. surašytame 2018-11-05, nėra konkrečiai įvardijama, kokių teisėtų pareigūnų reikalavimų jis nevykdė. Šis protokolo netikslumas buvo ištaisytas teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškinantis faktines pažeidimo padarymo aplinkybes, iš paties T. J. ir liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų seka, kad T. J. nevykdė dviejų reikalavimų: reikalavimo prisistatyti ir eiti kartu su pareigūnais į Antrąjį policijos komisariatą. Vertintina, kad esminių kliūčių realizuoti teisės į gynybą ir žinoti, kuo yra kaltinamas, administracinėn atsakomybėn traukiamam T. J. tai nesukėlė, T. J. protokole suformuluotas kaltinimas tikslintinas įvardijant konkrečius teisėtus pareigūnų reikalavimus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teigtina, kad T. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusižengimą pasitvirtino, T. J. 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, t. y., atsisakė prisistatyti ir eiti į Antrąjį policijos komisariatą protokolui surašyti, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta, tokiais savo veiksmais T. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

T. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuotomis baudos skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, į tai, kad T. J. už kitus nusižengimus turi galiojančių nuobaudų, dirba ir turi nuolatinių pajamų. Teismo vertinimu, T. J. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui artima bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

I. T. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18091275711.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

T. V. Šelmienė