- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- eI-2618-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00156-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- UAB „Onairis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 15.2Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdai, jų keitimas
- 15.8Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Rasos Ragulskytės-Markovienės, ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Onairis“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Onairis“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 9-339/16(1.1.43-PD3) (toliau – 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. spalio 3 d. raštą Nr. A51-73798/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir 2016 m. spalio 3 d. sprendimas); 3) įpareigoti Administraciją valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas) paskirties pakeitimus.
Skunde paaiškino, kad 2013-03-14 Administracija kreipėsi į žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkę UAB „Onairis“ dėl Žemės sklypo planavimo sutikimo. Pareiškėja Administracijos nustatyta tvarka ir terminais išreiškė sutikimą dėl Žemės sklypo planavimo. 2015-08-26 Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) sprendimu Nr. 1-161 „Dėl teritorijos, į kurią patenka S. N. ir L. Z. gatvių sankryža, detaliojo plano tvirtinimo” patvirtino teritorijos detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Patvirtinto detalaus plano Teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje nustatyta, kad pakeista pareiškėjos žemės sklypo dalies žemės naudojimo paskirtis (iš žemės ūkio paskirties) į kitą ir žemės naudojimo būdai/pobūdžiai į K/K1 (komercinės paskirties objektų teritorijos) ir I/I2 (susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos). VĮ Registrų centras duomenimis Tarybos sprendimu pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis „kita” ir žemės naudojimo būdai/pobūdžiai K/K1 (komercinės paskirties objektų teritorijos) ir I/I2 (susisiekimo ir inžinerinių koridorių teritorijos) VĮ Registrų centras neįregistruota iki šiol.
Pareiškėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 24 straipsniu, pažymi, jog UAB „Onairis“ patvirtintu Detaliuoju planu netenka daugiau kaip pusės sklypo, o dėl Administracijos neveikimo, neturi galimybės pilnavertiškai ir visapusiškai disponuoti savo turtu. Situacija, kuomet patvirtinus Detalųjį planą yra dirbtinai ir neteisėtai delsiama registruoti jo sprendinius, pareiškėjos vertinimu, nėra suderinama su demokratinės valstybės ir konstituciniais nuosavybės neliečiamumo principais. Pareiškėja, duodama sutikimą dėl žemės sklypo planavimo, pagrįstai tikėjosi, kad detalaus plano sprendiniai bus įgyvendinti visa apimtimi per protingą terminą po Detalaus plano patvirtinimo, o VĮ Registrų centras įregistruos žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimus. Objektyvių ir teisiškai pagrįstų pagrindų detalaus plano sprendinius atsisakyti registruoti VĮ Registrų centre nėra. Nagrinėjamu atveju Administracija nevykdė Žemės įstatymo 24 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 30 straipsnyje nustatytų pareigų, nepagrįstai delsia įgyvendinti detalaus plano sprendinius ir užtikrinti UAB „Onairis“ nuosavybės teisių apsaugą. Administracija nepagrįstai atsisako registruoti pakeistą žemės sklypo paskirtį, motyvuodama tuo, kad sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti Nekilnojamo turto registre, atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Administracija nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudaro kliūtis patvirtintą detalų planą registruoti VĮ Registrų centre. Vien ta aplinkybė, kad ateityje planuojama atlikti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nesudaro pagrindo atsisakyti registruoti duomenis VĮ Registrų centras. Paaiškina, kad detalaus plano sprendinių registravimas VĮ Registrų centras procedūra ir sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra savarankiškos procedūros.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad pareiškėjos Administracijai pateiktas prašymas įregistruoti VĮ Registrų centre Žemės sklypo paskirties pakeitimus yra nepagrįstas, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo netenkintas, pareiškėjai pateikiant išsamų ir motyvuotą 2016-10-05 atsakymą Nr. A51-73798/16(2.142.12-MP) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“. Nagrinėjamu atveju pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas ir interpretuoja teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, jog neva atsakovės patvirtintu Detaliuoju planu pareiškėja netenka daugiau nei pusės žemės sklypo, neturi galimybės visapusiškai disponuoti savo turtu, įgyvendinti nuosavybės teises, jai yra apribota nuosavybės teisė, o pareiškėjos privataus Žemės sklypo paskirties keitimus registruoti VĮ Registrų centre turi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Pažymėjo, kad Žemės sklypas yra privati pareiškėjos nuosavybė, jam nėra taikomi jokie nuosavybės teisių apribojimai. Tik laikantis imperatyvių teisės normų nustatytos tvarkos ir veiksmų eiliškumo, privataus žemės sklypo savininkui kyla įstatyme nurodyti nuosavybės teisių apribojimai ir suvaržymai. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nagrinėjamu atveju nėra priimtas joks teisės aktuose nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui nėra registruota jokia žyma, taigi pareiškėja gali laisvai disponuoti nuosavybės teise turimu turtu, jį valdyti ir juo naudotis, teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti jo pertvarkymą. Paaiškino, kad Detalusis planas pats savaime nereiškia pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams – juo tik numatomas konkretus visuomenės poreikis, tačiau juo dar nėra paimama nurodyta Žemės sklypo dalis; taip pat neapriboja pareiškėjos nuosavybės teisių ir jų įgyvendinimo Žemės sklypo atžvilgiu.
Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostata nustato, kieno prašymu ir kokių teritorijos planavimo dokumentų pagrindu žemės sklypo nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami. Kaip matyti iš Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Aprašas), 22 punkto, žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre registruojami tų žemės sklypų savininkų prašymu arba valstybinės žemės atveju – žemės patikėtinio prašymu; ir tik įstatymų nustatytais atvejais žemės sklypų kadastrinių duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre registruojami kitų subjektų prašymu. Tokiu atveju į Nekilnojamojo turto registrą kreipiasi ne savivaldybės, o NŽT atitinkamas teritorinis padalinys. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokios teisės normos, kurios pagrindu pareiga Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo paskirties pakeitimus tektų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Šalies argumentai
Pareiškėja klaidingai nurodo, jog Detaliojo plano sprendinių registravimo VĮ Registrų centre procedūra ir Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra absoliučiai savarankiškos procedūros. Šiuo atveju pareiškėja nepagrįstai neįvertina Detaliojo plano parengimo tikslo, numatytų sprendinių pobūdžio, neatsižvelgia į Tarybos 2015-08-26 sprendimo Nr. 1-161, kuriuo patvirtintas aptariamas Detalusis planas, nuostatas. Atkreipia dėmesį į Detaliojo plano pagrindinį tikslą, taip pat į Žemės įstatymo 48 str. 1 d. ir paaiškina, kad būtent šios normos pagrindu buvo rengiamas Detalusis planas. Iš pagrindinio brėžinio matyti, kad yra numatomas Žemės sklypo pertvarkymas ir atitinkamų po padalijimo būsiančių žemės sklypų naudojimo paskirčių ir būdų pakeitimas. Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas galimas tik pradėjus ir vykdant Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tuo tarpu nepradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, Detaliojo plano sprendinių įgyvendinti nėra galimybės. Taigi tik tuomet, kai NŽT direktorius priims sprendimą pradėti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, bus atliekami pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemes sklypo pertvarkymo darbai ir įgyvendinti kiti Detaliojo plano sprendiniai.
Pažymėjo, kad pareiškėja Detaliojo plano neginčijo ir neginčija, su jo sprendiniais sutiko. Tarybos 2015-08-26 sprendime Nr. 1-161, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, nėra nustatyti jokie terminai (konkrečios datos), kada bus pradėta ir atlikta ši žemės sklypu paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir atitinkamai įgyvendinti numatyti Detaliojo plano sprendiniai. Pareiškėja, sutikusi su šiuo Detaliuoju planu, neturi pagrindo reikalauti, jog atskiri Detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinti kokia nors konkrečia pareiškėjos pageidaujama data, atsietai nuo kitų Detaliojo plano sprendinių, nesilaikant numatyto eiliškumo, nepradėjus Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Sklypui jau VĮ Registrų centre uždėtas apribojimas (2019 m. sausį). Į teismo klausimus atsakė, kad įregistravus detalųjį planą pareiškėja galės dalyje Sklypo komercinės paskirties statyti statinius, kreiptis dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Kitą dalį Sklypo pareiškėja jau susitaikiusi, kad paims. Atsakovės siūloma procedūrų eiga netinka, nes per 4 metus nėra žemės sklypo, kur pareiškėja galėtų vykdyti veiklą. Iki 2019 m. sausio taip pat nieko negalėjo daryti, nes yra priimtas Detalusis planas. Patys bandė Sklypą padalinti, 2009 m. kreipėsi, prašė, bet savivaldybė nedavė sutikimo. Tada investuotojas nusprendė laukti. Į teismo klausimą dėl siekio gauti didesnę kainą už žemės sklypą atstovė paaiškino, kad UAB „Onairis“ siekia naudos, taip pat ir iš Sklypo. Kai buvo kreiptasi dėl leidimo Detaliajam planui ir buvo patvirtintas Detalusis planas, Sklypas buvo žemės ūkio paskirties. Paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebaigta. Savivaldybė dabar imituoja – neva paima žemės ūkio paskirtį, bet visuose reglamentuose paskirtis jau yra kita. Investuotojo lūkesčiai taip pat negali būti ignoruojami, įmonė neneigia viešojo intereso svarbos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad nėra teisės aktuose nustatyta pareigos atsakovei registruoti VĮ Registrų centre. Pats savaime Detalusis planas pareiškėjai jokių apribojimų nenustato. Žemės įstatymo 46 straipsnyje nustatyti apribojimai įsigaliojo tik NŽT pradėjus paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Administracija objektyviai negali nieko registruoti, kol žemės nepaimama. Kitokia paskirtis nustatyta tik paimama žemės sklypui. Nepadalinus sklypo negalima nustatyti tam pačiam sklypui dviejų skirtingų paskirčių. Tai įmanoma tik padalinus sklypą. Taigi pareiškėjos reikalavimas yra net ik nenumatytas teisės aktuose, bet ir objektyviai neįmanomas. Savivaldybė tik priima sprendimą dėl poreikio žemės paėmimo visuomenės poreikiams, o patį paėmimą vykdo NŽT. Taigi administracija negali būti atsakinga už ilgą procesą. Administracija vadovaujasi Žemės įstatymu. Detaliojo plano aiškinamajame rašte (2 t., b. l. 69) nurodyta, kad planavimo uždavinys yra Sklypo paėmimas visuomenės poreikiams. Administracija laikosi pozicijos, kad pareiškėja galėjo ir gali pati kreiptis dėl sklypo padalinimo ir sklypo dalies, nepaimamos visuomenės poreikiams, suformavimo. Detalusis planas galioja jau dabar. Detalusis planas konkrečių ribų nenustato, kadastriniai matavimai turi būti atliekami, Jie dabar atliekami. Į pareiškėjos atstovės klausimus atsakė, kad savivaldybė kreipėsi į NŽT dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2017 m. gegužės 24 d. Savivaldybė rėmėsi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalis ir 46 straipsnio 2 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos UAB „Onairis“ skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Administracijos 2016 m. spalio 3 d. rašto, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti Žemės sklypo paskirties keitimą Nekilnojamojo turto registre, Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundą dėl Administracijos 2016 m. spalio 3 d. rašto, atmetė kaip nepagrįstą, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėja Administracijos neveikimą siejo su savo teisėtu lūkesčiu, kuris, pareiškėjos tvirtinimu, susiformavo pareiškėjai duodant sutikimą pradėti planavimo procesą.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)
2013 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į pareiškėją raštu Nr. A51-30523(2.15.1.21.-MP2) „Dėl detaliojo plano rengimo“, kuriuo informavo pareiškėją apie detaliojo plano rengimo svarstymą, nurodė jo tikslą ir prašė sutikimo dėl Sklypo planavimo.
2013 m. balandžio 9 d. UAB „Onairis“ raštu Nr. 13-1 „Dėl detaliojo plano rengimo“ nurodė, kad UAB „Onairis“ tiki, kad miesto infrastruktūros vystymas vyks darniai, nepažeidžiant privačių žemės sklypų savininkų teisėtų interesų ir lūkesčių.
2013 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-949 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos, į kurią patenka S. N. ir L. Z. gatvių sankryža, detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti detaliojo plano rengimą. Taip pat nustatė, kad detaliojo plano rengimo tikslas – pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, pakeisti sklypų žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti planuojamoje teritorijoje inžinerinės infrastruktūros komercinės paskirties objektų teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdį, naudojimo ir tvarkymo režimą. Taip pat nustatė, kad Sklypo dalys ir žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Pavilionių kaime, Fabijoniškių seniūnijoje, įstatymų nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu „Dėl teritorijos, į kurią patenka S. N. ir L. Z. gatvių sankryža, detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. 1-161 patvirtino apie 1,2 ha teritorijos detalųjį planą. Savivaldybės tarybos sprendime nurodyta, kad brėžinyje pažymėti sklypai bus paimami visuomenės poreikiams.
Rengto Detalaus plano 2015 m. liepos 16 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojama teritorija apima pareiškėjui priklausantį Sklypą, kitą privatų sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei valstybinę žemę. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypai numatomi įstatymų nustatyta tvarka paimti iš privačių asmenų visuomenės poreikiams S. N. ir L. Z. gatvių sankryžai formuoti.
Administracija 2016 m. spalio 3 d. raštu atsakė pareiškėjai ir paaiškino, kad Sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti VĮ Registrų centre atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimu, apskundė jį Komisijai, kuri ginčijamu sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nagrinėjamoje byloje, kaip nurodė Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (2019 m. vasario 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje eA-305-602/2019), aktuali Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalis (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kurioje nustatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.
Administracijos tvirtinimu, būtent Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalies pagrindu ir buvo rengiamas Detalusis planas, būtent dėl šioje normoje nustatytos veiksmų eiliškumo tvarkos negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo prašymas nutraukti nepagrįstą neveikimą (delsimą) ir vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais VĮ Registrų centre įregistruoti Sklypo paskirties pakeitimus.
Detalusis planas – tai dokumentas, kuriame nustatomi teritorijos naudojimo ir apsaugos reikalavimai, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimai ir apribojimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2, 22 d.). Minėti detaliajame plane nustatomi teritorijos naudojimo ir apsaugos reikalavimai, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimai ir apribojimai, yra tiesiogiai taikomi asmenims, kurie yra planuojamos ar suplanuotos teritorijos aktualūs naudotojai ar valdytojai, todėl detalusis planas yra dokumentas, kuris kartu su teisės aktais nustato minėtų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo būdus. Nėra abejonių, jog teritorijų planavimo dokumentai tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką nuosavybės teisių įgyvendinimui, todėl viešojo administravimo institucijos, veikdamos viešosios teisės srityje, kartu daro įtaką asmenų teisėms ir pareigoms privatinės teisės srityje. Dėl to detaliuoju planu asmenims suteikiamų teisių apimtis yra susijusi su civilinės teisės normų ir sąvokų aiškinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Nr. A-789-602/2016).
Taip pat minėtoje 2019 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje eA-305-602/2019 LVAT nurodė, kad patvirtinus Detalųjį planą, pareiškėjos nuosavybės teisė į Sklypą gali būti įgyvendinama remiantis šiuo planu. Detalusis planas pradėtas rengti remiantis pareiškėjos duotu sutikimu.
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad pareiškėja davė sutikimą rengti Detalųjį planą aiškiai žinodama Detaliojo plano rengimo tikslą – Sklypo dalies paėmimas visuomenės poreikiams. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Pirma, 2013 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento kreipimesi į pareiškėją raštu Nr. A51-30523(2.15.1.21.-MP2) „Dėl detaliojo plano rengimo“ Administracija informavo pareiškėją, kad Detaliojo plano vienas iš tikslų – pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą. Antra, 2013 m. balandžio 9 d. UAB „Onairis“ raštu Nr. 13-1 „Dėl detaliojo plano rengimo“ nurodė, kad UAB „Onairis“ tiki, kad miesto infrastruktūros vystymas vyks darniai, nepažeidžiant privačių žemės sklypų savininkų teisėtų interesų ir lūkesčių. Taigi pareiškėja jau tada duodama sutikimą rengti Detalųjį planą žinojo ir suprato, kad dalis Sklypo bus paimta visuomenės poreikiams („miesto infrastruktūros vystymas vyks“). Trečia, 2013 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakyme Nr. 30-949 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos, į kurią patenka S. N. ir L. Z. gatvių sankryža, detaliojo plano rengimą“ nustatyta, kad Sklypo dalys ir žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Pavilionių kaime, Fabijoniškių seniūnijoje, įstatymų nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams. Ketvirta, Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad planavimo uždavinys – Sklypo dalys įstatymų nustatyta tvarka paimamos visuomenės poreikiams. Penkta, 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendime „Dėl teritorijos, į kurią patenka S. N. ir L. Z. gatvių sankryža, Detaliojo plano tvirtinimo“ Nr. 1-161 nustatyta, kad sklypai, tenkinant viešąjį interesą, bus paimami visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir sklypų sprendinių įgyvendinimas galimas atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą vadovaujantis Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Taigi pareiškėja, susipažinusi su šio įsakymo turiniu, turėjo žinoti apie Sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams ir procedūros eilės tvarką (pirma paėmimas visuomenės poreikiams, o tada Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas), pareiškėja minėto sprendimo neskundė. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus ir jų turinį teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, jog Detaliojo plano sprendiniai bus įregistruoti VĮ Registrų centras iki Sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Atitinkamai duodama sutikimą rengti Detalųjį planą ir susipažindama su parengtu Detaliuoju planu pareiškėja visą laiką buvo informuota apie Sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams ir apie procedūros eiliškumą, su juo sutiko ir jo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad pati 2009 m. buvo kreipusis į atsakovę dėl Detaliojo plano rengimo, atsakovė nesutiko, nes atsakovė ruošėsi paimti žemę visuomenės poreikiams ir parengti detalųjį planą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja pagal ABTĮ 11 straipsnio 2 dalį proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Tokių dokumentų į bylą pareiškėja nepateikė nei bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m., nei LVAT, nei Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. Be to, pareiškėja 2013 m. balandžio 9 d. UAB „Onairis“ raštu Nr. 13-1 „Dėl detaliojo plano rengimo“ sutiko, kad Detalųjį planą nurodytomis sąlygomis (tarp tikslų ir tikslas pakeisti sklypo plotą ir ribas) rengtų savivaldybė. Tai įrodo, kad pareiškėja pakeitė savo planus rengti Sklypo detalųjį planą pati, sutiko, kad jį rengtų Savivaldybė. Taigi teismas konstatuoja, kad Administracijos 2016 m. spalio 3 d. rašto turinys yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjos elgesys duodant sutikimą dėl Detaliojo plano rengimo ir po jo parengimo įrodo, kad pareiškėja aiškiai suprato Detaliojo plano tikslus, procedūrų eigą ir tvarką. Atitinkamai jokie teisėti lūkesčiai dėl Detaliojo plano įregistravimo iki Sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams pareiškėjai negalėjo susiformuoti.
Taip pat Žemės įstatymo 48 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai. Atsakovė nurodė, kad būtent šia nuostata buvo rengiamas Detalusis planas, todėl paėmimas visuomenės poreikiams galės būti atliekamas supaprastinta tvarka pagal Žemės įstatymo 48 str. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės sklypo savininko vardu (Žemės įstatymo 46 str. 7 d.). Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas – Žemės sklypo padalijimas ir atitinkamų po padalijimų būsiančių žemės sklypo naudojimo paskirčių ir būdų pakeitimas – galimas tik pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatuojama, kad nėra pagrindo ir galimybės nepertvarkius Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre registruoti numatomus žemės naudojimo paskirčių ir būdo pakeitimus pagal patvirtintą Detalųjį planą, neatliekant žemės paėmimo visuomenės procedūros. Minėtos teisės normos taip pat paneigia pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, jog Detaliojo plano sprendimų registravimo VĮ Registrų centre ir Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra absoliučiai savarankiškos procedūros, kadangi, kaip minėta, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre įregistruoja NŽT teritorinis padalinys.
Nors pareiškėja skunde teigia, kad pareiga pakeisti žemės sklypo paskirtį tenka Administracijai, vadovaujantis Aprašo 22 punktu, būtent žemės sklypo savininko (šiuo atveju – pareiškėjos) ar valstybinės žemės patikėtinio, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu žemės sklypo kadastro duomenų – pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) – pasikeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu. Iš to seka, kad teisės aktai nustato tik žemės sklypo savininko teisę, bet ne kitų institucijų, tokių kaip Administracija, pareigą, kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ir registruoti to žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus, tam turint pagrindą ir numatytus dokumentus. Pareiškėja, būdama privataus Žemės sklypo savininkė, įstatymų nustatyta tvarka pati gali inicijuoti atitinkamą Žemės sklypo pertvarkymą ir kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo. Tol, kol nėra pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tokia pareiga nei NŽT padaliniui, o tuo labiau – Administracijai, nekyla. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu taip pat nenurodė, kad po Detaliojo plano patvirtinimo būtų bandžiusi atlikti kokius nors Sklypo padalinimo ir/ar Detaliojo plano įregistravimo veiksmus ir jai nebūtų pavykę to padaryti. Atvirkščiai – nurodė, kad UAB „Onairis“ priėmė sprendimą laukti.
Pareiškėja skunde teigia, kad Administracijos aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. nuostatų, kadangi yra nemotyvuotas. Teismo vertinimu, ginčijamas Administracijos sprendimas atitinka VAĮ 8 str. numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, jis pasirašytas tinkamai įgalioto asmens. Aplinkybė, kad rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nesutrukdė pareiškėjai minėtą raštą įstatymų nustatyta tvarka apskųsti Komisijai, o vėliau ir teismui, ir šią savo teisę pareiškėja realizavo. Minėta, kad ginčijamame rašte Administracija pagrįstai nurodė, jog sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Minėtas motyvas yra esminis atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą, todėl pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog Administracijos raštas yra nemotyvuotas. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių ginčijamas Administracijos sprendimas naikintinas.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir pateiktą teisės normų aiškinimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepagrįstai prašė Administracijos įregistruoti Žemės sklypo paskirties pakeitimus. Administracija ir Komisija ginčijamuose sprendimuose pagrįstai nurodė, kad Žemės sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Teismo vertinimu, Administracija ir Komisija tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2016-06-07 pateiktą prašymą ir skundą. Pagrindo tenkinti UAB „Onairis“ skundą ir panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti Administraciją VĮ Registrų centre įregistruoti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimus nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Onairis“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.