- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- eA-305-602/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00156-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Onairis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onairis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onairis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Onairis“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 9-339/16(1.1.43-PD3) (toliau – 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. spalio 3 d. raštą Nr. A51-73798/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“; 3) įpareigoti Administraciją valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas) paskirties pakeitimus.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Komisiją, nes nesutiko su Administracijos 2016 m. spalio 3 d. rašte Nr. A51-73798/16(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir 2016 m. spalio 3 d. sprendimas) išdėstyta pozicija, jog Sklypo kadastro duomenys bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NT registras) atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, tačiau Komisija pareiškėjo skundą atmetė.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-161 (toliau – Savivaldybės tarybos sprendimas) patvirtino teritorijos, į kurią patenka S. Nėries ir L. Zamenhofo gatvių sankryža, detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), kurio Teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje (toliau – Aprašomoji lentelė) nustatyta, kad Sklypo naudojimo paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitą, tačiau Administracija iki šiol VĮ Registrų centre Detaliojo plano sprendinių (t. y. Sklypo paskirties pakeitimo) neįregistravo, todėl pareiškėjas neturi galimybės vystyti tą sklypo dalį, kuri nepaimama visuomenės poreikiams, t. y. negali įgyvendinti nuosavybės teisės.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kaip Sklypo savininkas davė sutikimą dėl jo planavimo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad planavimo organizatorius įgyvendins Detaliojo plano sprendinius visa apimtimi, taip pat ir per protingą terminą po Detaliojo plano patvirtinimo VĮ Registrų centre įregistruos Sklypo paskirties pakeitimus. Pareiškėjo nuomone, Administracija, nepagrįstai delsdama registruoti Detaliojo plano sprendinius, nevykdo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 24 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Savivaldos įstatymas) 30 straipsnyje nustatytų pareigų.
5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Sklypo kadastrinių duomenų įregistravimas neturi jokios įtakos Sklypo (jo dalies) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai. Vien ta aplinkybė, kad planuojama vykdyti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nelegalizuoja neteisėto Administracijos neveikimo, apribojant pareiškėjo nuosavybės teises į turtą, kurio atžvilgiu paėmimo visuomenės poreikiams procedūra net nebus vykdoma.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 45–49).
7. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjo Sklypui nėra taikomi jokie nuosavybės teisių apribojimai (NT registre nėra registruota jokia žyma), todėl pareiškėjas gali laisvai disponuoti savo turtu. Administracija taip pat pastebėjo, kad pareiškėjo nurodomas Žemės įstatymo 24 straipsnis nereglamentuoja žemės paskirties registravimo NT registre. Administracija pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 4 dalį, įrašai NT registre tikslinami žemės sklypų savininkų prašymu. Taigi, pasak Administracijos, pareiškėjas nenurodo jokios teisės normos, kurios pagrindu pareiga NT registre įregistruoti pareiškėjui priklausančio Sklypo paskirties pakeitimus tektų Administracijai.
8. Administracija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Detaliojo plano sprendinių registravimo procedūra ir sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra viena nuo kitos absoliučiai nepriklauso. Administracija pastebi, kad pagal Savivaldybės tarybos sprendimo 5.3 punktą, tam tikrų nurodytų Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas galimas tik atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (konkretūs tokių procedūrų atlikimo terminai nėra nustatyti). Administracija pastebėjo, kad Detaliuoju planu yra numatomas Sklypo padalijimas į 3 atskirus sklypus, iš kurių 2 bus paimami visuomenės poreikiams. Taigi, pirmiausia Sklypas turi būti padalintas, o tik po to keičiama jo naudojimo paskirtis.
9. Administracija atkreipia dėmesį į Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalį, kuri numato, kad po padalijimo suformuotus žemės sklypus ne Administracija, o Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) teritorinis padalinys įregistruoja NT registre padalyto žemės sklypo savininko vardu. Administracija taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas pats gali inicijuoti Sklypo pertvarkymą (pavyzdžiui, atidalinant Sklypo dalį, kurios nenumatoma paimti visuomenės poreikiams) ir atitinkamai keisti šios dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tačiau pareiškėjas tokių veiksmų neinicijavo.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 73–79).
11. Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl Administracijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Sklypo paskirties keitimą NT registre bei dėl Komisijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriuo Komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl Administracijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismas, remdamasis Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, konstatavo, kad žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra keičiama tik teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Teismas pažymėjo, kad minėtos teisės aktų nuostatos nenustato pareigos Administracijai pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą pagal detaliojo plano sprendinius įregistruoti NT registre.
13. Teismas nustatė, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebuvo pradėta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog negali disponuoti Sklypu. Remdamasis Žemės įstatymo 48 straipsnio nuostatomis, teismas darė išvadą, kad Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas – Sklypo padalijimas ir atitinkamų po padalijimų būsiančių žemės sklypų naudojimo paskirčių pakeitimas – galimas tik pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teismas taip pat konstatavo, kad pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus NT registre įregistruoja NŽT teritorinis padalinys. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių ginčijamas Administracijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimas turėtų būti panaikintas.
III.
14. Pareiškėjas UAB „Onairis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą ir įpareigoti Administraciją, vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Detaliojo plano sprendiniais, VĮ Registrų centre įregistruoti Sklypo paskirties pakeitimus (b. l. 82–85).
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas pakartotinai pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas, tokį sprendimą priėmusi institucija perskaičiuoja žemės sklypo vertę ir žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio prašymu patikslinami nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir įrašai NT registre. Pareiškėjas taip pat pakartotinai pažymi, kad Administracija, atsisakydama įregistruoti pertvarkyto Sklypo kadastrinius duomenis Sklypo dalies, kurios atžvilgiu paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebus vykdoma, neteisėtai apriboja pareiškėjo disponavimo nuosavybe teises.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti (b. l. 91–95).
17. Administracija nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra nei vieno argumento, kuriuo remdamasis pareiškėjas mano pirmosios instancijos teismo sprendimą esant nepagrįstą ar priimtą neteisėtai. Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio proceso paskirtis nėra pakartotinai nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, dėl kurio jau yra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Administracija pastebi, kad visame apeliaciniame skunde yra dėstomi tapatūs pirmosios instancijos teisme pateiktam skundui argumentai. Atsižvelgdama į tai, Administracija mano, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas pirmiausia dėl to, kad jame nėra pateikta jokių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų.
18. Administracija pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, kad pareiškėjo Sklypui nėra taikomi jokie nuosavybės teisių apribojimai (tai, pasak Administracijos, patvirtina NT registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys). Administracija pažymi, kad Detaliuoju planu nėra paimama nurodyta Sklypo dalis, o pareiškėjas gali laisvai disponuoti savo Sklypu. Administracija taip pat pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, kad NT registro duomenys privačių žemės sklypų atveju tikslinami žemės sklypų savininkų prašymu, o atliekant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, pakeitimus NT registre įregistruoja ne Administracija, o NŽT teritorinis padalinys. Be to, Administracija pakartotinai pastebi, kad Savivaldybės tarybos sprendime nėra nustatyti jokie terminai, kada bus pradėta ir atlikta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir atitinkamai įgyvendinti numatyti Detaliojo plano sprendiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Pareiškėjas UAB „Onairis“ nuo 2012 metų yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta žemės ūkio. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2013 metais Administracija kreipėsi į pareiškėją dėl Sklypo planavimo sutikimo. Pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais išreiškė sutikimą dėl Sklypo planavimo.
20. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu „Dėl teritorijos, į kurią patenka S. Nėries ir L. Zamenhofo gatvių sankryža, detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. 1-161 patvirtino apie 1,2 ha teritorijos detalųjį planą. Savivaldybės tarybos sprendime nurodyta, kad brėžinyje pažymėti sklypai bus paimami visuomenės poreikiams.
21. Rengto Detalaus plano 2015 m. liepos 16 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojama teritorija apima pareiškėjui priklausantį Sklypą, kitą privatų sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei valstybinę žemę. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypai numatomi įstatymų nustatyta tvarka paimti iš privačių asmenų visuomenės poreikiams S. Nėries ir L. Zamenhofo gatvių sankryžai formuoti.
22. 2016 m. birželio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su prašymu nutraukti nepagrįstą neveikimą (delsimą) ir vadovaujantis Detalaus plano sprendiniais VĮ Registrų centre įregistruoti Sklypo paskirties pakeitimus. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas, duodamas sutikimą dėl Sklypo planavimo pagrįstai tikėjosi, kad Detalaus plano sprendiniai bus įgyvendinti visa apimtimi, tame tarpe dėl paskirties keitimo.
23. Administracija 2016 m. spalio 3 d. raštu atsakė pareiškėjui ir paaiškino, kad Sklypas bus pertvarkytas ir pakeisti kadastro duomenys bus įregistruoti VĮ Registrų centre atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą paaiškino, kad Detaliuoju planu žemės paskirtis yra pakeista, tačiau šis pakeitimas nėra įrašytas nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad pagal Detalųjį planą numatytas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, kurį įgyvendinus atsiras galimybė atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus.
25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad Administracijos veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės į sklypą.
V.
26. Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.
27. Administracijos tvirtinimu, būtent Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalies pagrindu ir buvo rengiamas Detalusis planas, būtent dėl šioje normoje nustatytos veiksmų eiliškumo tvarkos negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo prašymas nutraukti nepagrįstą neveikimą (delsimą) ir vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais VĮ Registrų centre įregistruoti Sklypo paskirties pakeitimus.
28. Detalusis planas – tai dokumentas, kuriame nustatomi teritorijos naudojimo ir apsaugos reikalavimai, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimai ir apribojimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2, 22 d.). Minėti detaliajame plane nustatomi teritorijos naudojimo ir apsaugos reikalavimai, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimai ir apribojimai, yra tiesiogiai taikomi asmenims, kurie yra planuojamos ar suplanuotos teritorijos aktualūs naudotojai ar valdytojai, todėl detalusis planas yra dokumentas, kuris kartu su teisės aktais nustato minėtų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo būdus. Nėra abejonių, jog teritorijų planavimo dokumentai tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką nuosavybės teisių įgyvendinimui, todėl viešojo administravimo institucijos, veikdamos viešosios teisės srityje, kartu daro įtaką asmenų teisėms ir pareigoms privatinės teisės srityje. Dėl to detaliuoju planu asmenims suteikiamų teisių apimtis yra susijusi su civilinės teisės normų ir sąvokų aiškinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Nr. A-789-602/2016).
29. Taigi patvirtinus Detalųjį planą, pareiškėjo nuosavybės teisė į Sklypą gali būti įgyvendinama remiantis šiuo planu. Detalusis planas pradėtas rengti remiantis pareiškėjo duotu sutikimu. Pareiškėjas Administracijos neveikimą siejo su savo teisėtu lūkesčiu, kuris, pareiškėjo tvirtinimu, susiformavo pareiškėjui jam duodant sutikimą pradėti planavimo procesą.
30. Bylos dokumentai patvirtina, kad išnagrinėtoje byloje nėra pateiktas nei Administracijos kreipimasis į pareiškėją, nei pareiškėjo duotas sutikimas. Taigi byloje nėra dokumentų, kuriais remiantis veikė viešojo administravimo subjektas. Byloje nėra pateiktas Detalusis planas (ar jo kopija) bei dokumentai, patvirtinantys, kad šis planas įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi negalima spręsti dėl pareiškėjo dalyvavimo rengiant Detalųjį planą, nei dėl kitų plano rengimo aplinkybių. Byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys viešojo administravimo subjekto nurodytą pagrindinį argumentą dėl jo veiksmų eiliškumo, t. y. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams organizavimo, šių veiksmų atlikimo eiliškumo.
31. Nesant byloje minėtų faktinių duomenų, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pagrindinių bylos aspektų ir pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl galimo pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimo, dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, dėl to, ar nėra nagrinėjamoje byloje nustatytas nepagrįstas neveikimas (delsimas), kaip nurodė pareiškėjas savo kreipimesi į Administraciją. Teismas sprendime pakartojo Administracijos argumentus, bet viešojo administravimo subjektų argumentų pakartojimas negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu jo veiksmų (ar neveikimo) vertinimu nagrinėjant bylą administraciniame teisme ir sprendžiant klausimą dėl administracinio akto teisėtumo, kaip tai yra suprantama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį (toliau – ir ABTĮ).
32. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl minėto proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onairis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.