Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), čečėnų tautybės, turintis pabėgėlio statusą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Z. nuo nenustatytos datos, ne ankstesnės kaip 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. vasario 14 d., 19.20 val., laikė žinomai netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo nuotrauka ir įrašyti jo anketiniai duomenys, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2024 m. vasario 14 d., apie 19.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pateikdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Kelių policijos valdybos Kelių policijos skyriaus pareigūnams. Šiais veiksmais L. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, jo gynėjai bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nors kaltinamasis L. Z. teigė, kad nežinojo, kad turimas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, tačiau tai laikytina jo gynybine versija, nes nustatytos bylos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam buvo žinomi reikalavimai dėl ne Europos Sąjungos šalyse išduotų vairuotojo pažymėjimų keitimo tvarkos ir žinoma kokios institucijos išduoda vairuotojo pažymėjimus. Tikėjimas, kad fizinis asmuo gali išduoti tikrą kitos valstybės (šiuo atveju Lenkijos Respublikos, nors kaltinamasis turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) vairuotojo pažymėjimą, yra naivus. Žinojimą apie vairuotojo pažymėjimo netikrumą liudiją ir tos aplinkybės, kad su savimi šio dokumento neturėjo, o policijos pareigūnams sustabdžius ir pareikalavus jo, parodė tik nuotrauką turimą telefone.

Kaip minėta, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad L. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojo O. G. (b. l. 25-28), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 23), specialisto išvada (b. l. 35-37) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas nustatė, kad L. Z. nuo nenustatytos datos, ne ankstesnės kaip 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. vasario 14 d., 19.20 val., laikė žinomai netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo nuotrauka ir įrašyti jo anketiniai duomenys, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2024 m. vasario 14 d., apie 19.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pateikdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Kelių policijos valdybos Kelių policijos skyriaus pareigūnams, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prašymas atleisti L. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. B. atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad A. B. yra kaltinamojo draugas. Matyti, kad charakterizuojamas teigiamai, neteistas, todėl vertas pasitikėjimo, kadangi savo autoritetu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir užtikrinti, kad šis nedarytų naujų nusikalstamų veikų (b. l. 156-157).

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad jį su A. B. sieja draugiški santykiai. Jo supratimu laidavimas yra toks institutas, kuomet už jį paskirtas asmuo bus atsakingas. Turės prižiūrėti, kad nedarytų nieko blogo, duoti patarimų. Pradžioje norėjo, kad laiduotoju būtų viršininkas, tačiau pasakė, kad 2 metų pažinties bus per mažai. A. B. pažįsta nuo 2021 m. Žmonos neprašė, kad laiduotų, kadangi ji yra Belgijos pilietė, ji atvyksta ir išvyksta atgal, grįžta pas tėvus. Su žmona gyvena kartu, tačiau šiuo metu ji yra išvykusi pas savo artimuosius. Su žmona bendrauja kiekviena diena, būna, kad 3 mėnesius gyvename, o tuomet kelioms savaitėms išvyksta pas gimines. Su A. B. bendrauja, turi bendrų pažįstamų, musulmonų bendruomenė atsižvelgia į jo nuomonę, duoda patarimų. Jis pats yra tikintis. Bendruomenė nedaro įtakos, kadangi kiekvienas tiki Dievu. Su A. B. susipažino mečetėje, kadangi penktadieniais vyksta apeigos. Tiksliau sakant, susipažino per religinę bendruomenę. Su A. B. matosi kiekvieną penktadienį, ateina vienas pas kitą į svečius, susiskambina. Apie šį įvykį A. B. papasakojo po 3-4 savaičių. Papasakojo kokia buvo situacija, A. B. pasakė, kad nereikėjo taip daryti, išbarė. Kuo tiksliai užsiima A. B., nežino, tačiau nuolat būna mečetėje, dalyvauja pasitarimuose. Pats A. B. turi šeimą, nežino, ar turi vaikų. Šeimomis nebendrauja, nėra priimtina, kad su draugo žmona bendrauti, todėl nėra tokio pobūdžio bendravimo. Jų bendruomenės susitikimų vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ši bendruomenė registruota Lietuvoje (b. l. 169-170).

Patvirtina, kad su L. Z. bendrauja neformalioje aplinkoje. Taip pat bendrauja pamaldose, eina kartu pavalgyti, bendrauja su bendrais pažįstamais, draugais. Vaikšto vienas pas kitą į svečius, kadangi pas jį vaikai, šeima pas L. Z. taip pat šeima, kartais nepatogu, todėl dažniausiai susitinka neutralioje aplinkoje. Niekada pas savo pažįstamus neklausia, ar jie turi vaikų, šeimą, jeigu pastarieji patys nesako. Jis negali kištis į jų asmeninius reikalus, jis gali tik paklausti ar jis vedęs. Pagal islamo kanonus, kai kurios temos yra tabu, todėl negali paklausti. Jeigu moteris yra ištekėjusi, jis negali kištis per daug į santykius su vyru ir į šeimos reikalus. Žino, kad L. Z. vedęs, jo žmona buvo Lietuvoje. Asmeniškai nėra matęs jo žmonos, kaip ir L. Z. nėra matęs jo žmonos. Pagal jų visas tradicijas didesnę įtaką L. Z. elgesiui gali daryti muftijus, bet ne žmona. Jis pats yra gimęs Lietuvoje, yra totorius, jo tėvai gimė Lietuvoje. Protėvių protėviai gimė taip pat Lietuvoje, nuo Vytauto laikų. Jo pavardė bajorų kilmės, nes Vytautas padovanojo jiems bajorų titulą. Lietuvoje, esančios tradicijos, papročiai bei įstatymai jam yra gerai žinomi. Dauguma žmonių ateina pas jį ne tik dėl religinių klausimų, bet ir dėl pagalbos Lietuvoje, teisinių bei kitų klausimų. Todėl jei žino ir gali, visada padeda. Jis aiškino L. Z., kad pagal islamo kanonus, musulmonai, kurie gyvena užsienyje, turi laikytis ir gerbti tos šalies įstatymus, jeigu jie neprieštarauja tiesiogiai islamui. Todėl ir buvo aiškinta L. Z., kad tai neprieštarauja islamui, tačiau vis tiek tai nusižengimas, todėl jis vėliau pasakė, viskas gerai dėl teisių. Gailisi dėl padaryto poelgio, pažadėjo, kad išlaikys egzaminą ir gaus lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. L. Z. jo žodis yra autoritetas. Tiki, kad L. Z. atleis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes šiam asmeniui jis gali nuoširdžiai padėti (b. l. 170-172).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog formaliai, yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Nėra duomenų, kad asmuo praeityje buvo teistas, tai traktuotina, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, pripažino ir gailisi, jam inkriminuota nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai, žala nepadaryta. Tačiau didžiausią abejonę kelia klausimas dėl A. B. ir L. Z. tarpusavio santykių ir galimybės, kad A. B. galės daryti teigiamą įtaką. Duomenų, kuriais galėtų kvestionuoti A. B. asmenybės tinkamumą kaip ir nėra, nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad asmuo yra baustas administracine tvarka ne vieną kartą, bet, kaip ir pats nurodė, už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vieną pažeidimą susijusį su viešosios įstaigos „Islamo kultūros ir švietimo centro“ veikla, padarė tam tikrus pažeidimus būdamas vadovu. Iš tiesų, kaip minėjo, pačios asmenybės tinkamumo kvestionuoti negali, bet manytų, kad tai, ką išgirdo teisiamojo posėdžio metu apie A. B. ir L. Z. tarpusavio santykius, tai neduoda pagrindo manyti, kad iš tiesų tie santykiai yra tokio pobūdžio, tokios trukmės, kad galėtų užtikrinti paties laidavimo instituto tinkamumą šiuo konkrečių atveju. Konkrečiai imant, abu asmenys patvirtino, kad jie susitinka kartą per savaitę apeigų metų, pažįstami apie 3 metus, vienas apie kito asmeninį gyvenimą ar šeiminius santykius paaiškinti ir papasakoti negalėjo, tai darytina išvada, kad bendravimas yra labiau formalus, liečiantis musulmonų bendruomenę, liečiantis religinius klausimus. Bet tai nėra tokio pobūdžio asmeniniai santykiai, kad A. B. galėtų įtakoti tai, kad L. Z. ateityje nedarys nusikalstamų veikų (b. l. 173).

Kaltinamojo gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad nenori sutikti su prokurorės nuomone, mano, kad sąlygos, kurių reikalauja įstatymas, numatytas BK 40 straipsnyje, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra visos. Kadangi asmuo padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Gailisi dėl to, turtinė žala nepadaryta ir mano, kad ateityje tikrai nenusikals, laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų naujų veikų. Dėl laiduotojo, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaip laiduotojas jo vadovas. Teisiamojo posėdžio metu atvyko laiduotojas A. B., jis buvo apklaustas išsamiai, prokurorė mano, kad nepakankamas jų bendravimas, kad darytų poveikį ir užtikrintų kaltinamojo elgesį ateityje, kad daugiau nenusikalstų. Mano, kad pakankami A. B. duomenys, t. y. tai, kad yra neteistas ir administracinėn atsakomybėn trauktas tikrai už nedidelius administracinius pažeidimus, baudas sumokėjęs. Tai, kad jis gimęs, augęs Lietuvoje, pats yra totorius ir yra, teismas patikrino, kad musulmonų bendruomenė registruota (duomenys neskelbtini), kad jis vadovauja musulmonų bendruomenei jau labai senai ir yra imamas. Mano, kad įvertinant, teismas labai detaliai išsiaiškino visas aplinkybes kas gali daryti didesnę įtaką, mažesnę įtaką. Ikiteisminiame tyrime nurodyta, kad jis nevedęs, tai to patikrinti negalėjo, jo santuokos, bet paaiškėjo, kad jis turi žmona, bet santuoka registruota ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nėra juridinė registracija, tai yra Čečėnijoje registruota santuoka. Manau, kad imamas, su kuriuo jis bendrauja dažnai, turi didesnę įtaką. Tuo labiau, kad musulmonų bendruomenėse muftijai, jie bendrauja visais klausimais, ne tik kaip kitose bendruomenėse, jų bendravimas yra tikrai labai detalus ir kreipiasi žmonės. Tuo labiau, kad A. B. Lietuvoje gimęs, jis puikiai žino Lietuvos įstatymus, žmonės ne tik ateina pasimelsti, kaip paprastai katalikų bendruomenėje, bet žmonės ateina ir gauti kitokios informacijos. Tai, kad į jį kaltinamasis kreipėsi greitai, nepraėjus ilgam laikui po nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad jis gailisi, tai, kad jam išaiškinta buvo, jog reikia laikytis Lietuvos įstatymų, manytina, kad imamas ir muftijus tikrai gali daryti didesnę įtaką, bendruomenės musulmonų vadovas nei kas kažkas kitas, ar bendradarbis, ar šeimos narys, kuris realiai kartu negyva. Pas juos yra šiek tiek kitoks bendravimas šeimose, paprastai tie santykiai musulmonų bendruomenės yra šiek tiek kitokie, bet svarbiausia, kad ne žmona padarė, ne vaikai kažkokią nusikalstamą veiką ir nusižengė įstatymams, o nusižengė įstatymams L. Z., kuris tiesiogiai bendrauja su A. B.. Išsamiai išklausius A. B. ir mano, kad tai, ką išgirdo, tikrai susidaro įspūdis ir galima daryti išvadą, kad laiduotojas yra tinkamas ir jam gali būti patikėta kontrolė. Todėl prašė L. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o laiduotoju paskirti A. B. pagal laidavimą be užstato (b. l. 174).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Kaltinamojo L. Z. gailėjimąsi dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2024 m. gegužės 28 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 71), prieš tai irgi turėjo pastovų darbą, VĮ „Regitra“ duomenimis registruotos transporto priemonės savo vardu neturi (b. l. 68), duomenų apie asmenį vairuotojų registre taip pat nėra (b. l. 69-70).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog L. Z. nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teistas Lietuvos Respublikoje (b. l. 67), nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra teistas Rusijoje už politinį terorizmą, banditizmą (b. l. 166), tačiau šių duomenų teismas neturi galimybės patikrinti, todėl laikytina jog L. Z. yra neteistas. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus pripažino savo kaltę, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas pagrįstai išvadai, kad L. Z. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl to. Teismui nekyla abejonių, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – jauno, darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą (b. l. 71), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra vedęs (b. l. 166), per penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 73-78), paskirtos baudos apmokėtos, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą, dvasinį lyderį A. B. (b. l. 156-157). Kaltinamasis L. Z. paaiškino, kad A. B. yra muftijus bei imamas. Bendrauja įvairiais gyvenimo klausimais, A. B. visada padeda bei išklauso. Kiekvieną penktadienį matosi pamaldose. Pagal galimybes bendrauja paprastomis dienomis, kadangi pagal islamo tradicijas jie šeimomis nebendrauja, o abu yra vedę ir turi šeimas, todėl dažniausiai bendrauja neformalioje aplinkoje. Todėl mano, kad galės daryti teigiamą įtaką, kadangi A. B. jam yra autoritetas.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. B. yra viešosios įstaigos Islamo kultūros ir švietimo centro vadovas, praeityje neteistas (b. l. 183), per trejus metus baustas už administracinius nusižengimus, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bei būdamas vadovu nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 158-163). Teismo posėdžio metu pats laiduotojas nurodė, kad turi problemą dėl greičio viršijimo, tačiau per tiek metų, kiek turi vairuotojo pažymėjimą, nebuvo sustabdyta ar atimta teisė vairuoti transporto priemonę (b. l. 170-171). Yra musulmonų bendruomenės muftijus (b. l. 157). Be to, kaltinamasis L. Z. ne rečiau kaip kartą per savaitę atvyksta į jo vadovaujamus maldos namus, todėl užtikrins nuolatinę kaltinamojo priežiūrą (b. l. 156).

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Pažymėtina, kad A. B. padaryti administraciniai nusižengimai daugiausiai susiję su KET pažeidimais, už kuriuos paskirtos baudos 12 – 60 Eur yra sumokėtos. Tai, kad A. B. buvo baustas administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai jo asmenybę charakterizuojanti aplinkybę, tačiau nesudaro esminių kliūčių laikyti jį tinkamu laiduotoju.

Byloje surinkti duomenys, kaltinamojo ir liudytojo A. B. parodymai, susiję su laidavimo instituto taikymu, patvirtina, kad A. B. yra atsakingas, žinantis Lietuvos įstatymus bei galiojančius elgesio normas asmuo, savo dvasinio lyderio autoritetu, užimamu statusu religinėje bendruomenėje (muftijus, imamas) galintis tinkamai suvokti ir pasmerkti kaltininko padarytą nusikalstamą veiką ir, būdamas asmeniniu pavyzdžiu, užtikrinti, kad toks priešingas teisei elgesys ateityje nebesikartotų. Šioje byloje laiduotojo darbinė veikla religinėje bendruomenėje savaime patvirtina asmens patikimumą būti nusikalstamą veiką padariusio asmens laiduotoju. Laiduotojas turi būti asmuo, kurį kaltininkas gerbia, kuris jam yra autoritetas, gebantis kontroliuoti kaltininko veiksmus, jam padėti, patarti priimant vienokius ar kitokius sprendimus, teismo vertinimu, A. B. ir yra tas asmuo, kuris atitinka šiuo kriterijus.

Įvertinęs proceso šalių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoje baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, L. Z., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą be užstato, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamajam L. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, Lietuvos Respublikos kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 100-105) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje pateikta 2024 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo L. Z. (b. l. 178-182).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai L. Z. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi nemoka proceso kalbos.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, netikras Lenkijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis prisegtame voke baudžiamosios bylos 38 lape, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. Z., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. B. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, Lietuvos Respublikos kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), paliktini nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, netikrą Lenkijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prisegta voke baudžiamosios bylos 38 lape, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo L. Z. nepriteisti.

1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.