Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-1690-1003/2016 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ainro“ prašymą ieškovui A. K., atsakovams A. K., A. G., D. G., V. G., S. G., L. J., A. B., dėl 2014-06-30 teismo sprendimo už akių panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. 1. Teismas neturėjo teisės naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo už akių, todėl skundžiamas sprendimas, jo rezoliucinė dalis prieštarauja CPK 276 str. 1 d. Teismas, nagrinėjęs bylą atnaujinus procesą, nesilaikė CPK 370 str. 4 d., o BUAB „Ainro“ procesinė padėtis liko neaiški.

6.2. Apeliantas remiasi teismų praktika, kurioje pripažinta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pastatant priestatą prie kito asmens gyvenamojo namo, jeigu yra šio asmens sutikimas ir jei toks susitarimas dėl priestato statybos neprieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams. Taip pat nurodo, jog tarp A. K., A. K. ir A. G. yra susiklostę faktiniai nekilnojamojo turto panaudos teisiniai santykiai. Savo asmenines lėšas į statybą investavo būtent apeliantas, todėl jis ir yra statytojas. Apeliantas statinį pastatė teisėtai, todėl, jo nuomone, jam atsiranda nuosavybės teisės į statinį CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Apeliantas ne tik fiziškai padidino bendrąjį daiktą, bet ir jo vertę, todėl įsitikinęs, kad įgijo teisę į didesnę bendro turto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, priimto atnaujinus procesą, kuriuo panaikintas teismo sprendimas už akių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teisės atlikti nekilnojamųjų daiktų rekonstrukciją

11. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto cituojama teismų praktika, kad, gyvenamąjį namą rekonstravus, naujai įrengtos patalpos paprastai tampa jo dalimi (CK 4.15 straipsnis) ir namo vertė dėl to padidėja; kad CK ketvirtos knygos skyriuje apie pagrindinius ir antraeilius daiktus nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnis). Vadinasi, yra galimas gyvenamojo namo savininko ir kito asmens susitarimas, kad namo rekonstrukcijos būdu sukurtas antraeilis daiktas (pavyzdžiui, įrengta palėpėje patalpa) priklausys pastarajam. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne tik naujos statybos procese, bet ir pastato rekonstrukcijos pagrindu asmuo gali įsigyti nuosavybę į statinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ prieš VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centrą ir kt., bylos Nr. 3K-3-224/1999, Teismų praktika, 12, 1999).

12. Atsižvelgiant į nurodytas CK normas ir į teismų praktiką, pripažintina, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pastatant priestatą prie kito asmens gyvenamojo namo, jeigu yra šio asmens sutikimas ir jei toks susitarimas dėl priestato statybos neprieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams. CK 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais; todėl, asmeniui pareiškus ieškinį dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo priestatą pripažinimo, be kitų aplinkybių, turi būti tiriama, ar priestatas gali būti savarankišku nuosavybės teisių objektu; jeigu priestatą su namu sieja funkcinis ryšys (neturi atskiro įėjimo, negali turėti atskiros nuo gyvenamojo namo šildymo sistemos, vandentiekio, elektros tinklų ir kt.), jis negali būti savarankišku nuosavybės objektu ir tampa pagrindinio daikto dalimi (CK 4.15 straipsnis), nebent tarp namo savininko (visų bendraturčių) ir priestato statytojo buvo susitarimas, kad tokiu būdu atsiras jų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnio 2 dalis).

13. CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktai). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos LR Konstitucijos ir kitų įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

14. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad apeliantas A. K. nebuvo ir nėra nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jis jų nevaldė nuosavybės teise, nevaldė ir nenaudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo (šiuo atveju dalies) įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas turėjo teisę naudotis žemės sklypo dalimi priestatui statyti, todėl vadovaujantis LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis nekilnojamųjų daiktų rekonstruoti negalėjo. Minėta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį arba dėl pastato kapitalinio remonto atkuriant statinio savybes arba pagerinant iš esmės, taip padidinant statinio vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį, taip pat įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų išduotas leidimas vykdyti rekonstrukcijos darbus, o su nekilnojamųjų daiktų rekonstrukcija susijusiuose dokumentuose statytoja ir savininke yra nurodyta A. K.. Todėl jos vardu parengtas jai nuosavybės teise priklausiančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektas nebuvo perdarytas apelianto vardu. Apeliacinio skundo argumentas, kad tarp A. K., A. K. ir A. G. yra susiklostę faktiniai nekilnojamojo turto panaudos teisiniai santykiai, negali lemti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo. Byloje nėra namo savininkų (visų bendraturčių) ir priestato statytojo susitarimo, kad taip atsiras apelianto ir jų bendroji dalinė nuosavybė. Dėl statybos proceso, kurio metu iš dalies arba visiškai atkuriamos statinio ar jo dalies savybės arba jos pagerinamos, teisėtumo sprendžiama pagal tai, kokias teises statytojas įgijo ar galėjo įgyti, bet ne pagal tai, kaip jis faktiškai šias teises įgyvendino. Todėl šiuo atveju apeliantas negali įgyti nuosavybės teisių į statinį CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis, faktiškai atlikęs pastatų rekonstrukcijos darbus, turėtų būti laikomas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atlikdamas namo rekonstrukciją, apeliantas pagerino bendraturčių nuosavybės teise priklausiantį turtą, todėl ieškovas, lėšomis ir darbu prisidėjęs prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos, įgijo teisę reikalauti kompensacijos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rekonstruojamiems daiktams

15. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su rekonstrukcijos darbų užbaigimu iki teismo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su realių bendraturčių dalių arešto dieną ne egzistavimu, nepaneigia pareiškėjos B UAB „Ainro“ teisės užtikrinti bankrutavusios įmonės kreditorių interesų. Įrodymai dėl bankrutavusios UAB „Ainro“ ir jos buvusių savininkų R. K. ir A. K. įsipareigojimų kreditoriams yra pateikti byloje, R. K. ir A. K. buvo žinoma apie galimą priverstinį išieškojimą iš jiems nuosavybės teise priklausančio asmeninio turto, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl B UAB „Ainro“ interesų ribojimo patvirtintų kreditorių reikalavimų apimtimi atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (1 t., 148–168 b. l.).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja CPK 276 straipsnio 1 daliai, teismas nesilaikė CPK 370 straipsnio 4 dalies, o BUAB „Ainro“ procesinė padėtis liko neaiški. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

17. Iš tiesų, CPK 276 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad, priėmus ir paskelbus byloje sprendimą, teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ši nuostata taikoma taisant rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas priimtame sprendime. CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teismo teisė priimti naują sprendimą, taigi, įstatymų leidėjas numatė galimybę atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje priimtą teismo sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neturėjo teisės naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo už akių. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą BUAB „Ainro“ procesinė padėtis liko neišspręsta. Teismui akivaizdu, kad BUAB „Ainro“ procesinė padėtis bylos nagrinėjimo metu turėjo būti kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja BUAB „Ainro“ atnaujintame procese dalyvavo, jai atstovavo advokatas, apeliantas pastabų dėl pareiškėjos procesinės padėties bylos nagrinėjimo metu nereiškė, todėl netinkamas procesinės teisės normos taikymas šiuo atveju neleidžia vien formaliu pagrindu panaikinti iš esmės pagrįsto ir teisėto teismo sprendimo (CPK 328 straipsnis). Teismo posėdžio metu bendru proceso dalyvių sutarimu nutarta dėl BUAB „Ainro“ atstovo teisės pasisakyti procese pirmuoju, todėl toks proceso dalyvių pasisakymo eiliškumas nepažeidė nei rungimosi, nei kitų civilinio proceso principų.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

19. Bankrutavusi UAB „Ainro“ nepateikė duomenų apie pastirtas atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

20. Šiaulių apygardos teismui 2016 m. lapkričio 2 d. pateiktas ieškovo A. K. atstovės advokatės I. B. prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. CPK nenumato galimybės pateikti prašymą dėl šių išlaidų priteisimo, kai civilinė byla išnagrinėta iš esmės ir teismo sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas atidėtas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.