- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- I-4453-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05048-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) nuo 2012 metų buvo gydomas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes palatos buvo perpildytos, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o kameros neatitiko higienos normų reikalavimų. LAVL pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 40 p. nuostatas, nes atvykus į pataisos įstaigą, jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu, taip pat pažeidė 63 p. nuostatas, nes pareiškėjui išduotų pagalvių, čiužinių, antklodžių, užvalkalų pagalvei ir antklodei galiojimo terminas buvo pasibaigęs. LAVL palatos neatitiko Lietuvos higienos normos HN 47:2011 (toliau – Higienos norma HN 47:2011) 20 p. reikalavimų, nes palatose nebuvo galimybės laisvai judėti. Taip pat palatos neatitiko Higienos normos HN 47:2011 21 p. reikalavimų, nes spintelės asmeniniams daiktams susidėti buvo sulūžusios, nebuvo spintos pasidėti viršutiniams drabužiams. Tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, laikytina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. pažeidimu. Dėl laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jautė neviltį ir baimę. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 ir 6.250 str. nuostatas, dėl patirtų išgyvenimų pareiškėjas turi teisę reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 8–11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad LAVL pareiškėjas buvo gydomas laikotarpiais nuo 2013-07-26 iki 2013-08-02 (Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 5, plotas 8,80 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-12-20 iki 2014-01-31 (Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 8, plotas 15,51 kv. m, 6 lovos), o nuo 2014-03-14 iki 2014-03-21 (Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, plotas 19,80 kv. m, 6 lovos). Duomenų, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma su pareiškėju, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims. Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymąsi. LAVL laikosi Higienos normos HN76:2010 68 p. reikalavimų ir sudaro galimybę visiems asmenims ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po dušu, į kurį yra tiekiamas šiltas vanduo. Patalynė, užvalkalai ir čiužiniai atnaujinami atsižvelgiant į jų nusidėvėjimo lygį ir LAVL finansines galimybes. Visos LAVL palatos inventoriumi aprūpinamos atsižvelgiant į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35 p. nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negali būti nustatytos CK 6.271 str. nustatytos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo S. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad galimai padarytą žalą jis kildina iš to, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, nebuvo galimybės laisvai judėti palatoje, nebuvo sudaryta galimybė atvykus į LAVL nusiprausti po dušu, jame nebūdavo šilto vandens, išduodamos patalynės ir jos užvalkalų bei čiužinių galiojimo terminai buvo pasibaigę.
Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.¹4 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
LAVL pateikti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas LAVL praleido 56 dienas ir buvo laikomas nuo 2013-07-26 iki 2013-08-02 (Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 5, plotas 8,80 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-12-20 iki 2014-01-31 (Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 8, plotas 15,51 kv. m, 6 lovos), o nuo 2014-03-14 iki 2014-03-21 (Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, plotas 19,80 kv. m, 6 lovos). LAVL duomenų, kiek konkrečiai asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiškėju, neturi ir teismui nepateikė. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, jei nėra objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertintinos jo naudai. Įvertinus palatose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl perpildytų palatų LAVL nepateikė, konstatuotina, kad 56 dienas S. M. nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas.
Higienos normos HN76:2010 40 p. nustatyta, kad į pataisos įstaigą atvykusiems asmenims turi būti sudarytos galimybės nusiprausti duše. Pareiškėjas teigia, kad atvykus į LAVL galimybė nusiprausti duše jam nebuvo sudaryta. Šių argumentų LAVL nepaneigė, o atsiliepime nurodė, kad nusiprausti duše asmenims leidžiama vieną kartą per savaitę. Įvertinęs tai, kad duomenų, patvirtinančių Higienos normos HN76:2010 40 p. reikalavimų laikymąsi, LAVL nepateikė, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti.
Pagal Higienos normos HN 47:2011 21 p., palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Į bylą pateiktos LAVL pažymos apie kamerų / palatų plotą ir inventorių (b. l. 16–18) patvirtina, kad pareiškėjo argumentai dėl palatų aprūpinimo spintelėmis ir kabyklomis iš dalies pagrįsti. Psichiatrijos skyriaus palatose Nr. 5 ir 8 nebuvo užtikrintas reikalavimas, kad kiekvienas asmuo turėtų po spintelę asmeniniams daiktams susidėti. Kita vertus, nurodytos pažymos paneigia pareiškėjo argumentus, kad palatose nebuvo kur pasikabinti viršutinius drabužius, nes visose palatose buvo įrengtos pakabos. Pakabų viršutiniams drabužiams pasikabinti įrengimas atitinka Higienos normos HN 47:2011 21 p.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013-02-08 nutartį a. b. Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, kad dušuose nebuvo karšto vandens, o išduodamos patalynės, čiužinių ir užvalkalų naudojimo terminai buvo pasibaigę, yra abstraktaus pobūdžio, todėl teismo negali būti įvertinti. LAVL neturi galimybės paneigti pareiškėjo skunde išdėstytus abstrakčius argumentus. Be to, teismo nuomone, inventoriaus, kurio naudojimo terminas yra pasibaigęs, išdavimas, jei jis yra tinkamas naudoti, savaime negali sukelti tokių padarinių, kurie gali būti vertinami kaip neturtinė žala.
Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Kaip ne kartą savo jurisprudencijoje išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Pareiškėjas teigia, kad dėl laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jautė neviltį ir baimę.
Įvertinęs tai, kad LAVL pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, nebuvo sudaryta galimybė atvykus į LAVL nusiprausti duše, palatos neatitiko Higienos normos HN 47:2011 21 p. nuostatų, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus. Aplinkybių, kad dėl to būtų sutrikusi jo sveikata, psichinė ar fizinė būklė ar būtų patyręs tokius neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti pripažinti žmogaus kankinimu pagal Konvencijos 3 str., teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, t. y. 56 dienos, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nepadarė negrįžtamo poveikio jo fizinei ar psichinei sveikatai, konstatuoja, kad S. M. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sąlygomis. Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 600 Eur neturtinė žala. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 600 Eur sumą laiko adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo S. M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600 (šešių šimtų) Eur neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.