- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-329-627/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių Antrojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. S. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 16 metų, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams už tai, kad: A. S., V. M., M. K. ir Š. J. 2000 m. rugpjūčio 18 d., apie 16.30 val., Šiaulių mieste, veikdami iš savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą ir vieningą tiesioginę tyčią nužudyti A. Z., tyčią užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, veikdami bendrai S. S. suburtoje organizuotoje grupėje, S. S. iš anksto surinkus nusikaltimų padarymui reikalingą informaciją, parengus nusikalstamos veiklos planą, parinkus nusikaltimų laiką ir vietą, parūpinus nusikaltimo padarymui nenustatytą 7,65 mm kalibro šaunamąjį ginklą – pistoletą su garso ir liepsnos slopintuvu bei šiam ginklui pritaikytus 7,65 mm kalibro „Browning“ šaudmenis, transporto ir ryšio priemones, paskirsčius vaidmenis bendrininkams, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Z., bei panaudodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą bei šaunamąjį ginklą, ją apiplėšė, užvaldydami jos turto už ne mažesnę kaip už 7 300 Lt sumą.
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 8 metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
1.2. A. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe kartu M. K. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pagal jo parengtą planą ir paskirstytus vaidmenis, turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt bei dėl savanaudiškų paskatų nužudyti R. B., 2000 m. balandžio 11 d., apie 10.00 val., parinkę raktus, įsibrovė į R. ir S. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, siekdami sužinoti pinigų ir vertingų daiktų saugojimo vietas, A. S. ir M. K. nukentėjusiosios R. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tame tarpe ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, t. y. A. S. guma aptrauktu metaliniu strypu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai R. B. į pakaušio sritį bei kartu su M. K. mušė R. B. rankomis suduodami jai šešis smūgius į veido sritį, vieną smūgį į kairį klubą, tuo padarydami jai muštinę žaizdą viršutinės lupos gleivinėje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, viršutinės lupos gleivinės pereinamoje dalyje, apatinės lupos gleivinėje, nubrozdinimą kaktoje, dešiniame skruoste, nosies dešinėje, smakre, pasmakrėje, kairio klubo išorėje. Tęsdami nusikalstamą veiką, lipnia juosta surišo R. B. blauzdas, rankas, užklijavo burną, taip atimdami jai galimybę priešintis, bei, kai A. S. ir asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bute ieškojo tikėtųsi rasti pinigų – 50 000 Lt ir į krepšius krovėsi kitus rastus daiktus, M. K., apsukęs nukentėjusiosios galvą ir kūną medžiagine antklode, ranka bei rankos alkūne užspaudė R. B. kvėpavimo takus ir laikė iki ji mirė nuo mechaninės asfikcijos, kartu bendromis pastangomis pagrobė R. B. ir S. B. šeimos asmeninį bendros 13 150 Lt vertės turtą bei pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 50 000 Lt.
1.3. Be to, A. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su M. K., Š. J. ir asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2000 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), itin žiauriai nužudė žmogų – R. K..
2. Kauno apygardos teisme 2023 m. spalio 17 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių Antrojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių Antrojo kalėjimo teikimas netenkintas. Teismas nustatė, jog A. S. pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti. Be to, abejones bausmės švelninimo pagrįstumu teisėjų kolegijai kėlė nuteistojo kriminalinė istorija, jo mąstymas, požiūris, vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidimai. Teismas pažymėjo, jog nuteistasis neprisiima atsakomybės dėl padarytų nusikaltimų ir nėra linkęs analizuoti nusikalstamų veikų, net ir struktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, bei konstatavo, kad nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių pareiškimai
4. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas E. Dereškevičius skunde prašo:
- panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių Antrojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę;
- kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto – Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo, pakeisto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-245, 27 ir 28 punktų teisinio reguliavimo teisėtumą, siekiant nustatyti, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintam skaidrumo, 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės, 7 punkte įtvirtintam naujovių ir atvirumo permainoms, 9 punkte įtvirtintam objektyvumo principams bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 punkte numatytai asmens teisei susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija.
4.1. Skunde teigiama, jog skundžiama nutartis grindžiama nedetalizuotomis abejonėmis. Skundžiamoje nutartyje viena vertus prieinama prie išvados, kad byloje nustatytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiama, kad jos nėra pakankamos nuteistojo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių pavadinimas formaliomis demotyvuoja nuteistojo pozityvų elgesį bausmės vykdymo vietoje. Apygardos teismas tinkamai nustato, jog nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, tačiau tuo pačiu teigia, jog nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nesuformuodamas gairių, kurių privalėtų laikytis nuteistasis.
4.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad socialinio tyrimo išvados duomenys nėra vieninteliai ir negali būti pripažinti reikšmingesniais duomenimis už kitus teikimo medžiagos duomenis. Vertinant socialinio tyrimo išvados svarbą, būtina objektyviai įvertinti jos reikšmę. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje byloje Nr. 1S-292-654/2019 išaiškinta, jog įstatymas nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį, tokia rizika būtų žema. Aktualu ir tai, jog svarbi yra ta kriminogeninių veiksnių dalis, kuri priklauso nuo paties nuteistojo – kalėjimo direktoriaus teikiamuose paskatinimuose ne kartą konstatuota aplinkybė, jog paskatinimai suteikiami dėl to, jog nuteistasis mažina nusikalstamo elgesio riziką. Šių duomenų neįvertinimas nulėmė esminę pirmosios instancijos teismo klaidą, nes tai turėjo būti lemiamas veiksnys, pripažįstant esminę teikimo taikymui reikšmingą fakto aplinkybę.
4.3. Pirmosios instancijos teismui grindžiant skundžiamą nutartį 2023 m. spalio 2 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-33-8285 duomenimis, tokie duomenys vertinti atsietai nuo kitų teikimo duomenų, taip pat ignoruotos ankstesnės socialinio tyrimo išvados, kuriose nustatyta, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas koreguoti su gyvenimo stiliumi, mąstymu, elgesiu bei nuostatomis susijusias ypatybes, kurios praeityje skatino nusikalstamo elgesio raišką. Skunde pabrėžiama, jog nuo 2019 m. yra stebimas labiau pozityvus A. S. elgesys, įsitraukimas į resocializacijos procesą bei nuoseklus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Šie nuteistąjį apibūdinantys duomenys skundžiamoje nutartyje buvo nuvertinti, teikiant prioritetą socialinio tyrimo išvadoje minimiems bendro pobūdžio kriminogeniniams veiksniams (teistumai, smurtinio elgesio istorija ir pan.).
4.4. Gynėjo teigimu, liko neįvertinas ženklus nuteistojo elgesio pagerėjimas. Skunde pabrėžiama, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra išaiškinęs, jog nuteistojo pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį, o naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.
4.5. Pabrėžiama, kad stropus ir pavyzdingas nuteistojo darbas paneigia galimą subkultūros laikymąsi. Aplinkybės, kad A. S. nuosekliai dirba nuo ankstesnio teikimo išnagrinėjimo, o jo darbas nusipelnė paskatinimų, liko neįvertintos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, darbinė veikla nėra privaloma, tačiau nuteistasis tęsia darbą, kuris buvo pasiūlytas administracijos, kas paneigia jo, kaip subkultūros tradicijų prisilaikančio asmens, statusą. Be to, A. S. dirba pagal individualią veiklą bei yra pateikęs pažymą iš būsimo darbdavio, kuri patvirtina, kad ketina įsidarbinti.
4.6. Skundžiamoje nutartyje neįvertinti ir nuteistojo socialiniai ryšiai ar tai, kad visus priteistus civilinius ieškinius nuteistasis yra atlyginęs. Skunde pabrėžiama, jog A. S. išlaiko artimus socialinius ryšius su sutuoktine, ką įrodo į teikimo bylą pateiktas pareiškimas apie gyvenamosios vietos užtikrinimą po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
4.7. Skunde teigiama, jog rėmimasis socialinio tyrimo išvada kelia abejonių dėl teisinio reguliavimo atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams, nes socialinio tyrimo išvada yra surašoma remiantis Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika „OASys“, kuri nėra prieinama nei nuteistajam, nei gynėjui. Socialinio tyrimo išvadoje jokių rizikos balų nėra pateikiama, apsiribojama tik pačiu nusikalstamos rizikos lygmeniu (vidutinė), todėl lieka neaišku, kokią dalį šioje rizikoje sudaro statiniai veiksniai, o kurią dinaminiai, ir ar jau nėra pasiektas toks žemiausias lygmuo, kurio nuteistasis niekaip sumažinti negalės. Iš kokių duomenų pirmosios instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, neaišku, nes balų skaičiavimo atsisakyta. Taigi, atsisakius balų įverčių sistemos, nebelieka jokių gairių, kokiu būdu nuteistasis galėtų pasiekti tokį pakartotinio nusikalstamo rizikos lygmenį, kuris būtų pakankamas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
4.8. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-894 konstatavo: „<...> jokie teisės aktai rizikos balų mažinimo rekomendacijų teikimo nenumato. Aiškiai apibrėžtų kriterijų, kuriais remiantis gali būti mažinama rizika, nėra nustatyta, kiekvienas atvejis yra individualus, didžiąja dalimi priklausantis nuo nuteistojo vidinės motyvacijos, mąstymo ir elgesio pokyčių <...>“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kalėjimų departamento direktoriui šia pažyma rekomendavo: 23.1. nustatyti priežastis, dėl kurių susidaro situacijos, kai nuteistiesiems vykdant visas programas nusikalstamo elgesio rizikos balai nemažėja; 23.2. imtis priemonių nustatytoms priežastims pašalinti, kad realios nuteistųjų pastangos taisytis būtų tinkamai įvertinamos, o visas socialinės reabilitacijos procesas nebūtų demotyvuojantis.
4.9. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-33-8285 atlikta remiantis Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – „OASys“, aprobuota 2012 m. birželio 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Šio aprašo 27 ir 28 punktuose nustatytas kritikuotinas ir teisinei valstybei nebūdingas norminis reguliavimas, pagal kurį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos yra neviešinamos, o metodikų vadovai yra prieinami tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams.
4.10. Susipažinti su nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodikomis būtina tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui, kadangi tik tokiu atveju paaiškėtų, ar vertinant nusikalstamo elgesio riziką, nenusižengta pačiai metodikai, kaip nuteistajam sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė negali būti nevieša.
Šalies argumentai
4.11. Šis tyrimo metodikos, kaip taikytinos teisės, neviešumo aspektas reiškia, kad nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, negali žinoti, kokius savo elgesio aspektus privalo koreguoti ir kokia linkme, kad jo nusikalstamo elgesio rizika ateityje mažėtų. Toks neaiškumas savo ruožtu reiškia ir esminių teisės principų impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) bei lex non cogit ad impossibilia (teisė nereikalauja neįmanomų dalykų) pažeidimą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 27 ir 28 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtinto skaidrumo, 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės, 7 punkte įtvirtinto naujovių ir atvirumo permainoms, 9 punkte įtvirtinto objektyvumo principams. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 punkte numatytai asmens teisei susipažinti su administracinės procedūros bei vėliau gautais dokumentais ir kita informacija.
4.12. Tyrimo metodikos neatskleidimas ir negalimumas susipažinti su pačia metodika yra esminis nuteistojo teisių pažeidimas, kadangi nuteistasis teisinėje valstybėje turėtų turėti teisę ne tik susipažinti su tyrimo metodika, bet ir siūlyti teismui vertinti, kiek socialinio tyrimo išvada atitinka tokią (nuteistajam nežinomą ir neprieinamą) metodiką, ginčyti ir pačią metodiką.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. S. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus skundas atmetamas.
6. Išanalizavusi pateiktą asmens bylos medžiagą, skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kalėjimo atstovo teikimą, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Tokiu būdu pagrįstai konstatavo, kad stebima A. S. pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti, dėl ko šiuo metu nėra pagrindo nuteistajam A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis būtinas sąlygas kartu ir materialų pagrindą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
8. Aptartų nuostatų kontekste pabrėžtina tai, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę.
9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – nuteistasis yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės, t. y., šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt trejus metus laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gruodžio 18 d. Nepaisant to, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Kaip minėta, yra būtinos ir materialiosios sąlygos – privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį. Taigi, teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prieiti prie išvados, ar pasiekti bausmės tikslai, prognozuoti nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
10. Kaip matyti iš skundžiamo žemesniojo teismo sprendimo, nustačius formalias sąlygas spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtent privalomų materialiųjų sąlygų nebuvimas sudarė teisinį pagrindą atmesti kalėjimo teikimą, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant nuo 2016 metų, nėra pakankama ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistasis pakeitė savo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bausmės tikslai jau yra pasiekti. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą nuteistąjį A. S. charakterizuojančią bylos medžiagą, konstatuotina, jog žemesnysis teismas objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, visapusiškai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, tinkamai įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti. Pabrėžtina, jog nuteistojo gynėjo skunde nurodomoms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atsietai nuo kitų reikšmingų nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių, kurių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nors yra stebimos nuteistojo pastangos, daroma pažanga – A. S. vykdo individualiame Socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, t. y. užsiima darbine veikla, buvo skatintas už stropų darbą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu deda pastangas gauti išsilavinimą, mokėsi, įgijo profesiją, studijuoja, už gerus mokymosi rezultatus įteiktas padėkos raštas, nuo 2020 m. kovo 12 d. nuteistasis įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininko pareigose, už nuoširdų ir stropų darbą nuteistajam įteiktos padėkos 2021 metais ir 2022 metais, be to, nuteistasis užsiima individualia kūrybine veikla, vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui, kadangi nuteisto asmens elgesys, jo nuostatos ir kriminalinė istorija, neprisiimant atsakomybės, lėšų tvarkymo įgūdžiai bei kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai reikalauja tikslesnės intervencijos. Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
12. A. S. bausmę atlieka už plėšimą bei tris nužudymus, kurios padarė veikdamas organizuota grupe kartu su kitais bendrininkais, tyčia, du tyčiniai nužudymai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, vieną kvalifikuoja padarymo būdas – itin žiauriai. Nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, panaudojant fizinę jėgą, kas vertinama, kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Šios aplinkybės rodo didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Atitinkamai tokie kriminogeniniai veiksniai, kaip nuteistojo atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, darbo patirties neturėjimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai reikalauja tikslios intervencijos. Šiuo aspektu svarbu tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino tik dėl įvykdytų vagysčių ir plėšimų, tačiau dėl nužudymų kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad A. S. kritiškai nevertina savo veiksmų dėl nužudymų ir bausmės atlikimo metu, be kita ko, nėra linkęs analizuoti šių nusikalstamų veikų. Aptartos aplinkybės rodo nekritišką nuteistojo požiūrį į padarytus labai sunkius nusikaltimus, jog pastarasis nesuvokia padarytų nusikaltimų žalos ir pasekmių visuomenei. Tai iliustruoja realius trikdžius nuteistajam integruojantis į visuomenę, be kita ko, tiesiogiai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nustatyta teigiamų išvadų dėl įvykdytų nusikalstamų veikų stoka paneigia nuteistojo motyvaciją pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Byloje taip pat nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio modeliui būdingos savanaudiškos paskatos. Remiantis 2023 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-23-8285, pajamų sritis buvo betarpiškai susijusi su A. S. nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nurodė, jog dirbo ir minimaliems poreikiams pajamų pakakdavo, tačiau norėjo pagerinti savo finansinę padėtį. Taigi, nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžiai, pastangos darbinėje srityje reikalauja tikslios ir nuoseklios intervencijos, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog, atlikdamas bausmę, A. S. ilgą laiką nedirbo ir už atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą 2003 m. gruodžio 5 d. buvo gavęs drausminę nuobaudą (a. b. II dalis, t. 12, b. l. 95–100). Tik 2013 m. gegužės 8 d. A. S. charakteristikoje pažymėta, jog nuteistasis išreiškė norą dirbti (a. b. II dalis, t. 9, b. l. 200; 11 t., b. l. 1), tuo metu dirbti VĮ „Mūsų amatai“ pradėjo tik nuo 2020 m. kovo 12 d. (a. b. II dalis, t. 12, b. l. 28), t. y., lėšų tvarkymo įgūdžiais nuteistasis iš esmės susirūpino tik artėjant galimybei laisvės atėmimo bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, dėl ko mažas darbo stažas bei nestabili darbo patirtis išlieka aktualiu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu, kadangi šiuo metu nėra galimybės stebėti realios dinamikos, siekiant eliminuoti aptartus kriminogeninius veiksnius.
14. Nustatyta ir tai, jog per daugiau nei dvidešimt bausmės atlikimo metų, asmens nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką išliko vidutinė (past. – iš bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu bei vėlesniu pakartotinių įvertinimų metu) – 2021 m. sausio 26 d. išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 58 balais (vidutinė rizika), 2022 m. birželio 6 d., išvadoje rizikos įvertinimas balais nenurodytas, tačiau pažymėta, jog atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-8285 (a. b. t. 12, d. 2, b. l. 137-144) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta nepakitusi, t. y., vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog nuteistajam nustatoma nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų, t. y. dinaminių veiksnių kiekis rodo plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
15. Pastebėtina ir tai, jog nuteisto asmens, kurio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti ne tik akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet ir nuosekli. Nepaisant to, analizuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu, buvo nustatyta, jog jo pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme nėra nuoseklios ir kryptingos – ilgą laiką bausmės atlikimo metu A. S. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus – A. S. per visą bausmės atlikimo laiką 37 kartus pažeidė nustatytus bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 18 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Du paskutiniai nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti 2018 ir 2019 metais. Taigi, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad po beveik 19 metų nuo bausmės pradžios, net ir struktūrizuotoje aplinkoje, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, rodo, jog nuteistasis nepakeitė savo mąstymo ir elgesio. Nuteistasis pradėjo siekti pozityvaus užimtumo, be kita ko, aktyviausiai pradėtas skatinti tik nuo 2020 m., šiuo laikotarpiu nuteistasis 29 kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, stropų darbą, t. y. pažanga stebima artėjant aptartam formaliam kriterijui – neterminuoto laisvės atėmimo bausmės dvidešimtmečiui, kas kelia pagrįstų abejonių nuoseklia A. S. pažanga, siekiant pakeisti savo elgesį, jog būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama.
16. Taigi, teigiama elgesio dinamika stebima tik pastaruoju metu, nuteistajam pasižymint didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Šiuo metu, nustačius, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, be kita ko, nestabili darbo patirtis, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, reikalauja papildomos intervencijos, kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo, ar išvados, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals – nuteistasis savo elgesiu neįrodė, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.
17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ne tik į nuteistojo teisės pažeidimų istoriją, t. y., skunde kritikuojamus statinius kriminogeninius veiksnius, tačiau ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris nelaikytinas nepriekaištingu, be kita ko, įvertino ir nuteistojo pastangas įsidarbinant, įgyjant išsivalinimą, kitus apsauginius nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius, tarp kurių nuteistojo socialinius ryšius bei kitus rizikos veiksnius, tačiau jų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuoto laisvės atėmimo bausme nepakako. Šiame kontekste pastebėtina, jog apygardos teismas atsižvelgė ir į skunde pabrėžiamus nuteistojo socialinius ryšius, be kita ko, į A. S. sutuoktinės pateiktą pareiškimą apie gyvenamosios vietos užtikrinimą po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau ši sritis nelaikytina aktualia, kadangi, remiantis socialinio tyrimo išvada (a. b. t. 12, d. 2, b. l. 137-144), nuteistasis dėl gyvenimo vietos problemų niekada neturėjo. Jo nusikalstamos veikos nėra susijusios su gyvenamosios vietos problemomis. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, bet ir pakankamai detaliai aptarė jų reikšmę, analizuojant jų realią įtaką nuteistojo polinkiams. Taigi, buvo įvertintos visos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumoje, pastebint nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri nepripažintina pakankama – šiuo metu nuteistojo pastangos keistis nevertintinos kaip nuolatinės ir ilgalaikės.
18. Tokiu būdu, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (tarp kurių ir trys labai sunkūs nusikaltimai, kurių metu sukelti negrįžtami padariniai – atimtos trijų asmenų gyvybės iš savanaudiškų paskatų ar itin žiauriai), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (padaryti pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (didžiąją jų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti) rodo, kad šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl kreipimosi į administracinį teismą
19. Nuteistojo gynėjas skunde prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 27 punkto, kuriame numatyta: „siekiant apsaugoti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų integralumą bei užtikrinti, kad metodikos nebūtų viešinamos ir dėl to nebūtų pakenkta jų naudingumui, vertinimo formos, rizikos bei apsauginių veiksnių nustatymo kriterijai bei metodikų vadovai yra prieinami tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams“ ir 28 punkto: „siekiant apsaugoti elgesio pataisos programų integralumą bei užtikrinti, kad programų turinys nebūtų viešinamas ir dėl to nebūtų pakenkta jų naudingumui, programų vadovai ir kita metodinė medžiaga yra prieinama tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams“ atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam skaidrumo, įstatymo viršenybės, naujovių ir atvirumo permainoms, objektyvumo principams bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytai asmens teisei susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija.
20. Nuteistojo gynėjo skunde esminis dėmesys skiriamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodikų neviešumui. Kaip matyti iš skunde išdėstytų šį prašymą pagrindžiančių argumentų, skunde norminio administracinio akto dalies teisėtumas ginčijamas abstrakčiais nuteistojo teisėtų lūkesčių bei teisės į gynybą aspektais, tačiau nėra ginčijama pati išvada, taigi ir išvadoje aptarti rizikos bei apsauginių veiksnių kriterijai, priešingai, skunde tiesiogiai nurodoma, jog socialinio tyrimo išvados motyvai ir rezultatas savaime negali būti vertinami neigiamai nuteistajam, dėl ko teisėjų kolegija daro išvadą, jog skunde pateikti argumentai ir teiginiai, be kita ko, ir pats teisinis reguliavimas, nekelia abejonių dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo. Taigi, prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkinamas.
21. Visų pirma pabrėžtina tai, jog skunde išskirtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos neviešumas, savaime nepagrindžia socialinio tyrimo išvados neteisėtumo ar nepagrįstumo. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką yra vertinama nuteistojo asmens byla, atliekama nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, be kita ko, atliekamas interviu/pokalbiai su nuteistuoju, kurių rezultatai pateikiami vertinimo formoje, nurodant rizikos ir apsauginius veiksnius. Taigi, rengiant socialinio tyrimo išvadą faktiškai vertinama aktualių aplinkybių visuma, kuri yra atskleidžiama išvados formoje, sudarant galimybę susipažinti tiek vertinamajam, tiek ir jo gynėjui. Atitinkamai yra sudaroma reali galimybė ginčyti konkrečias faktines aplinkybes ar jų pagrindų socialinio tyrimo išvadoje daromas išvadas. Aptartuoju aspektu pabrėžtina, jog sutinkamai su Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 29 punktu, vertinamasis yra supažindinamas su rizikos vertinimo rezultatais, pateiktais rizikos vertinimo formų suvestinėje lentelėje, t. y. su nustatytu rizikos lygiu ir identifikuotais rizikos bei apsauginiais veiksniais, bei rekomenduojamomis rizikos valdymo priemonėmis. Taigi, skundo argumentai, jog nuteistajam ar jo gynėjui nėra pateikiama jokių gairių, kokiu būdu nuteistasis galėtų sumažinti pakartotinio nusikalstamo rizikos lygmenį, vertintini kaip deklaratyvūs. Norminis aktas numato pareigą supažindinti nuteistąjį tiek su identifikuotais rizikos bei apsauginiais veiksniais, tiek su rekomenduojamomis rizikos valdymo priemonėmis.
22. Antra, skunde taip pat klaidingai teigiama, jog iš socialinio tyrimo išvados nėra aišku: kokią dalį rizikos sudaro statiniai veiksniai, o kurią dinaminiai, ir ar jau nėra pasiektas žemiausias rizikos lygmuo. 2023 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-8285 (a. b. t. 12, d. 2, b. l. 137-144) tiesiogiai nurodyti statiniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; bei dinaminiai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai; kriminogeniniai veiksniai. Taip pat nurodytas konkretus rizikos lygmuo – socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta nepakitusi, t. y., vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
23. Be to, skunde akcentuojamos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo gairės yra tiesiogiai susijusios su nuteistajam sudarytu individualiu socialinės reabilitacijos planu, o ne ginčijama socialinio tyrimo išvada. Remiantis Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 23 punktu, nuteistieji su elgesio pataisos programomis supažindinami rengiant individualų socialinės reabilitacijos planą ir aptariant galimybes jose dalyvauti atitinkamų nustatytų rizikos veiksnių mažinimui ir apsauginių veiksnių stiprinimui tokiu intensyvumu, kuris atitinka įvertintą nusikalstamo elgesio rizikos lygį. Tuo metu socialinio tyrimo išvada yra tik tarpinis dokumentas, kuriame nustatomos aplinkybės, susijusios su vertinamo asmens asmenybe, siekiant nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę bei išskirti ją didinančius (rizikos) ir mažinančius (apsauginius) veiksnius. Pastaruoju aspektu, sutinkamai su aukščiau nurodytomis išvadomis, skunde taip pat nurodoma, jog nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga vertinama atsižvelgiant į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
24. Taigi, skunde nurodomu nuteistojo tesėtų lūkesčių aspektu, pastarojo vertybinė orientacija turėtų būti nukreipta į individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą (past. – 2016 m. lapkričio 14 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris 2023 m. gegužės 8 d. buvo koreguotas), siekiant valdyti statinius bei eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu, įgyvendinant bausmės paskirtį ir tikslus, bus sudarytas ir materialus pagrindas paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne, terminuoto laisvės atėmimo, bausme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nei nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su konkretaus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos nustatymu, nei šioje byloje pateikta socialinio tyrimo išvada teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia. Socialinio tyrimo išvadoje aptarti reikšmingi kriminogeniniai veiksniai, be kita ko, stebimi pozityvūs elgesio pokyčiai, kurie nepripažintini nuosekliais, leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.