Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių Antrojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių pareiškimai

4.10. Susipažinti su nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodikomis būtina tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui, kadangi tik tokiu atveju paaiškėtų, ar vertinant nusikalstamo elgesio riziką, nenusižengta pačiai metodikai, kaip nuteistajam sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė negali būti nevieša.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Išanalizavusi pateiktą asmens bylos medžiagą, skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kalėjimo atstovo teikimą, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Tokiu būdu pagrįstai konstatavo, kad stebima A. S. pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti, dėl ko šiuo metu nėra pagrindo nuteistajam A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Aptartų nuostatų kontekste pabrėžtina tai, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę.

9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – nuteistasis yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės, t. y., šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt trejus metus laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gruodžio 18 d. Nepaisant to, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Kaip minėta, yra būtinos ir materialiosios sąlygos – privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį. Taigi, teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prieiti prie išvados, ar pasiekti bausmės tikslai, prognozuoti nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

12. A. S. bausmę atlieka už plėšimą bei tris nužudymus, kurios padarė veikdamas organizuota grupe kartu su kitais bendrininkais, tyčia, du tyčiniai nužudymai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, vieną kvalifikuoja padarymo būdas – itin žiauriai. Nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, panaudojant fizinę jėgą, kas vertinama, kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Šios aplinkybės rodo didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Atitinkamai tokie kriminogeniniai veiksniai, kaip nuteistojo atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, darbo patirties neturėjimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai reikalauja tikslios intervencijos. Šiuo aspektu svarbu tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino tik dėl įvykdytų vagysčių ir plėšimų, tačiau dėl nužudymų kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad A. S. kritiškai nevertina savo veiksmų dėl nužudymų ir bausmės atlikimo metu, be kita ko, nėra linkęs analizuoti šių nusikalstamų veikų. Aptartos aplinkybės rodo nekritišką nuteistojo požiūrį į padarytus labai sunkius nusikaltimus, jog pastarasis nesuvokia padarytų nusikaltimų žalos ir pasekmių visuomenei. Tai iliustruoja realius trikdžius nuteistajam integruojantis į visuomenę, be kita ko, tiesiogiai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nustatyta teigiamų išvadų dėl įvykdytų nusikalstamų veikų stoka paneigia nuteistojo motyvaciją pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Byloje taip pat nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio modeliui būdingos savanaudiškos paskatos. Remiantis 2023 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-23-8285, pajamų sritis buvo betarpiškai susijusi su A. S. nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nurodė, jog dirbo ir minimaliems poreikiams pajamų pakakdavo, tačiau norėjo pagerinti savo finansinę padėtį. Taigi, nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžiai, pastangos darbinėje srityje reikalauja tikslios ir nuoseklios intervencijos, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog, atlikdamas bausmę, A. S. ilgą laiką nedirbo ir už atsisakymą dirbti pasiūlytą darbą 2003 m. gruodžio 5 d. buvo gavęs drausminę nuobaudą (a. b. II dalis, t. 12, b. l. 95–100). Tik 2013 m. gegužės 8 d. A. S. charakteristikoje pažymėta, jog nuteistasis išreiškė norą dirbti (a. b. II dalis, t. 9, b. l. 200; 11 t., b. l. 1), tuo metu dirbti VĮ „Mūsų amatai“ pradėjo tik nuo 2020 m. kovo 12 d. (a. b. II dalis, t. 12, b. l. 28), t. y., lėšų tvarkymo įgūdžiais nuteistasis iš esmės susirūpino tik artėjant galimybei laisvės atėmimo bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, dėl ko mažas darbo stažas bei nestabili darbo patirtis išlieka aktualiu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu, kadangi šiuo metu nėra galimybės stebėti realios dinamikos, siekiant eliminuoti aptartus kriminogeninius veiksnius.

14. Nustatyta ir tai, jog per daugiau nei dvidešimt bausmės atlikimo metų, asmens nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką išliko vidutinė (past. – iš bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu bei vėlesniu pakartotinių įvertinimų metu) – 2021 m. sausio 26 d. išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 58 balais (vidutinė rizika), 2022 m. birželio 6 d., išvadoje rizikos įvertinimas balais nenurodytas, tačiau pažymėta, jog atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-8285 (a. b. t. 12, d. 2, b. l. 137-144) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta nepakitusi, t. y., vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog nuteistajam nustatoma nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų, t. y. dinaminių veiksnių kiekis rodo plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

15. Pastebėtina ir tai, jog nuteisto asmens, kurio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti ne tik akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet ir nuosekli. Nepaisant to, analizuojant nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu, buvo nustatyta, jog jo pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme nėra nuoseklios ir kryptingos – ilgą laiką bausmės atlikimo metu A. S. sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus – A. S. per visą bausmės atlikimo laiką 37 kartus pažeidė nustatytus bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 18 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Du paskutiniai nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti 2018 ir 2019 metais. Taigi, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad po beveik 19 metų nuo bausmės pradžios, net ir struktūrizuotoje aplinkoje, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, rodo, jog nuteistasis nepakeitė savo mąstymo ir elgesio. Nuteistasis pradėjo siekti pozityvaus užimtumo, be kita ko, aktyviausiai pradėtas skatinti tik nuo 2020 m., šiuo laikotarpiu nuteistasis 29 kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, stropų darbą, t. y. pažanga stebima artėjant aptartam formaliam kriterijui – neterminuoto laisvės atėmimo bausmės dvidešimtmečiui, kas kelia pagrįstų abejonių nuoseklia A. S. pažanga, siekiant pakeisti savo elgesį, jog būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama.

16. Taigi, teigiama elgesio dinamika stebima tik pastaruoju metu, nuteistajam pasižymint didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Šiuo metu, nustačius, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, be kita ko, nestabili darbo patirtis, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, reikalauja papildomos intervencijos, kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo, ar išvados, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals – nuteistasis savo elgesiu neįrodė, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ne tik į nuteistojo teisės pažeidimų istoriją, t. y., skunde kritikuojamus statinius kriminogeninius veiksnius, tačiau ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris nelaikytinas nepriekaištingu, be kita ko, įvertino ir nuteistojo pastangas įsidarbinant, įgyjant išsivalinimą, kitus apsauginius nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius, tarp kurių nuteistojo socialinius ryšius bei kitus rizikos veiksnius, tačiau jų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuoto laisvės atėmimo bausme nepakako. Šiame kontekste pastebėtina, jog apygardos teismas atsižvelgė ir į skunde pabrėžiamus nuteistojo socialinius ryšius, be kita ko, į A. S. sutuoktinės pateiktą pareiškimą apie gyvenamosios vietos užtikrinimą po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau ši sritis nelaikytina aktualia, kadangi, remiantis socialinio tyrimo išvada (a. b. t. 12, d. 2, b. l. 137-144), nuteistasis dėl gyvenimo vietos problemų niekada neturėjo. Jo nusikalstamos veikos nėra susijusios su gyvenamosios vietos problemomis. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, bet ir pakankamai detaliai aptarė jų reikšmę, analizuojant jų realią įtaką nuteistojo polinkiams. Taigi, buvo įvertintos visos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumoje, pastebint nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri nepripažintina pakankama – šiuo metu nuteistojo pastangos keistis nevertintinos kaip nuolatinės ir ilgalaikės.

18. Tokiu būdu, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (tarp kurių ir trys labai sunkūs nusikaltimai, kurių metu sukelti negrįžtami padariniai – atimtos trijų asmenų gyvybės iš savanaudiškų paskatų ar itin žiauriai), nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (padaryti pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (didžiąją jų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti) rodo, kad šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl kreipimosi į administracinį teismą

19. Nuteistojo gynėjas skunde prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 27 punkto, kuriame numatyta: „siekiant apsaugoti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų integralumą bei užtikrinti, kad metodikos nebūtų viešinamos ir dėl to nebūtų pakenkta jų naudingumui, vertinimo formos, rizikos bei apsauginių veiksnių nustatymo kriterijai bei metodikų vadovai yra prieinami tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams“ ir 28 punkto: „siekiant apsaugoti elgesio pataisos programų integralumą bei užtikrinti, kad programų turinys nebūtų viešinamas ir dėl to nebūtų pakenkta jų naudingumui, programų vadovai ir kita metodinė medžiaga yra prieinama tik reikiamą kvalifikaciją turintiems specialistams“ atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam skaidrumo, įstatymo viršenybės, naujovių ir atvirumo permainoms, objektyvumo principams bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytai asmens teisei susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija.

20. Nuteistojo gynėjo skunde esminis dėmesys skiriamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metodikų neviešumui. Kaip matyti iš skunde išdėstytų šį prašymą pagrindžiančių argumentų, skunde norminio administracinio akto dalies teisėtumas ginčijamas abstrakčiais nuteistojo teisėtų lūkesčių bei teisės į gynybą aspektais, tačiau nėra ginčijama pati išvada, taigi ir išvadoje aptarti rizikos bei apsauginių veiksnių kriterijai, priešingai, skunde tiesiogiai nurodoma, jog socialinio tyrimo išvados motyvai ir rezultatas savaime negali būti vertinami neigiamai nuteistajam, dėl ko teisėjų kolegija daro išvadą, jog skunde pateikti argumentai ir teiginiai, be kita ko, ir pats teisinis reguliavimas, nekelia abejonių dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo. Taigi, prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkinamas.

21. Visų pirma pabrėžtina tai, jog skunde išskirtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos neviešumas, savaime nepagrindžia socialinio tyrimo išvados neteisėtumo ar nepagrįstumo. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką yra vertinama nuteistojo asmens byla, atliekama nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, be kita ko, atliekamas interviu/pokalbiai su nuteistuoju, kurių rezultatai pateikiami vertinimo formoje, nurodant rizikos ir apsauginius veiksnius. Taigi, rengiant socialinio tyrimo išvadą faktiškai vertinama aktualių aplinkybių visuma, kuri yra atskleidžiama išvados formoje, sudarant galimybę susipažinti tiek vertinamajam, tiek ir jo gynėjui. Atitinkamai yra sudaroma reali galimybė ginčyti konkrečias faktines aplinkybes ar jų pagrindų socialinio tyrimo išvadoje daromas išvadas. Aptartuoju aspektu pabrėžtina, jog sutinkamai su Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 29 punktu, vertinamasis yra supažindinamas su rizikos vertinimo rezultatais, pateiktais rizikos vertinimo formų suvestinėje lentelėje, t. y. su nustatytu rizikos lygiu ir identifikuotais rizikos bei apsauginiais veiksniais, bei rekomenduojamomis rizikos valdymo priemonėmis. Taigi, skundo argumentai, jog nuteistajam ar jo gynėjui nėra pateikiama jokių gairių, kokiu būdu nuteistasis galėtų sumažinti pakartotinio nusikalstamo rizikos lygmenį, vertintini kaip deklaratyvūs. Norminis aktas numato pareigą supažindinti nuteistąjį tiek su identifikuotais rizikos bei apsauginiais veiksniais, tiek su rekomenduojamomis rizikos valdymo priemonėmis.

22. Antra, skunde taip pat klaidingai teigiama, jog iš socialinio tyrimo išvados nėra aišku: kokią dalį rizikos sudaro statiniai veiksniai, o kurią dinaminiai, ir ar jau nėra pasiektas žemiausias rizikos lygmuo. 2023 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-8285 (a. b. t. 12, d. 2, b. l. 137-144) tiesiogiai nurodyti statiniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; bei dinaminiai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai; kriminogeniniai veiksniai. Taip pat nurodytas konkretus rizikos lygmuo – socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta nepakitusi, t. y., vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

23. Be to, skunde akcentuojamos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo gairės yra tiesiogiai susijusios su nuteistajam sudarytu individualiu socialinės reabilitacijos planu, o ne ginčijama socialinio tyrimo išvada. Remiantis Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 23 punktu, nuteistieji su elgesio pataisos programomis supažindinami rengiant individualų socialinės reabilitacijos planą ir aptariant galimybes jose dalyvauti atitinkamų nustatytų rizikos veiksnių mažinimui ir apsauginių veiksnių stiprinimui tokiu intensyvumu, kuris atitinka įvertintą nusikalstamo elgesio rizikos lygį. Tuo metu socialinio tyrimo išvada yra tik tarpinis dokumentas, kuriame nustatomos aplinkybės, susijusios su vertinamo asmens asmenybe, siekiant nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę bei išskirti ją didinančius (rizikos) ir mažinančius (apsauginius) veiksnius. Pastaruoju aspektu, sutinkamai su aukščiau nurodytomis išvadomis, skunde taip pat nurodoma, jog nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga vertinama atsižvelgiant į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

24. Taigi, skunde nurodomu nuteistojo tesėtų lūkesčių aspektu, pastarojo vertybinė orientacija turėtų būti nukreipta į individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą (past. – 2016 m. lapkričio 14 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris 2023 m. gegužės 8 d. buvo koreguotas), siekiant valdyti statinius bei eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu, įgyvendinant bausmės paskirtį ir tikslus, bus sudarytas ir materialus pagrindas paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne, terminuoto laisvės atėmimo, bausme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nei nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su konkretaus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos nustatymu, nei šioje byloje pateikta socialinio tyrimo išvada teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia. Socialinio tyrimo išvadoje aptarti reikšmingi kriminogeniniai veiksniai, be kita ko, stebimi pozityvūs elgesio pokyčiai, kurie nepripažintini nuosekliais, leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.