Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-321-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
A6.-321-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03734-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. Ž.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Povilas Gruodis
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-321-1133/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03734-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija, VMI) atstovei Rūtai Geležinytei,

administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Ž. atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Ž., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsiskolinimą valstybės biudžetui, privalėjo, tačiau neužtikrino, kad bendrovė laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kreditoriais (uždarąja akcine bendrove (toliua – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.). Tokiu būdu R. Ž. pažeidė kreditorės VMI teises, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. R. Ž. atstovas teisme paaiškino, kad nuosekliai stengėsi išdėstyti visas aplinkybes raštu, ką reikėtų teismui įvertinti ir kas yra objektyvi vertinamoji aplinkybė, kuri nėra labai aiškiai nustatyta administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir civilinio kodekso 6 knygoje 930¹ straipsnio 1 dalyje. Ką reiškia sąvoka – skolininkas neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams įvykdyti. Atstovo nuomone, šiuo atveju skolininkas turėjo pinigų ir įvykdė reikalavimus VMI. Tai, kad tie reikalavimai VMI įvykdyti ne pirmiau, o vėliau negu buvo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams, tai pažeidimas yra tik formaliai ir jis negali būti vertinamas, kaip sudarantis pagrindą atsakomybei pagal kodekso 120 straipsnio nuostatas, nes skolininkas akivaizdžiai nors ir pažeidė mokėjimo eiliškumo tvarką, bet jis turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI ir tai buvo padaryta. Buvo padaryta ne dėl kokio nors mokestinio patikrinimo, o tiesiog tai buvo padaryta. Buvo padaryta eigoje ir tas atsiskaitymas įvyko per kelias dienas nuo VMI pareiškime nurodyto mokėjimo atlikimo ir tai tik parodo, kad skolininkas nei kažkaip siekė pažeisti VMI kaip kreditoriaus teises, nei skolininkas pats suprato, kad jis neturi pakankamai lėšų ir kažkam sąmoningai teikė prioritetą. Nurodo, kad pagal įmonės pinigų srautus buvo matoma, kad pinigų yra ir pakaks atsiskaityti su VMI ir atitinkamai tie pinigų srautai buvo skirstomi. Buvo atsiskaityta su kreditoriais, su kuriais atsiskaitymas lemia tolimesnę įmonės veiklą ir per kelias dienas buvo atsiskaityta ir su VMI. o vienas iš keturių pavedimų, jei gerai atsimena su „(duomenys neskelbtini)“, buvo atliktas tuo pat metu, kai buvo įvykdytas atsiskaitymas su VMI. Skirtumas yra tik kelios dienos, maksimaliai savaitė, todėl kelia klausimą, ar tai tikrai yra pagrindas asmenį bausti visu griežtumu, t. y. skirti vieną iš griežčiausių administracinių nuobaudų. Atstovo nuomone, VMI, kaip kreditorės teisės šioje vietoje nenukentėjo ir nebuvo pažeistos, nes buvo su jais atsiskaityta. Objektyviai įvertinus surinktus įrodymus, pateiktą medžiagą, matyti, kad jei tas eiliškumo pažeidimas buvo, tai jis buvo labai formalaus pobūdžio ir asmenį dabar bausti baudžiamajam kodekse bausmei prilygintina nuobauda vien už tą formalų eiliškumo nesilaikymą, kuris nesukėlė neigiamų padarinių ir realiai faktiškai neįvyko mokesčių administratoriaus kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, greičiausia nėra teisinga. Todėl prašo teismo, jei teismo vertinimu yra visi pažeidimo požymiai, konstatuoti, kad tai vis dėlto yra formalus pažeidimas, kurio pagrindas taikyti administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį.

3. Institucijos atstovė Rūta Geležinytė teismui nurodė, kad pareiškime matosi nurodyti mokėjimai antstoliui, mokėjimai antros ir trečios eilės kreditoriams. Supranta, kad jų pareiškime tie nurodyti mokėjimai, galbūt, nebuvo kaip pažeidimas. Tačiau kiti mokėjimai, kurie buvo atlikti 2020 metų sausio 9 dieną, sausio 17 ir sausio 21 dienas, mano, kad tai yra pažeidimas ir, kad vadovas nevykdė civiliniame kodekse 6 knygos 930 ¹ straipsnio numatyto eiliškumo. Kalba apie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Pagal jų duomenų bazės balansų duomenis, tuo metu, kai buvo atlikti tie mokėjimai, buvo nepriemoka VMI, todėl mano, kad tai yra pažeidimas.

4. R. Ž. kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patvirtina:

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėjos VMI pareiškimas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. spalio 6 d. buvo R. Ž.. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 1 d., bendrovės mokestinė nepriemoka šią dieną buvo 54 079,56 Eur. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. gruodžio 29 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 54 079,56 Eur. Pareiškime nurodyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais numokėjus deklaruotų mokesčių:

4.1.1. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nepriemoka susidarė už 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius;

4.1.2. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoka susidarė už 2019 m. spalio, lapkričio, rugsėjo mėnesius ir už 2020 m. sausio, kovo, birželio, liepos mėnesius.

4.1.3. Bendrovė mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo. Išanalizavus Bendrovės banko sąskaitas nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, iš viso jiems sumokėjo 55 305,98 Eur (b. l. 2-13);

4.1.4. iš prie prašymo pridėtų bendrovės balanso duomenų matyti, kad:

4.1.4.1. 2020-01-09 GPM mokestis 3 252,24, delspinigiai 45,01, pasyvi skola 14,79, visa suma 3 297,25; PVM mokestis 5 681,16, delspinigiai 6,80, pasyvi skola 27,20, visa suma 5 687,96;

4.1.4.2. 2020-01-17 GPM mokestis 7 736,18, pasyvi skola 0,00, visa suma 7 736,18; PVM eilutės nėra;

4.1.4.3. 2020-02-28 GPM mokestis 6 978,58, delspinigiai 67,11, pasyvi skola 7 045,69, visa skola 7 045,69; PVM 36 166,64, delspinigiai 398,64, pasyvi skola 18 816,98, visa suma 36 565,28;

4.1.4.4. 2020-12-29 GPM pasyvi skola 25 724,73 Eur (su delspinigiais), viso suma — 25 724,73 Eur); PVM pasyvi skola 27 915,40 Eur (su delspinigiais), viso suma – 27 915,40 Eur;

4.1.4.5. Iš pareiškimo taip pat matyti, kad 2020 m. vasario, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais pavedimus bendrovės kreditoriams atliko antstolis A. N., vykdydamas skolų išieškojimą priverstine tvarka (b. l. 2-11).

4.2. 2020 m. lapkričio 5 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-3788 nurodyta, jog 2020 m. spalio 5 d. – 2020 m. lapkričio 5 d. buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas. Patikinimo metu nurodyta, jog:

4.2.1. VMI apskaitos informacinės sistemos 2020 m. rugsėjo 25 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 52 486,07 Eur, kurią sudarė: 23 384,72 Eur GPM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-02-01), 972,88 Eur GPM delspinigiai, 26 093,34 Eur PVM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio 26, pateikus 220 m. vasario 7 d. patikslintą PVM deklaraciją, 1 847,22 Eur PVM delspinigiai; 180 Eur pelno mokesčio avansas (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.), 7,91 Eur pelno mokesčio delspinigiai.

4.2.2. 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtas sprendimas išieškoti 52 486,07 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d.

4.2.3. VĮ Registrų centro pateiktą balansą už 2019 m. bendrovės turtas 522 183 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas 229 Eur, trumpalaikis turtas 521 725 Eur. iš jų: 129 297 Eur atsargos; 386 973 Eur per metus gautos sumos; 5 455 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. nuosavas kapitalas 72 888 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 449 295 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 419 510 Eur. Pagal pateiktą 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės pardavimo pajamos 2019 m. pajamos suarė 1 101 816 Eur, pardavimo sąnaudos 755 677 Eur. Bendrovės grynasis pelnas 2019 m. sudarė 53 Eur. Nurodyta, jog patikrinus bendrovės sąskaitų likučius nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, jog bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas (b. l. 14-17);

4.2.4. Iš operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytų bankų sąskaitų išrašų matyti, kad bendrovės atsiskaitymai vyko nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 24 d., vėliau lėšos buvo pervestos (nurašytos) įvairių antstolių (b. l. 18-79).

Šalies argumentai

4.3. Pareiškėja, 2021 m. sausio 27 d. atsakyme Nr. A15.-480-1133/2021 nurodė, jog:

4.3.1. 2020 m. sausio 9 d. buvo apskaitoma 36 881,48 Eur nepriemoka, kurią sudarė: 10 988,42 Eur GPM nepriemoka su 49,88 Eur delspinigiais (2019 metų: spalio mėnesio - 1,20 Eur delspinigių; lapkričio mėnesio - 3 252,24 Eur mokesčio nepriemoka ir 45,08 Eur delspinigių; gruodžio mėnesio - 7 736,18 Eur mokesčio nepriemoka ir 3,60 Eur delspinigių); avansinio pelno mokesčio (toliau – PM) 2019 m. 4 ketvirčio 687 Eur mokesčio nepriemoka ir 3,15 Eur delspinigių; 24 965,16 Eur PVM nepriemoka ir 187,87 Eur delspinigiai (2019 metų: liepos mėnesio - 118 Eur mokesčio nepriemoka ir 0,55 Eur delspinigiai; rugpjūčio mėnesio - 233 Eur mokesčio nepriemoka ir 3,63 Eur delspinigiai; rugsėjo mėnesio 236 Eur nepriemoka ir 4,69 Eur delspinigiai; 2019 m. spalio mėnesio 15 588 Eur mokesčio nepriemoka ir 168,48 Eur delspinigiai; 2019 m. lapkričio mėnesio 8 790,16 Eur nepriemoka ir 187,87 Eur delspinigiai);

4.3.2. 2020 m. sausio 17 d. buvo apskaičiuota 27 274,27 Eur nepriemoka, kurią sudarė: 7 804,33 Eur GPM nepriemoka su 4,87 Eur delspinigiais (delspinigiai 1,20 ir 0,07 Eur už spalio ir lapkričio mėnesius; 7 736,18 Eur mokesčio nepriemoka ir 3,60 Eur delspinigiai); 19 284 Eur PVM nepriemoka su 181,07 Eur delspinigiais (už 2019 metų liepos mėnesį – 118 Eur mokesčio nepriemoka ir 0,55 Eur delspiniagiai, rugpjūčio mėnesį – 233 Eur mokesčio nepriemoka ir 3,63 Eur delspinigiai, rugsėjo mėnesį – 236 Eur nepriemoka ir 4,69 Eur delspinigiai; spalio mėnesį – 15 588 Eur mokesčio nepriemoka ir 168,48 Eur delspinigiai; lapkričio mėnesį – 3 109 Eur mokesčio nepriemoka ir 3,72 Eur delspinigiai);

4.3.3. 2020 m. vasario 28 d. buvo apskaitoma 39 149,42 Eur nepriemoka, kurią sudarė GPM delspinigiai už 2019 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius (atitinkamai 1,20 Eur, 14,79 Eur, 52,32 Eur), mokesčio neprimoka už sausį – 6 978,58 Eur ir 0,32 Eur delspinigių) bei 33,61 Eur nepriemoka už vasario mėnesį. PM nepriemoka 2019 m. 4 ketvirčio 3,36 Eur; PVM nepriemoka 31 660,57 Eur, kurią sudarė mokesčio nepriemokos už 2019 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2020 m. sausio mėnesio (6 048 Eur) su delspinigiais;

4.4. Pareiškėjos 2021 m. kovo 8 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-321-1133/2021 nurodyta, kad:

4.4.1. 2020 m. sausio 9 d. buvo apskaitoma 9 675,36 Eur nepriemoka: GPM 3 252,24 Eur mokestis nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų už 2019 m. lapkričio mėnesį ir 5 681,16 Eur PVM už 2019 m. lapkričio mėnesį.

4.4.2. 2020 m. sausio 17 d. buvo apskaitoma 9 675,36 Eur nepriemoka už 2019 m. gruodžio mėnesį;

4.4.3. 2020 m. sausio 17 d. buvo apskaitoma 9 675,36 Eur nepriemoka už 2019 m. gruodžio mėnesį;

4.4.4. 2020 m. vasario 28 d. buvo apskaitoma 43 614 Eur nepriemoka: GPM 6 978,58 Eur už 2020 m. sausio mėn.; PVM 36 166 Eur už 2019 m. liepos – gruodžio mėnesius ir 2020 m. sausio mėnesį;

4.4.5. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo apskaitoma 44 729,67 Eur nepriemoka: GPM 19 903,56 Eur už 2019 m. spalio – gruodžio mėnesius ir 220 m. sausio – liepos mėnesius; PVM 22 166,45 Eur už 2019 m. liepos – gruodžio mėnesius ir 2020 m. sausio, kovo, birželio mėnesius.

4.4.6. Rašte pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka VMI nurodyta konkrečiai mokėjimo kitam kreditoriui dienai, į mokestinę nepriemoką nėra įtrauktos vėliau pateiktų ar patikslintų deklaracijų sumos.

4.5. R. Ž. atstovo advokato Povilo Gruodžio pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad VMI pareiškime nurodytus mokėjimus galima suklasifikuoti į dvi dalis, tai:

4.5.1. mokėjimai 2020 m. vasario 28 d., birželio 16 d., liepos 10 d., rugpjūčio 14 d. atlikti antstoliui A. N., kurie nebuvo inicijuoti R. Ž., tai buvo priverstinis lėšų nurašymas, atliktas paties antstolio. Pažymėta, kad visos nurašytos lėšos, įmonei iškėlus bankroto bylą, buvo grąžintos bendrovei (skolininkei). Priverstinės lėšų nurašymo operacijos negali būti laikomos R. Ž. veiksmais, kurie užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. O lėšas grąžinus, visos antstolio inicijuotos lėšų nurašymo operacijos buvo anuliuotos, t. y. visos lėšos grąžintos bendrovei, todėl negalėjo būti pažeistas nei CK 6.930¹ straipsnis, negalėjo būti padaryta žala kreditorių ir VMI interesams.

4.5.2. mokėjimai atlikti kitiems kreditoriams: 2020 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Eur, 2020 m. sausio 9 d. AB (duomenys neskelbtini) 1 063,55 Eur, 2020-01-17 755 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. sausio 21 d. 1 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėta, jog 2020 m. sausio 17 d. visos mokestinės prievolės, nurodytos VMI rašte (9 675,36 Eur mokestinė nepriemoka: GPM nuo A klasės pajamų už 2019 m. lapkričio mėnesį ir 5 681,16 Eur PVM už 2019 m. lapkričio mėnesį, jau 2020 m. sausio 17 d buvo įvykdytos. 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. sausio 21 d. (atliekant pavedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo apskaityta ta pati 7 736,18 Eur GPM už 2019 m. gruodžio mėnesio mokestinę nepriemoką, kuri jau nebeegzistavo. 7 736,18 GPM mokestinė nepriemoka sumokėta 2020 m sausio 21 d. Nurodo, jog šios aplinkybės patvirtina faktą, kad skolininkė 2020 m. sausio 9 d., 2020 m. sausio 17 d., 2020 m. sausio 21 d. turėjo pakankamai lėšų įvykdyti mokėjimus VMI ir kitiems kreditoriams, ką patvirtina faktas, kad visos VMI rašte nurodytos prievolės, kurios buvo pradelstos ginčijamų mokėjimų pavedimo metu, buvo sumokėtos per trumpą laiką nuo ginčijamų mokėjimo pavedimų atlikimo momento, arba tą pačią dieną.

Motyvuojamoji dalis

4.6. iš pateikto elektroninis susirašinėjimo su antstoliu A. N. matyti, kad antstolio padėjėjas atsakydamas R. Ž. atstovui nurodė, jog prašyme nurodytos lėšos buvo priverstinai nurašytos pagal antstolio A. N. nurodymą. Prašyme nurodytos lėšos, nurašytos trečios eilės kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)t“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei antros eilės kreditorės J. J. naudai. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto iškėlimo, prašyme nurodytos lėšos, kartu su kitomis iš skolininkės priverstinai išieškotomis lėšomis, grąžintos į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

6. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

7. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

8. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 12 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

10. VMI pareiškime nurodoma, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, buvo vykdomi nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio.

11. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 3 dalį už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos.

12. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos). 5 dalyje numatyta, jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.

13. Byloje pareiškėjos nurodytus mokėjimus galima suskirstyti į dvi grupes, tai mokėjimai atlikti bendrovės 2020 m. sausio mėnesį pareiškėjai ir kitiems kreditoriams ir mokėjimus, atliktus nuo 2020 m. vasario mėnesio (antstolių nurašytos sumos, atliekant priverstinius išieškojimus, sąskaitų aptarnavimo mokesčiai).

14. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje sutiko, kad R. Ž. pareiškime nepagrįstai nurodyti bendrovės mokėjimai, kurie yra antstolių, atliekančių priverstinį skolų išieškojimą, veiksmai. Teismas taip pat konstatuoja, kad nėra R. Ž. kaltės dėl priverstinio skolų išieškojimo veiksmų, kurie nuo bendrovės vadovo nepriklauso. Duomenų, kad bendrovė nuo 2020 m. vasario mėnesio vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, byloje (operatyvaus patikrinimo pažymoje ir sąskaitų išrašuose, b. l. 14-79, VMI raštuose) nėra, nes iš bendrovės sąskaitų apžvalgos ir pačių sąskaitų išrašų matyti, jog išeinantys mokėjimai yra susiję su mokesčiais valstybei, sąskaitų aptarnavimo mokesčiais. Todėl teismas iš kaltinimo šalina aplinkybes dėl CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant atsiskaitymus su kreditoriais nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nes nėra nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų šiuo laikotarpiu.

15. Pareiškėjos 2021 m. kovo 8 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-321-1133/2021 nurodyta, kad: 2020 m. sausio 9 d. buvo apskaitoma 9 675,36 Eur nepriemoka: GPM 3 252,24 Eur mokestis nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų už 2019 m. lapkričio mėnesį ir 5 681,16 Eur PVM už 2019 m. lapkričio mėnesį. 2020 m. sausio 17 d. buvo apskaitoma 9 675,36 Eur nepriemoka už 2019 m. gruodžio mėnesį; 2020 m. sausio 17 d. buvo apskaitoma 9 675,36 Eur nepriemoka už 2019 m. gruodžio mėnesį. Rašte pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka VMI nurodyta konkrečiai mokėjimo kitam kreditoriui dienai, į mokestinę nepriemoką nėra įtrauktos vėliau pateiktų ar patikslintų deklaracijų sumos.

16. Iš teismui pateiktų bendrovės balanso duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 9 d. GPM mokestis 3 252,24, delspinigiai 45,01, pasyvi skola 14,79, visa suma 3 297,25; PVM mokestis 5 681,16, delspinigiai 6,80, pasyvi skola 27,20, visa suma 5 687,96. 2020 m. sausio 17 d. GPM mokestis 7 736,18, pasyvi skola 0,00, visa suma 7 736,18; PVM mokesčio eilutės nėra. Iš pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020 m. pirmas mokėjimas atliktas 2020 m. sausio 15 d., pervedant 3 113,24 Eur, 2020 m. sausio 16 d. pervesta 6 479,73 Eur suma, o sausio 21 d. sumokėta GPM nurodyta 2020 m. sausio 17 d. nurodyta 7 736,18 Eur suma.

17. Išdėstyti duomenys rodo, kad 2020 m. sausio 21 d. skolų VMI bendrovė neturėjo. Tačiau iš pridėtų sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d., dar nesant atsiskaičius su VMI už 2019 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, buvo vykdomi atsiskaitymai ir su kitais kreditoriais, tarp jų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. sausio 9 d. pervesti 600 Eur, kai VMI nesumokėti 9 675,36 Eur), AB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. sausio 9 d. pervesti 1 063,55 Eur, kai VMI dar buvo nesumokėti 9 675,36 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. sausio 17 d. pervesti 755 Eur, kai VMI dar buvo nesumokėti 7 736,18 Eur). 2020 m. sausio 21 d. VMI pervesta likusi nepriemokos dalis - 7 736,18 Eur.

18. Visgi teismas nesutinka su R. Ž. atstovo nuomone, kad bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais nuo 2020 m. sausio 1 d., turėjo pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams patenkinti. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. bendrovės vardu atidarytose sąskaitose buvo: (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini)– 1,03 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) – 0,00 Eur; (duomenys neskelbtini) – 0,52 Eur, (duomenys neskelbtini) – 0 Eur, (duomenys neskelbtini) – 5 334,85 Eur, (duomenys neskelbtini) – 0 Eur, (duomenys neskelbtini) – 0 Eur, (duomenys neskelbtini) – 0 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1,10 Eur. Į sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 8 d. buvo pervesti 6 519 Eur, buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, o VMI pirma įmoka pervesta tik 2020 m. sausio 16 d., kuri nepadengė visos turėtos tuo metu mokesčių nepriemokos. kaip minėta, nepriemoka buvo padengta 2020 m. sausio 21 d.

19. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. Ž. veika, sąmoningai atsiskaitant pirmiau su kitais kreditoriais, o ne su VMI, atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir kvalifikuota teisingai, nes jo vadovaujama bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, pažeidė aukštesnės eilės kreditoriaus – VMI teises.

20. Teismui nekyla abejonių, jog dėl pažeidimo padarymo yra atsakingas R. Ž., kadangi būtent jis nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. spalio 6 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Jis, kaip bendrovės vadovas, buvo atsakingas už jos finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka.

21. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

21.1. Vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus yra teisingumo ir protingumo principai. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).

21.2. R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Ž. tyčia padarė nusižengimą, susijusį su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. R. Ž. dirbantis, per paskutinius 5 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą (b. l. 91-92), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas.

21.3. Teismo nuomone, nors R. Ž. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, tačiau veika jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė. Bendrovė, nors ir pavėluotai sumokėjo VMI nepriemoką, todėl nebuvo pažeisti Valstybės interesai ir taip vengiama mokesčių. Be to, tai yra pirmasis jo tokio pobūdžio administracinis nusižengimas. Svarbu ir tai, kad pasitvirtino tik dalis kaltinimo. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais neteisėtai vyko nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau, pagal teismui pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė, pažeisdama VMI teises, su kitais kreditoriais atsiskaitymus vykdė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (iš devynių mėnesių laikotarpio, pasitvirtino tik pažeidimai, padaryti 1 mėnesį). Teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį R. Ž., o atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, mažą pavojingumą, net ir minimalios, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (1 400 Eur) paskyrimas, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad nuobaudos tikslams pasiekti R. Ž. pakaks šiuo atveju skirti 100 Eur baudą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes mano, kad R. Ž. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 100 (vieno šimto) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-321-1133/2021.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė