Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-06-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4740-888/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
A2.6.-4740-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04020-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
R. J.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4740– 888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04020-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 15 d., 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), R. J. vairuodamas automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, apvažiuodamas stovėjusią transporto priemonę nepaliko tarpo iš šono ir ją kliudė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir apie tai nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio įregistravimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1., 220, 221 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino, teismui paaiškino, kad įvykio dieną vairavo draugo automobilį, važiavo nusipirkti alaus, buvo blaivus. Nejuto, jog kliudė kitą automobilį (25, 32 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą dėl Kulautuvoje įvykusio eismo įvykio, iš kurio vienas dalyvis pasišalino. Nuvykęs nurodytu adresu, rado moterį, stovinčią šalia automobilio, moteris paaiškino, jog asmuo, apgadino jos automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nurodė, kur pasišalinęs asmuo gyvena. Nuvažiavo moters nurodytu adresu ir rado administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei apgadintą automobilį. Akivaizdžiai matėsi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra neblaivus, R. J. neneigė vairavęs, bet aiškino, jog vairavo blaivus, nejuto, jog kliudė kitą automobilį. Apžiūrėjo abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, VW Passat apgadinimai buvo ženklūs, apgadinimų aukščiai abejonių nekėlė (31 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. D. parodė, kad įvykio dieną stovėjo prie automobilio ir pamatė, jog atvažiuoja kita mašina, kurią vairavo jos kaimynas R. J., taip pat matė, jog mašinos neprasilenks, todėl sėdo į savo automobilį ir norėjo jį patraukti, tačiau nespėjo užvesti variklio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pravažiavo pro jos automobilį, ji girdėjo kaip visą šoną nubraukė, garsas buvo stiprus, bandė dar jį stabdyti, tačiau nesuveikė garsinis signalas (32 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą dėl eismo įvykio, iš kurio pasišalino automobilis. Nuvyko į eismo įvykio vietą, joje rado moterį, ji paaiškino, jog jos automobilį VW Passat užkabino, nurodė jos automobilį apgadinusios transporto priemonės valstybinius numeris ir tai, jog pasišalinusį iš eismo įvykio vietos automobilį vairavo jos kaimynas. Nuvykus pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis buvo neblaivus, pripažino, kad vairavo automobilį, tačiau nejautė, jog kliudė kitą transporto priemonę, o alkoholį vartojo grįžęs namo. Nukentėjusioji turėjo šukes, kurios priklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobiliui. Nurodė, jog į įvykio vietą atvyko maždaug per pusvalandį (32 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už <...> alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Kelių eismo taisyklių 219.1. punktas numato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Kelių eismo taisyklių 221 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. savo kaltės nepripažino dėl padarytų teisės pažeidimo nepripažino, jis parodė, kad nejautė, jog kliudė kitą automobilį, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą. Jo versiją paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. R. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų, visų pirma, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos R. D. parodymai. Liudytoja R. D. patvirtino, kad tiesiogiai matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. vairavo transporto priemonę, ji norėjo patraukti savo automobilį, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų prasilenkti, tačiau nespėjo, R. J. vairuojamas automobilis nubraukė visą R. D. automobilio šoną, susidūrimo garsas buvo didelis (32 b.l.).

Liudytojos R. D. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų – V. G. ir R. Š., teisme duoti paaiškinimai. Liudytojas V. G. parodė, kad įvykio dieną su kolega nuvyko į įvykio vietą, joje buvo tik moteris su ženkliai apgadintu automobiliu, moteris paaiškino, kad automobilį apgadino jos kaimynas, apžiūrėjus abu automobilius, apgadinimai atitiko (31 b.l.), o liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad įvykio vietoje buvo tik moters automobilis, R. J. automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo, nuvyko pas R. J. ir apžiūrėjo jo automobilį, jis buvo nubrauktas (32 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, įvykio vietoje rastos šukės (22 b.l.), kurios, kaip parodė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Š., priklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobiliui (32 b.l.). Aplinkybę, jog automobilių kontaktas buvo stiprus ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nejausti susidūrimo, patvirtina ir byloje esančios apgadintų automobilių fotonuotraukos (13-19 b.l.). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (2 b.l.), tarnybinis pranešimas (3-4 b.l.), R. D. paaiškinimas (7 b.l.), asmens blaivumo testas Nr. 2237, iš kurio matyti, kad 2016 m. gegužės 15 d., 20 val. 31 min., R. J. nustatytas 2,13 promilių girtumas (9 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatas (10 b.l.), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (20-21 b.l.).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad R. J. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gegužės 15 d., 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), R. J. vairuodamas automobilį Honda Civic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, apvažiuodamas stovėjusią transporto priemonę nepaliko tarpo iš šono ir ją kliudė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir apie tai nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio įregistravimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1., 220, 221 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. R. J. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalies, 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

R. J. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 651 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt vieno euro) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 940 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 940 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16057939957. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė