Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei L. I. B., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą L. L., gynėjui advokatui T. L., Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms D. D. ir D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo (baigęs 6 kl.), (duomenys neskelbtini), turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-31 apie 18 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) kieme, A. J. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu mažamečiui L. B. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam apatinės lūpos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. J. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis mažamečio L. B. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, o tik žodžiu sudrausmino pastarąjį, tampantį, draskantį skalbinių džiovyklos, stovinčios kieme, virves ir paėmęs minėtą mažametį už rankos liepė jam nulipti nuo betoninio pagrindo, laikančio džiovyklą ir „eiti savo keliais“, šis nieko nesakęs nubėgo. Kiti su L. B. buvę vaikai išsibėgiojo, kai jis juos subarė, kad nedraskytų skalbinių virvių. L. B. nubėgus netrukus prie jo priėjęs nukentėjusiojo giminaitis L. B. pagrasino jam fiziniu smurtu už tai, kad jis sudrausmino L. B..

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. apklaustas įtariamuoju nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir apklaustas teisiamajame posėdyje bei tai, kad įvykio dieną, įvykio vietoje matė ant skalbinių džiovyklos užsilipusius du mažamečius vaikus, iš kurių vienas buvo G., o priėjęs prie L. B. pastebėjo, jog šiam yra prakirsta lūpa (1 t., 130, 131, 138, 146 b.l.).

Nukentėjusysis L. B., kurio ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir teisėjui duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad įvykio dieną, Šilutės m., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 5 jis su draugu G. P. žaidė - karstėsi ant skalbinių džiovyklos skersinių, bet virvių netampė, netraukė. Priėjęs vyras, gyvenantis (duomenys neskelbtini) – ame name, ir nieko nesakęs trenkė jam kumščiu vieną kartą į lūpą, dėl ko iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, jam skaudėjo, bet neverkė. G. nemušė. Netrukus atėjęs jo pusbrolis L. B. perspėjo vyrą, kad šis jo neliestų (1 t., 24, 25, 32, 33 b.l., kompaktiniai diskai – 1 t., 28, 34 b.l.).

Iš 2016-06-20 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1094/2016(03) matyti, kad L. B. nustatytas apatinės lūpos sumušimas (paviršinė muštinė žaizda) ir apatinio žandikaulio srities kairės pusės odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-05-31, apie 18 val. buku daiktu (daiktais), galimai kumščiu sumušus burnos ir apatinio žandikaulio kairės pusės sritį – dviem poveikiais. Apatinio žandikaulio srities odos nubrozdinimas taip pat galėjo gautis griūnant, atsitrenkus į buką aplinkos daiktą ar kietą pagrindą. L. B. padaryti paviršiniai veido sužalojimai, imant kartu ir atskirai, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 43).

Iš 2008-08-26 gimimo liudijimo AB Nr. 020495 kopijos matyti, kad L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo metu buvo mažametis (1 t., 22 b.l.).

Nukentėjusiojo L. B. atstovė pagal įstatymą - mama L. L., apklausta teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 12, 13, 17 b.l.), kad 2016-05-31, apie 18 val., ji buvo namuose viename kambaryje, o jos draugo sesers sūnus L. B. – kitame kambaryje. Pastarasis pro langą pamatęs kaip kaltinamasis A. J. kumščiu sudavė jos sūnui L. B. į veidą išbėgo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) tarp namų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžęs sūnus L. jai sakė, kad kieme buvo su draugu G. ir karstėsi ant skalbinių džiovyklos skersinių, o tuo metu prie jų priėjęs A. J. trenkė jam kumščiu į veidą, tačiau nesuprato dėl ko. Ji sūnų L. dėl praskeltos lūpos nuvežė į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjęs gydytojas išleido gydytis namo. Byloje civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas L. B., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 70, 71 b.l., kompaktinis diskas – 1 t., 74 b.l.), kad įvykio dieną, jis, būdamas namuose, pro langą, esantį antrame aukšte, pamatė kaip kieme A. J. viena ranka sugriebęs jo pusbroliui L. B. už rūbų krūtinės srityje, kitos rankos kumščiu trenkė šiam į veidą ir pataikė į lūpą. Išbėgęs į kiemą paklausė kaltinamojo už ką mušą mažametį, tačiau šis neigdamas sudavęs pastarajam smūgį atsakė, kad vaikai išdykaudami kieme viską laužo. L. draugas G. spėjo pabėgti nuo A. J.. Matė L. B. paraudusį veido skruostą, iš lūpos kampo bėgantį kraują. Nukentėjęs pusbrolis savo mamai patvirtino, kad jam kumščiu į veidą smogė A. J.. Tvirtina, kad L. B., kuris gyvena kartu su juo viename bute, į kiemą išėjo nesužalotas.

Liudytojas L. B., ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtino atliekant jo parodymų patikrinimo vietoje (1 t., 77-80 b.l.) ir akistatoje su kaltinamuoju A. J. (1 t., 89, 90 b.l., kompaktinis diskas – 1 t., 93 b.l.).

Liudytoja D. E., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio dieną jai mažametis sūnus G., kuris turi kalbos problemų, dėl ko lankosi pas specialistą, pasakojo kaip kieme nepažįstamas vyras vijosi jo draugą L. Daugiau apie šį įvykį nieko nepasakojo. Apie tai, kad nepažįstamas vyras buvo sugriebęs sūnaus draugui L. už gerklės G. jai nepasakojo, bet neatmeta galimybės, jog šią aplinkybę sūnus galėjo nurodyti tyrėjai, kuri jį apklausinėjo jos darbe. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užrašyti netiksliai, nors pripažįsta, jog esantys sveikatos sutrikimai gali turėti įtakos jos atminčiai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. E. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad jos mažametis sūnus G. P. jai pasakojo, jog jo draugui L. nepažįstamas vyras paėmęs už gerklės sudavė į lūpą. Daugiau apie šį įvykį sūnus jai nieko nepasakojo (1 t., 96, 97 b.l.).

Šilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriaus pateiktoje 2016-09-05 informacijoje Nr. 68 apie G. P. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad atsižvelgiant į G. P. sveikatos būklę bei jo psichologinę būseną, mano, jog apklausiant vaiką jis patirs stresą, o tai gali neigiamai atsiliepti jo sveikatai, todėl nerekomenduota jo neapklausti (1 t., 107, 108 b.l.).

Liudytoja A. M., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad atliekant liudytojos D. E. apklausą, pastarosios darbovietėje, parodymai buvo užrašyta iš minėtos liudytojos žodžių, o baigus apklausą, ši liudytoja susipažino su protokolo turiniu, raštiškai patvirtino, jog užrašyta teisingai ir pasirašė. Apklausos metu liudytojos D. E. mažamečio sūnaus G. nebuvo.

Iš pareiškimo matyti, kad 2016-05-31, 18 val. 20 min. į policiją kreipėsi L. L., kuri nurodė, jog tą pačią dieną, apie 18 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, iš matymo pažįstamas, apie 80 m. amžiaus vyras, gyvenantis Šilutės m., (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kumščiu vieną kartą sudavė jos mažamečiui sūnui L. B., kuris žaidė, į veidą (1 t., 1 b.l.).

Iš 2016-06-07 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra kiemas, esantis Šilutės m., (duomenys neskelbtini) tarp namų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi stacionarios skalbinių džiovyklos (1 t., 8-10 b.l.).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2016-05-31 tyčiniais smurtiniais veiksmais mažamečiui L. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis A. J. neigia 2016-05-31 panaudojęs fizinį smurtą prieš mažametį L. B., tačiau tokią jo poziciją iš esmės paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų, o teisiamajame posėdyje patikrintų, įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo L. B., jo atstovės pagal įstatymą L. L., liudytojo L. B. nuoseklūs, neprieštaringi parodymai apie tyčinį kaltinamojo vieno smūgio sudavimą kumščiu nukentėjusiajam į veidą, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje, taip pat liudytojo L. B. parodymų patikrinimo vietoje ir jo priede – fotolentelėje, akistatos tarp liudytojo L. B. ir įtariamojo A. J. protokole, pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje užfiksuoti duomenys, taip pat iš dalies liudytojų D. E. ir A. M. parodymai. Vertinant pastarųjų dviejų liudytojų parodymus yra akivaizdu, kad liudytojos D. E., kuri tiesiogiai nusikaltimo įvykio nematė, o apie nusikaltimo faktą sužinojo iš savo sūnaus G. P., turinčio kalbos sutrikimų, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nors ir netikslūs, apie kaltinamojo smurtinį veiksmą nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu, bet yra teisingesni, nei jos parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, atsižvelgiant į praėjusį laiką nuo nusikaltimo įvykio iki teisiamojo posėdžio dienos bei šios liudytojos, pačios pripažįstamus, sveikatos sutrikimus galinčius turėti įtakos jos atminčiai. Todėl teismas vertindamas įrodymus vadovaujasi liudytojos D. E. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau pažymėtina tai, kad liudytojos D. E. parodymai šioje byloje nėra vieninteliai, kurie nulemiantų kaltinamojo A. J. kaltumą, kadangi jie vertinami visų įrodymų kontekste.

Teismas neabejoja nukentėjusiojo L. B., kuris apie nusikaltimo įvykį papasakojo iškart po jo savo mamai L. L., o ši tą pačią dieną, praėjus tik kelioms minutėms po nusikaltimo įvykio, kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, taip pat liudytojos L. L. ir tiesiogiai nusikaltimo įvykį mačiusio liudytojo L. B. parodymų objektyvumu, nes jie yra nuoseklūs, detalūs, atitinkantys ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog mažametis nukentėjusysis L. B., jo atstovė pagal įstatymą L. L., kuri byloje nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir neprašė kaltinamajam skirti griežtos bausmės, bei liudytojas L. B., kuris yra nukentėjusiojo pusbrolis, būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį A. J.. Nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai tarpusavyje – neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Taigi teismas kitų, abejonių nekeliančių, įrodymų kontekste kaltinamojo A. J. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, griežtesnės bausmės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

A. J. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis tyčia sudavė vieną kartą kumščiu mažamečiui L. B. į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam apatinės lūpos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė A. J. civilinį ieškinį dėl 12,19 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo L. B. gydymą 2016-05-31 sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta, padarytos žalos neatlygino. Ieškinys pagrįstas, įrodytas medicininiais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-05-31 nukentėjusiajam L. B. dėl patirto sveikatos sutrikdymo VšĮ Šilutės ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jo gydymą sumokėjo 12,19 Eur (b.l. 43, 47-53).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam L. B. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais A. J. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, priteistina iš A. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 12,19 Eur žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. J. yra (duomenys neskelbtini), turi neįgalumą, praeityje baustas administracine tvarka (1 t., 118, 119 b.l.), neteistas (1 t., 120-122 b.l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikaltimais veiksmais Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į pasekmes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. J. paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą, ne viršijančią dešimtadalio baudos, numatytos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Kadangi bauda skaičiuojama MGL dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl A. J. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2015-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro.

A. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 50 (MGL) dydžio (1883 Eur) baudą.

Nuteistasis A. J. paskirtą baudą privalo sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nuteistajam A. J. nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 12,19 Eur (dvylika eurų 19 ct) žalos atlyginimui.

A. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.