Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-607-824/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK 6.101⁵ straipsnis).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ADB (duomenys neskelbtini) su V. K. 2017 m. spalio 17 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonė – automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš draudimo žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 13 d., apie 9 val. ryto, adresu (duomenys neskelbtini), V. K., atvykęs pasiimti automobilio, jį rado stovintį vandenyje. Išorinių automobilio pažeidimų nebuvo, tačiau, pavažiavus su automobiliu iki vakaro, pradėjo „lįsti“ klaidos. Atidarius bagažinę paaiškėjo, kad ten pilna vandens, kuris užpylė daviklius. Žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti transporto priemonės sugadinimai: neveikė adaptyvinė pakaba, acc, bagažinės valdymo blokas, sulaužytos galinės kairės pusės ventiliacijos grotelės. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atsakymo į paklausimą nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 15 d. buvo užregistruotas V. K. pareiškimas dėl to, kad 2017 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, buvo rastas vandeniu apsemtas automobilis AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 453,85 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už atsiradusią žalą automobiliui.

22. CK 6.101⁵ straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.101⁵ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

23. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

24. Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama ieškovės nurodytus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

25. 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ (toliau – Rekomendacija) 1 straipsnis (principas) nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalą pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymą jie neturėjo atlikti, arba neatlikimą tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymą jie turėjo padaryti. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti, ar atsakovė pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasi šių reikalavimų.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veikos tvarką nustato įstatymas. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijos priskiriamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – GVTNTĮ), pagal kurio 3 straipsnio 18 dalį nuotekos suprantamos kaip buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. GVTNTĮ 10 straipsnis nustato, kad savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimą, paviršinių nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; savivaldybių administracijų direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Pagal GVTNTĮ 13 straipsnio nuostatas, savivaldybių institucijos organizuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, tarybos vykdo viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas.

27. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad savivaldybė, siekdama įgyvendinti jai įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą pagal jos kompetenciją šioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė ne tik neįrodė, bet niekaip ir nepagrindė savo teiginių dėl lietaus nuotekų inžinerinių tinklų netvarkingumo ir (ar) netinkamo funkcionavimo. Apeliantė pažymi, kad trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini), faktiškai valdantis ir prižiūrintis miesto lietaus nuotekų tinklus, pateikė 2017 m. lapkričio 13 d. išvadas, jog inžineriniai tinklai funkcionavo tinkamai, tačiau dėl kritiškai didelio vandens kiekio liūties metu ir patvinusių upių (kur išbėga lietaus vanduo) padidėjo vandens susikaupimas (kilo potvynis). Tokius atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, pabrėždama potvynio priežastį – smarkų lietų, neatskleidžia ir kitų neatsiejamų kilusio potvynio priežasčių. Kaip matyti iš byloje pateikto AB (duomenys neskelbtini) akto „2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto tvindymo priežastys“, dokumente nurodytos pagrindinės potvynį sukėlusios priežastys yra: 1) didelis kritulių kiekis mieste ir aplinkiniuose rajonuose, dėl ko per trumpą laiką paviršinių nuotekų surinkimo sistemai reikėjo surinkti kritinį kiekį vandens; 2) dėl 2017 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 12 d. stipraus vakarų krypties vėjo ir didelio kritulių kiekio sukilęs vandens lygis atviruose vandens telkiniuose ir upėse, į kurias nutiesti paviršinių nuotekų išleistuvai, o pakilęs vandens lygis upėse ir kanaluose stabdė paviršinių nuotekų ištekėjimo greitį iš miesto tinklų; 3) paviršinių nuotekų surinkimo grotelių užsikišimas lapais, šiukšlėmis ir sniegu – dėl nevalytų lapų ir iškritusio sniego gatvėse ir daugiabučių namų kiemuose esančios grotelės buvo užkimštos ir neatliko savo funkcijos, todėl kritulių vanduo neturėjo kur nutekėti; 4) atskirose vietose teritorijos buvo užlietos dėl paviršinių tinklų nebuvimo arba jų užsikimšimo šaknimis ar šiukšlėmis; 5) teritorijos užliejimas prasidėjo ir vyko nakties metu, todėl pranešimų srautas prasidėjo tik paryčiais, kai situacija jau buvo kritinė, todėl nebuvo galimybės laiku sureaguoti ir anksčiau imtis veiksmų.

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į 2017 m. lapkričio 13 d. AB (duomenys neskelbtini) gautų pranešimų apie apsemtas teritorijas sąrašą, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad, priešingai, nei teigia atsakovė, potvynis 2017 m. lapkričio 13 d. adresu (duomenys neskelbtini), kilo ne tik dėl gausaus lietaus, viena iš pagrindinių priežasčių buvo lapais užneštos lietaus surinkimo grotelės. Sprendžiant klausimą, kas privalo užtikrinti, kad paviršinių nuotekų surinkimo grotelės būtų nuvalytos ir lietaus vanduo galėtų patekti į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, pažymėtina, kad, pagal Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktą, asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Teritorija (tvarkoma teritorija) – žemės sklypas ar faktiškai naudojama teritorija (Taisyklių 3.7 punktas). Teritorijos tvarkytojas – butų savininkai (iki bus įsteigta bendrija ar paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius), gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, bendrojo naudojimo objektų administratorius, Savivaldybės administracija arba šių asmenų sutarčių pagrindu pasirinkti teritorijos tvarkymo paslaugų teikėjai (Taisyklių 3.8 punktas). Privalomai atliekami darbai: tvarkomos ir valomos teritorijos ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę; nuo lietaus nuotekų ir kanalizacijos šulinių grotelių šalinamas ledas ir sniegas (Taisyklių 8.1, 8.9 punktai). Viešųjų teritorijų tvarkymą ir valymą organizuoja ir koordinuoja Klaipėdos miesto savivaldybė (Taisyklių 12 punktas). Šių Taisyklių laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti asmenys (Taisyklių 39 punktas).

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent gyvenamųjų namų administratorė – trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) turėjo prievolę užtikrinti teritorijos švarą, tačiau teismas nevertino trečiojo asmens neveikimo įtakos ir reikšmės žalai atsirasti, nesprendė žalos padalijimo kaltiems asmenims klausimo.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad teritorijos tvarkytojas yra bendrojo naudojimo objektų administratorius, tačiau atsakovė turi kontroliuoti Taisyklių laikymąsi. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, jog tinkamai ir laiku atliko Taisyklių laikymosi kontrolę (prižiūrėjo, tikrino) dėl darbų atlikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad savivaldybė neužtikrino, jog darbai būtų atlikti tinkamai ir laiku. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip Taisyklių laikymąsi kontroliuojančios institucijos, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė, kaip institucija, kontroliuojanti minėtų Taisyklių laikymąsi, užtikrino, jog buvo imtasi visų būtinų organizacinių priemonių, kad paviršinių nuotekų surinkimo grotelės pagrindinėse ir šalutinėse miesto gatvėse ir ypač daugiabučių namų kiemuose prieš lietų ar lietaus metu būtų nuvalytos ir lietaus vanduo galėtų patekti į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, manydama, jog administratorė – trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pasirūpinti daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymu ir ji yra kalta dėl teritorijos nepriežiūros, turi galimybę pasinaudoti regreso teise ir kreiptis dėl žalos atlyginimo iš atsakingų už įvykio vietos teritorijos tvarkymą asmenų.

33. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog automobiliu po įvykio buvo važinėjama dar visą dieną, gedimai buvo pastebėti tik vakare, galbūt automobilio gedimus sąlygojo kitos priežastys, be to, galbūt nesąžiningas yra paties automobilio savininko elgesys. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonės savininkas būtų elgęsis aplaidžiai ar nerūpestingai. Savo teiginių dėl nukentėjusiojo nesąžiningumo atsakovė nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Byloje pateikti duomenys apie 2017 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktą pareiškimą apie įvykį, 2017 m. lapkričio 13 d. pranešimas apie transporto priemonės žalą, fotonuotraukos, trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) pateiktas aktas „2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto tvindymo priežastys“ patvirtina, kad transporto priemonė buvo aplieta ir automobiliui padaryta žala dėl atsakovės, turinčios pareigą atlikti lietaus nuotekų tvarkymo organizavimo, koordinavimo, kontroliavimo, priežiūros funkcijas, neveikimo, t. y. nuotekų tvarkymo koordinavimo, kontroliavimo ir priežiūros funkcijų neužtikrinimo, taip pat pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo. Būtent atsakovės elgesys buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis.

34. Nesutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais pamąstymais apie tai, kad galbūt žalos atsiradimui įtakos turėjo mechaniškai pažeistos automobilio grotelės ir dėl to lietaus vanduo pateko į automobilio bagažinę. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų bylos medžiagoje nustatytas 2017 m. lapkričio 13 d. įvykio aplinkybes ir priežastis, dėl kurių automobiliui buvo padaryta žala. Vertinant galinių kairės pusės ventiliacijos grotelių paskirtį, techninę charakteristiką, darytina išvada, kad jos neužtikrina bagažinės sandarumo, todėl, net ir būdamos mechaniškai nepažeistos, minėtos grotelės negali apsaugoti automobilio bagažinės nuo vandens, jei automobilis potvynio metu yra apsemtas.

35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

40. Ieškovė ADB (duomenys neskelbtini) duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.