Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2019 m. liepos 31 d. gautas Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2019 m. liepos 30 d. raštas Nr. R2-1579-(39.6) dėl viešojo intereso gynimo (registracijos Nr. AP-20717), kuriame teigiama, kad Tarnyba, rengdama 2019 m. Akmenės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą, nustatė, kad 9,4000 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. 4400-2251-5668, kadastro Nr. 3203/0009:118 Alkiškių k. v., miškų ūkio naudojimo paskirties, esantis Gausių k., Akmenės r. (toliau – Žemės sklypas), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, t. y. Mažeikių miškų urėdijos Akmenės girininkijos 473 kvartalo 59-63, 69-70 taksacinius sklypus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo “Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų perleidimo privačion nuosavybėn pagal Tarnybos pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad G. S. 1991 m. lapkričio 28 d. pateikė tuometinei Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą grąžinti K. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 33,494 ha žemės, turėtos Laumėnų I kaime, Akmenės r. 1992 m. balandžio 23 d. pretendentai į buvusio savininko K. S. žemę susitarė savo nuosavybės teisę į ją atstatyti taip: sūnus G. S. ir duktė Bronė-P. K. pasiima tėvo dalį natūra kiekvienas po 11,16 ha, o sūnus K. S. – 11,17 ha ekvivalentine natūra. Šiaulių apskrities administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 11 d. parengė pažymą Nr. 4793 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodė, kad G. S. turi nuosavybės teisę į 11,16 ha žemės. G. S. 2010 m. balandžio 14 d. pateikė Šiaulių apskrities administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui prašymą perduoti neatlygintinai žemės sklypą Gausių k. po sūnaus R. S. pastatais, o likusį plotą Gausių k. Šiaulių apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-2316 „Dėl Akmenės rajono Alkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo” 1.1. papunkčiu patvirtino Alkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos, į kurią įeina Alkiškių, Daunorių, Menčių, Gausių, Galmančių, Gaudžiočių, Stipirkių, Ramučių, Kanavoliškių, Pašakarnių, Kyšių, Keidų, Raudžių, Pakempinių, Smiltynės kaimai, plotą 438,94 ha; 1.2. papunkčiu – patikslintą Alkiškių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės, miško, vandens telkinių plotą pagal laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, kuriame žemės sklypas Nr. 235-21,97 ha ploto, susidedantis iš 11,41 ha žemės ūkio naudmenų, 9,42 ha miško ir 1,14 ha kitų žemės naudmenų, pažymėtas kaip laisvos valstybinės žemės plotas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 26VĮ-(14.26.2.)-125 „Dėl Akmenės rajono Alkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo” 1.1. papunkčiu patvirtino AB „Šiaulių hidroprojektas” 2010 m. parengtą Akmenės rajono Alkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas bei jų plotus; 1.2. papunkčiu sąrašą asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems sklypams pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą (pobūdį), servitutus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurių plotai bei suprojektuotų žemės sklypų kiti kadastro rodikliai nustatomi pagal parengtas kadastro duomenų bylas. Akmenės rajono Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos Alkiškių kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų žemės sklypų sąrašo 2 eilutėje nurodyta, kad G. S. suformuoti sutelktini (perduotini) neatlygintinai Gausių k. žemės sklypas, projektinis Nr. 514-1 – 0,30 ha ploto, kitos naudojimo paskirties (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – sandėliavimo statinių statybos), kuriam nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – VI (Elektros linijų apsaugos zonos), taikomas servitutas 103 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, ir žemės sklypas, projektinis Nr. 514-2 – 9,40 ha ploto, miškų ūkio naudojimo paskirties (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai), kuriam nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XXVI (Miško naudojimo apribojimai), XXIX (Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos). Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 26S-8 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamoje teritorijoje G. S.” atkūrė nuosavybės teises į G. S. tenkančią buvusio savininko K. S. nekilnojamojo turto dalį – 4,30 ha žemės, 6,86 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 9,40 ha (9 144 Lt (2 648 Eur) vertės) miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Gausių k., Akmenės r., ir 0,30 ha (4 732 Lt (1 371 Eur) vertės) kitos paskirties žemės sklypą, esantį Gausių g. 5, Gausių k., Akmenės r. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 9,4000 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. 4400-2251-5668, kadastro Nr. 3203/0009:118 Alkiškių k. v., miškų ūkio naudojimo paskirties, esantis Gausių k., Akmenės r. Tarnyba pateikė 2019 m. liepos 24 d. parengtą pažymą Nr. 102148 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą (toliau – Grafiniai duomenys), ir parengtą pažymą Nr. 102147 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. Taksacinius rodiklius (toliau – Taksaciniai rodikliai). Iš Grafinių duomenų matyti, kad Žemės sklypas yra Mažeikių miškų urėdijos Naujosios Akmenės girininkijoje, jis patenka į miško kvartalą Nr. 473 bei jo taksacinius sklypus Nr. 59-62, 69, 70; dalis šio sklypo yra pažymėta sutartiniais ženklais: žalsva spalva, reiškiančia miško žemę, bei subrūkšniuota pasvirusiomis linijomis, reiškiančiomis valstybinės reikšmės miškų plotus, prie pastabų nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” su vėlesniais pakeitimais. Iš Taksacinių rodiklių matyti, kad Žemės sklypas patenka į: taksacinį sklypą Nr. 59, kurio patenkantis plotas į Žemės sklypą yra 0,49 ha; taksacinį sklypą Nr. 60, kurio patenkantis plotas – 1,30 ha; taksacinį sklypą Nr. 61, kurio patenkantis plotas – 0,91 ha; taksacinį sklypą Nr. 62, kurio patenkantis plotas – 1,08 ha; taksacinį sklypą Nr. 63, kurio plotas patenkantis plotas – 0,40 ha; taksacinį sklypą Nr. 69, kurio patenkantis plotas – 1,60 ha; taksacinį sklypą Nr. 70, kurio patenkantis plotas – 1,09 ha, bendrai į Žemės sklypą patenkančių taksacinių sklypų plotas yra 6,87 ha, kuriame auga nuo 43 iki 73 metų amžiaus medžiai, kurių skalsumas siekia nuo 0,7 iki 1,0, o aukštis yra nuo 17 iki 23 metrų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikšmės miškai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d, 2006 m. kovo 14 d, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-856 redakcija) nuostatos draudžia privatizuoti valstybinės reikšmės miškus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) nustatyta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi ne tik įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, bet ir, ar perduodant neatlygintinai žemės sklypą, jis nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. T. Z., bylos Nr. 3K-3-5 59/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v M K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010). Prokuroro tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Žemės sklypo dalis – 6,87 ha nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo valstybės išperkama, nes pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo”, todėl nuosavybės teisės į ją negalėjo būti atkurtos, dėl šios priežasties Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Akmenės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 26VĮ-(14.26.2.)-125 „Dėl Akmenės rajono Alkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo” dalis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 26S-8 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamoje teritorijoje G. S.” dalis dėl valstybinės reikšmės miškų plotų perleidimo privačion nuosavybėn turi būti panaikinti, nes yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis. O tai reikštų, kad panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo įgyta nuosavybė, G. S. privalėtų grąžinti valstybinės reikšmės miškų plotus valstybei, tačiau jis 2016 m. sausio 21 d. mirė, o Žemės sklypą 2016 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, notarinio registro Nr. 2-3035, patvirtintu Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M., paveldėjo asmeninės nuosavybės teise jo sutuoktinė S. S., kuri 2016 m. birželio 8 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-4581, patvirtinta Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M., padovanojo Žemės sklypą savo sūnui R. S. asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl 2016 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 2-3035, patvirtintas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M., dalis; 2016 m. birželio 8 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-4581, patvirtinta Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M., dalis dėl valstybinės reikšmės miškų plotų perleidimo yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (2017 m. vasario 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-l38-261/2017, 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtą Žemės sklypą, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas – valstybinės reikšmės miškų plotai, restitucija taikytina natūra, grąžinant Lietuvos valstybės nuosavybėn 6,87 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 9,4000 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. 4400-2251-5668, kadastro Nr. 3203/0009:118, miškų ūkio naudojimo paskirties, esantį Gausių k., Akmenės r. Nagrinėjamu atveju reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-248-146/2017, suformuota praktika, kurioje sakoma, kad turto perleidimas testamentu nėra tapatus atvejui, kai asmuo sudaro nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį ir tokiu būdu išreiškia valią atitinkamu jo pasirinktu laiku atsisakyti nuosavybės, kuri buvo įgyta nuosavybės teisių atkūrimo procese, ir tokiu būdu užbaigia nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą. Nagrinėjamu atveju yra galimas įprastinis buvusios padėties atkūrimo (restitucijos) būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalis), kai grąžinus ginčo objektą valstybei jos įgaliota institucija iš naujo sprendžia dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui (šiuo atveju mirusiojo vardu perduodant atkurtą nuosavybę įpėdiniui pagal testamentą). Atsižvelgiant į tai, neprašoma atsakovui R. S. priteisti kompensaciją už grąžintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 55 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar jo nėra. Viešojo intereso gynimą gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės posakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, L S. ir kt. byloje Nr, 3K-3-578/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Utenos apskrities viršininko administracija, Č. R., R. S. byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis generalinis prokuroras v. V. J., S. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d, nutartis Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. S. B., S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-397/2009). Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtos aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis). Miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių aplinkos elementų, vienas iš gamtos išteklių, kuriuo savo reikmėms (turizmui, sportui, poilsiui, kt.) naudojasi visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, taigi dėl miškų išsaugojimo egzistuoja viešasis interesas. Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras P. Z., A. Z., Z. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Ginčijami administraciniai aktai: sprendimo ir įsakymo dalys ir sandorių dalys priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų tokiems aktams ir sandoriams yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą turi apginti. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525~1561/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 6,86 ha miško.