Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-697-900/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
1-697-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18131-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
I. S.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-697-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18131-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; (S) 1.2.14.1.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Monikai Šiaulytei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,kaltinamajam A. Š. ir jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,nukentėjusiajam I. S.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 7 klases, įregistravęs individualią veiklą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas (Lietuvoje):

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1-2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1-2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesius.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 5 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu skirtą 30 parų arešto bausmę subendrino su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. nuosprendžiu skirta 30 parų arešto bausme ir skyrė (nustatė) galutinę subendrintą 40 parų arešto bausmę;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1-2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metus ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 5 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu skirtą 35 parų arešto bausmę subendrino su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartimi skirta (nustatyta) 40 parų arešto bausme ir skyrė (nustatė) galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžiu skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartimi skirtomis bausmėmis ir skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1-2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 19 d. nutartimi panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžiu skirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė A. Š. į nepilnamečių pataisos įstaigą atlikti bausmę.

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi lygtinai paleido A. Š. iš nepilnamečių pataisos įstaigos neatlikus 7 mėnesių 14 dienų iš 1 m. laisvės atėmimo bausmės;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 14 d. nuosprendį, laikas. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1-2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metus ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu skirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą;

6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 290 straipsnį subendrinta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme;

10) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko, šiuo metu suimtas kitoje byloje, kurioje priimtas neįsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendis,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuo 2017 m. balandžio 15 d. 19⁰⁰ val. iki 2017 m. balandžio 16 d. 7⁰² val. (tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku) aikštelėje prie Žvejų skg. 2, Šiauliuose, nuo automobilio „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą: du nukentėjusiajam I. S. priklausančius priekinius žibintus, kurių bendra vertė 500 € (1 vnt. vertė – 250 €), su juose esančiomis lemputėmis, kurių komplekto (2 vnt.) vertė 130 €, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. grįžo iš įkalinimo įstaigos. Kaltinime nurodytu laiku ėjau pro šalį prie baltos bažnyčios centre ir pamatė automobilį „Volvo X3 70“. Kadangi grįžęs iš pataisos namų niekur nerado darbo, reikėjo pinigų pragyvenimui, spontaniškai kilo mintis pavogti. Susirado plytą, išdaužė langą, atsidarė kapotą ir išėmė lempas. Signalizacija nekaukė, tik avariniai žibintai mirkčiojo. Kitą diena lempas pardavė. Tokį savo elgesį vertina neigiamai, žadėjo ateityje nebenusikalsti, atsiprašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo už padarytą žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Š. paaiškino (b. l. 55), kad 2017 m. balandį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti naktį iš balandžio 15 d. į 16 d., apie vidurnaktį, ėjo pro centre esančią bažnyčią ir pamatė stovintį automobilį „Volvo“. Sugalvojo pavogti automobilio lempas. Susirado akmenį, juo išdaužė vairuotojo pusės durelių stiklą, įkišo ranką į automobilio saloną, susirado variklio dangčio rankenėlę, atidarė variklio dangtį, atjungė abu automobilio žibintus ir juos susidėjo į savo maišelius. Dauždamas automobilio stiklą susipjaustė ranką. Automobilio signalizacija veikė, tačiau niekas į tai nereagavo. Žibintus pardavė nepažįstamam žmogui už 200 €. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė išsamius paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. S. parodė (b. l. 10, 35), kad 2017 m. balandžio 15 d. apie 19 val. automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė netoli namo, esančio Žvejų skg. 2, Šiauliuose. Automobilis buvo užrakintas, su lempomis, langai neišdaužti. 2017 m. balandžio 16 d. 7⁰² val. policijos pareigūnas telefonu pranešė apie vagystę. Nuėjo prie automobilio ir pamatė, kad išdaužtas automobilio vairuotojo pusės priekinis langas ir nebėra abiejų priekinių žibintų. Išdaužto lango vertė yra 100 €. Kiekvieno žibinto vertė yra 700 €. Bendra jam padaryta žala yra 1 500 €.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. S. patikslino, kad pavogti žibintai buvo dėvėti. Iš automobilius ardančių subjektų už 500 € nusipirko kitus du priekinius žibintus, už 130 € įsigijo naujų lempučių žibintuose komplektą (2 vnt.), dar 100 € atsiėjo autoserviso paslaugos. Todėl sumažino civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo sumą nuo 1 500 € iki 830 €.

Apžiūros 2017 m. balandžio 16 d. protokole (b. l. 14-19) aprašyta įvykio vieta adresu Žvejų skg. 2, Šiauliuose. Asfaltuotoje aikštelėje stovi automobilis „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojo durelių stiklas išdaužtas, stiklo šukės nubrauktos į automobilio vidų, durelės užrakintos. Automobilio dangtis neužfiksuotas užraktu, išimti priekiniai žibintai. Ant variklio dangčio yra kraujo pėdsakai.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. liepos 24 d. rašte (b. l. 28) sakoma, kad apžiūrint automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasto kraujo genotipas DNR duomenų registre sutampa su A. Š. genotipu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte, padarius vagystę, nėra pagrindo. Kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas, kaltinimas tikslinamas nurodant, kad bendra pavogtų priekinių žibintų vertė lygi 500 €, o ne 1 400 €; kad kaltinamasis taip pat pavogė dvi lempas žibintuose už 130 €. Iš viso jis pavogė svetimo turto už 630 €. Teismo iniciatyva padarytos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Už svetimo turto pagrobimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 178 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, jog turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms nuosavybei, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (29 m.), nedirba, registruotas kaip vykdantis individualią (stogų dengimo) veiklą, vedęs, pasak kaltinamojo, augina 11 m. sūnų (b. l. 61-63, 75). 15 kartų baustas administracine tvarka: iš jų 10 kartų - už smulkius ir rimtesnius viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimus, 4 kartus - šiurkščius KET pažeidimus, 1 kartą - gyvenamųjų vietovių švaros ir tvarkymo taisyklių pažeidimą (b. l. 58, 88-94). Lietuvoje teistas 10 kartų, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei. Teistas užsienyje (Jungtinėje Karalystėje) 2016 m. gruodžio 6 d. už tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą (b. l. 64-74). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis neturi nuolatinio legalaus pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi pajamų šaltinio, todėl skirti baudą būtų neefektyvu. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą (lėšų stygius, siekis jų gauti), būdą (primityvus), pagrobto turto vertę, žalos dydį, kaltinamojo asmenybę, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės dydis (trukmė) parenkamas žemesnis nei sankcijos vidurkis (BK 50 str. 2 d.), teikiant prioritetą ne tiek bausmės griežtumui, kiek jos neišvengiamumui, ir skatinant kaltinamąjį stengtis ieškoti būdų, kaip teisėtai gauti (užsidirbti) lėšų pragyvenimui, kaip kuo greičiau kompensuoti žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui tiek šioje, tiek kitose bylose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė nebendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-582-882/2017 kaltinamajam skirta galutine subendrinta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, nes, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, minėtas apkaltinamasis nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, taigi neįsiteisėjęs (Šiaulių apygardos teismo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-298-354/2017).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. S. 2017 m. rugpjūčio 4 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1 500 € turtinės žalos atlyginimo (b. l. 45). Teismo posėdyje priteistinos turtinės žalos atlyginimo sumą jis sumažino iki 830 €. Kaltinamasis, gynėja neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – stiklo dalelės voke Nr. 1, saugomos Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (b. l. 20-21), kaip menkavertis sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. S. sumažintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš A. Š. priteisti 830 € turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – stiklo daleles voke Nr. 1, saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimto A. Š. – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo jam gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė