Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas – Vaidutė Stangvilienė

Teismo procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1., 44.2.4.2., 44.5.2.16.

2012 m. kovo 28 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš šios kolegijos pirmininko ir pranešėjo - Nerijaus Meilučio, kolegijos teisėjų – Virginijos Gudynienės ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-683-658/2012 pagal apeliantės (ieškovės) - D. W. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4295-333/2011 pagal ieškovės – D. W. ieškinį atsakovams – G. N. ir UAB „BTA DRAUDIMAS“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šalių ginčo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. Su gydymu susijusias išlaidas 626,18 Lt sumoje draudimo kompanija ieškovei atlygino pagal pateiktus dokumentus, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas;

3. Reikalavimas dėl 162,15 Lt išlaidų, patirtų sumokant už išsamią ligos ir tyrimo duomenų istoriją, atmestinas, nes draudimo bendrovė su gydymu susijusias išlaidas sutiko atlyginti nereikalaudama pateikti minėtų dokumentų;

5. Reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, atmestinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, nes dėl šių išlaidų atlyginimo turėtų būti sprendžiama Baudžiamojo proceso kodekso normų nustatyta tvarka;

6. Reikalavimas priteisti išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu iš užsienio kalbų, notariniu patvirtinimu, advokato konsultacija, atlyginimą atmestinas, nes šios išlaidos susijusios su ieškinio reikalavimais, kurie netenkintini ir civilinė byla dėl jų nutrauktina;

2. Nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka;

3. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti išlaidų, susijusių su dalyvavimu baudžiamajame procese, atlyginimo ir nurodė, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Apeliantės (ieškovės) nuomone, baudžiamajame procese išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, gali atlyginti valstybė, tačiau tokiu atveju valstybei išlaidas privalo atlyginti kaltas asmuo. Dėl šios priežasties, ieškovė yra įsitikinusi, kad tiesiogiai G. N. pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jokie kiti asmenys, tame skaičiuje ir Lietuvos valstybė, nėra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius (žalą), atsiradusius dėl atsakovo G. N. veiksmų. Reikalavimo priteisti minimas išlaidas iš G. N. pagrįstumą patvirtina ir apkaltinamasis nuosprendis, kuriame pasisakyta, kad reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo bus nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Lygiai taip pat esanti nepagrįsta ir teismo išvada atsisakyti priteisti išlaidas, kurias ieškovė patyrė darydama dokumentų vertimus iš vokiečių kalbos, nes šie dokumentai turėjo esminės reikšmės nustatant atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį, tai esantys rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas ieškinys;

3. Atsakovo - G. N. atsiliepimo esmė

2. Teismo atsisakymas priteisti išlaidas už ligos istorija, kurią ieškovė baudžiamojoje byloje pateikė kaip įrodymą, yra pagrįstas, nes draudimo bendrovė, atlyginusi gydymo išlaidas, tokio dokumento nereikalavo ir gydymo išlaidas padengė vykstant baudžiamajam procesui ir iki ieškovei pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka;

4. Teismo atsisakymas priteisti ieškovės naudai kelionių vykstant į baudžiamosios bylos nagrinėjimą išlaidas (išlaidas lėktuvo bilietams, kurui ir kt.) pagrįstas. Ieškovė turėjo teisę baudžiamojoje byloje pareikšti prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo, tačiau to nepadarė. Be to, šias išlaidas pagal suinteresuoto asmens prašymą padengia teismas iš valstybės biudžeto lėšų, o ne kaltinamasis. Advokato pagalbos išlaidoms apmokėti teismas ieškovės naudai priteisė 800 Lt ir tai esanti protinga suma įvertinant tas aplinkybes, jog byla buvo nesudėtinga, o ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parengtas netinkamai, todėl baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas apsiribojo teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimu ir perdavė jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5. Priteista 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma esanti pagrįsta; ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas tinkamai įvertino žalos atsiradimo aplinkybes, o būtent tai, kad žala buvo padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo, atsakovas sąmoningai nesiekė sukelti ieškovei fizinių ir dvasinių kančių, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesama duomenų, jog po eismo įvykio metu patirto kojos lūžio būtų kilusios komplikacijos, sumažėjęs ieškovės darbingumas, nustatytas neįgalumas ar emociškai sutrikdyta sveikata.

4. Atsakovo – „BTA Insurance Company“ SE atsiliepimo esmė

2. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti netektas darbines pajamas, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė negalėjo dirbti nuo 2007-09-20 iki 2007-10-08, kai atgavo visišką mobilumą; ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė oficialių darbo santykių ir iš jų gaunamų pajamų. Įrodymai, kuriais ieškovė mėgino patvirtinti darbo teisinių santykių faktą, yra notarinė sutartis, sudaryta su jos sutuoktiniu jau po eismo įvykio, pažymėjimas, surašytas sutuoktinio brolio, kuris galimai yra šališkas ir vertintinas kritiškai, labdaringo bažnytinio fondo pažyma, kuri taip pat neįrodo, kad slaugos paslaugos buvo teikiamos atlygintinai. Kadangi fondas esantis labdaros organizacija, jo išduota pažyma gali suponuoti visiškai priešingą išvadą, t. y., kad slauga buvo labdaringa ir neatlygintinė; mokesčių konsultantės išduotoje pažymoje nurodoma, kad deklaruotas buvo už papildomas pajamas mokamas pajamų mokestis, tačiau iš šios pažymos nėra galimybės spręsti, ar papildomos pajamos yra pajamos, susijusios su darbo teisiniais santykiais. Taigi, jei ieškovė Vokietijoje dirbo neteisėtai, iš tokios veiklos gautos pajamos negali būti atlyginamos remiantis principu, jog iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė.

3. Teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovės naudai baudžiamajame procese patirtų išlaidų atlyginimą, nes ieškovė neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš atsakovo. Baudžiamojo proceso įstatymai numato, kad proceso išlaidos nukentėjusiajam yra atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Taigi, įstatymas nenumato galimybės nukentėjusiajam pareikšti reikalavimą dėl proceso išlaidų atlyginimo tiesiogiai kaltu pripažintam asmeniui.

4. Atsakovas, kuris yra draudikas, atlygino LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio neturtinę žalą, t. y., 500 eurų (1726, 40 Lt), todėl bet koks reikalavimas, viršijantis šią sumą atsakovo (draudiko) atžvilgiu yra atmestinas. Iš atsakovo – G. N. priteistinos žalos dydį teismas pagrįstai mažino. Nesutiktina su apeliantės (ieškovės) argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytų neturtinės žalos kompensavimo ribų. Priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas yra išimtinai individualus, nustatomas įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, todėl kasacinis teismas negalintis nustatytų kokių nors kompensavimo ribų; šio teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai gali būti tik orientaciniai kitose panašiose bylose, tačiau nėra privalomi ir kiekvienoje byloje privalo būti individualizuoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, priteisimo. Šioje dalyje sprendimas pakeistinas. Likusioje dalyje skundas atmestinas.

Pirmiausiai kolegija išsprendžia apeliantės (ieškovės) – D. W. prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, ir jį atmeta. LR CPK 321 str. 1 d. pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma gali teikti motyvuotus prašymus (LR CPK 322 str.), tačiau jokių motyvų, kodėl prašoma žodinio nagrinėjimo, apeliantė skunde nenurodė. Atsižvelgiant į tai, prašymas atmestinas kaip neatitinkantis turinio reikalavimų (nemotyvuotas), o be to kolegija sprendžia, kad skunde keliami reikalavimai pagrindžiami rašytine bylos medžiagą ir žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka aplamai netikslingas.

Kolegija dėl skunde nurodytų argumentų ir keliamų reikalavimų pasisako sekančiai:

1. Dėl nagrinėjant baudžiamąją bylą patirtų išlaidų atlyginimo.

Ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovo – G. N. priteisti išlaidas, jos patirtas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 281 str. 3 d., o būtent kelionės išlaidas (586,60 Lt už lėktuvo bilietus), išlaidas už bylos dokumentų kopijavimo paslaugas (19,75 Lt) bei 1003 Lt išlaidų, patirtų apmokant už advokato pagalbą.

Kolegija pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir 2009-11-04 nuosprendžiu pripažinęs nukentėjusiosios, o šioje civilinėje byloje – ieškovės ir apeliantės – D. W. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą bei palikdamas jo dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, pripažino nukentėjusiąją, t. y. ieškovę turint subjektinę materialinę teisę į nusikaltimu padarytos žalos sveikatai, kuri pasireiškė kaip turtinio ir neturtinio pobūdžio žala, atlyginimą. Pati ieškovė 2009-04-28 baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje (baudžiamosios bylos l. 80-83, t. 1) buvo nurodžiusi, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu ir negautos pajamos, ką nulėmė laikinas ieškovės nedarbingumas dėl eismo įvykio metu patirtos traumos. 2009-09-03 baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje, kuris laikytinas patikslintu, ieškovė papildomai nurodė, kad turtinę žalą sudarančios ir išlaidos, kurias ji patyrė apmokėdama už keliones iš Vokietijos į Lietuvą, kur vyko dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime (baudžiamosios bylos l. 51-52, t. 2). Pastarasis reikalavimas yra ne materialinės, o procesinės prigimties; tai ne reikalavimas atlyginti žalą, kurios atsiradimas yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su atsakovo G. N. padaryta nusikalstama veika, o reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas baudžiamojo proceso, kurį kompetentingos valstybės institucijos pradėjo tirdamos ir nagrinėdamos aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, eigoje. LR BPK 103 str., reglamentuojantis baudžiamojo proceso išlaidas, numato, kad šias išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (LR BPK 103 str. 1 p.). LR BPK 104 str., reglamentuojantis proceso išlaidų atlyginimą, nustato, kad proceso išlaidos nukentėjusiajam yra atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į jos nustatytus dydžius. Kita vertus, procesinis įstatymas suteikia teismui teisę nuosprendyje nuspręsti išieškoti proceso išlaidas, išskyrus skirtas mokėti vertėjui, iš nuteistojo. Taigi, ieškovės, kuri baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja prašymas dėl kelionių vykstant į teismo posėdžius išlaidų atlyginimo privalėjo būti reiškiamas baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 2009-10-21 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės procesinis atstovas pareiškė prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus, jų vertimus; dokumentus, patvirtinančius dar vieną nukentėjusiosios skrydį iš Vokietijos, bei advokato atstovavimo kvitą (b. l. 108, t. 2), tačiau teismo prašė visiškai tenkinti jos ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o ne priteisti jos naudai baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad LR BPK 361 str. 2 d. numato nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo institutą. Minėto straipsnio 1 d. nustatyta teismą turint teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 d. inter alia nurodoma, jog teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jei šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė - D. W. 2010-07-12 kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. 800 Lt, skirtų padengti išlaidoms už advokato pagalbą baudžiamojoje byloje ir priteistų jos naudai iš atsakovo G. N., tačiau to, kad yra neišspręstas kelionės išlaidų priteisimo klausimas, nekvestionavo. Pažymėtina, jog nepaisant to, apeliantės teisė kreiptis su šio turinio prašymu į nuosprendį priėmusį teismą nėra išnykusi, tačiau šią teisę apeliantė (ieškovė) privalo realizuoti laikydamasi baudžiamojo proceso įstatymų nustatytos tvarkos ir procesinių formų. Remdamasi tuo, kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad dėl baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo ji galinti tiesiogiai kreiptis į nusikaltimo subjektą, nes tokios tvarkos nenumato įstatymas. Tai, ar proceso išlaidas atlyginus iš tam skiriamų valstybės biudžeto lėšų asignavimų, jos bus išieškomos iš nuteistojo, sprendžia valstybės institucija – teismas, o ne nukentėjusysis (civilinis ieškovas). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, reikalavimai dėl išlaidų, patirtų įsigyjant lėktuvo bilietus bei kurą atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Dėl reikalavimo priteisti 1003 Lt išlaidų advokato išlaidoms atlyginti, pasakytina, kad LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio, teismas vadovavosi LR BPK 106 str. 2 d. ir priteisė nukentėjusiosios, o šioje civilinėje byloje – ieškovės naudai 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Taigi, šių išlaidų atlyginimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje ir negali būti pakartotinai sprendžiamas civilinėje byloje (non bis in idem); laikydamasi nuostatos, kad teismas netinkamai apskaičiavo priteistiną atlyginimo advokato pagalbai apmokėti dydį, nepagrįstai jį sumažino, ieškovė turėjo teisę teismo nuosprendį minėtoje dalyje skųsti apeliacine tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad to nedarė, o priešingai – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kreipėsi dėl vykdomojo rašto, kurio pagrindu iš nuteistojo būtų išieškoma priteista suma, išdavimo. Vadinasi, šis ieškovės reikalavimas yra atmestinas, todėl ir pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo keisti.

Dėl reikalavimo priteisti baudžiamosios bylos dokumentų kopijų darymo išlaidas, pažymėtina, kad baigus byloje ikiteisminį tyrimą, nukentėjusysis (civilinis ieškovas) turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, supažindinama gali būti įteikiant ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją (LR BPK 218 str. 1 d.); LR BPK 237 str., reglamentuojančio susipažinimo su baudžiamąja byla tvarką, 1 d. nustatyta nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) teisė susipažinti su papildomai po kaltinamojo akto gauta medžiaga nuo bylos gavimo teisme dienos, o per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ir kopijas. Kaip minėta, tai yra nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) teisė, tačiau šios teisės įgyvendinimas yra susijęs su pareiga Vyriausybės nustatyta tvarka (remiantis LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1368 (nauja redakcija nuo 2011-11-01) patvirtintu „Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašu“) apmokėti už daromos bylos medžiagos kopijas, nes jas nukentėjusysis (civilinis ieškovas) daro savo nuožiūra ir savo reikmėms. Kolegija sutinka, jog dėl to nukentėjusysis patiria išlaidas, tačiau vėlgi, klausimas dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis turėjo būti keliamas ir sprendžiamas baudžiamojoje byloje, o ne civilinėje byloje reiškiant ieškinį.

2. Dėl reikalavimo priteisti išlaidų, susijusių su masažo procedūrų apmokėjimu, atlyginimą

Kolegija laikosi nuomonės, jog sprendžiant šį klausimą yra būtina nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp dėl atsakovo G. N. neatsargumo įvykusio eismo įvykio ir kilusios žalos ieškovės sveikatai, o konkrečiai ieškovės nurodytų sveikatos sutrikimų, susijusių su stuburo, kaklo skausmais, buvimą. Kolegijos įsitikinimu, tokio tiesioginio priežastinio ryšio nėra. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 38-39, t. 2) matyti, jog apeliantei (ieškovei) yra diagnozuoti nežymiai išreikšti osteochondrozės požymiai; pagal byloje surinktus įrodymus negalima vienareikšmiškai patvirtinti ar paneigti to, kad C4 stuburo slankstelio poslinkis į priekį galėjo būti sukeltas eismo įvykio metu patirto smūgio. Šis pakitimas lygiai taip pat galėjo būti sąlygotas lėtinių susirgimų, kokia yra osteochondrozė. Ieškovės (apeliantės) pareiga yra įrodyti tas aplinkybes, kurias ji teigia ir tvirtina esant pagrindžiančias reiškiamus reikalavimus (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai, o būtent medicininiai dokumentai vienareikšmiškai nepatvirtina tiesioginio priežastinio ryšio tarp eismo įvykio, jo metu patirto sužalojimo ir ieškovės sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių stuburo ir kt. skausmais. Atsižvelgiant į tai, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, ieškovė turėjo teisę pirmosios instancijos teismui reikšti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kad ši atsakytų koks traumos (ligos) atsiradimo mechanizmas, po ko būtų galima tiksliai atsakyti ir įvertinti ar yra, ar ne priežastinis ryšys. To ieškovė nepadarė, todėl laikytina, jog neįvykdė jai įstatymo numatytos įrodinėjimo pareigos, o vertindama pateiktus įrodymus, kolegija laiko esant nepašalintas abejones, jog tokius skausmus galėjo sukelti ir lėtiniai susirgimai, atsiradę ir vystęsi iki eismo įvykio. Apeliantės (ieškovės) argumentas, jog tokius skausmus lėmė eismo įvykio metu patirtas smūgis į nugarą yra apeliantės prielaida (nuomonė), kuri neginčijamais įrodymais nepagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kolegija laiko nesant pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą reikalavimų atlyginti išlaidas už masažo procedūras dalyje.

3. Dėl atlyginimo už ieškovės netektas pajamas, gaunamas iš darbo teisinių santykių, priteisimo

Reikalavimą priteisti atlyginimo už pajamas, kurių ieškovės neteko dėl to, jog patyrusi sveikatos sutrikdymą, negalėjo dirbti pirmosios instancijos teismas atmetė remdamasis tuo, kad ieškovė neįrodė oficialių darbo teisinių santykių ir pajamų iš šių santykių gavimo fakto, nepateikė oficialių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantė (ieškovė) su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad jos pateiktas bažnytinio labdaros fondo pažymėjimas apie tai, kad apeliantė (ieškovė) slaugė E. W. yra oficialus rašytinis prima facie įrodymas, patvirtinantis darbo santykių Vokietijoje faktą, nes minėtas fondas yra teisėtai Vokietijoje veikianti įstaiga. Su šiuo apeliantės argumentu kolegija nesutinka, kadangi labdaros fondo ir apeliantės darbo teisiniai santykiai nesiejo – šios aplinkybės nekviestionuoja ir pati apeliantė, nes darbo santykių ir iš jų gaunamų pajamų faktą inter alia įrodinėja vieno iš šeimos narių išrašytu pažymėjimu apie darbą ir uždarbį. Kolegijos nuomone, labdaros fondas, kurio darbuotojai, kaip nurodo apeliantė, nuolatos lankėsi jos slaugomos ligonės – E. W. namuose, gali patvirtinti tik slaugos faktą, tačiau pateikti informacijos apie tai, kokiu pagrindu (darbo sutarties, civilinės paslaugų teikimo sutarties, laisva valia slaugant šeimos narį ir kt.) ši slauga buvo įgyvendinama, neturi nei teisės, nei galimybės. Dėl apeliantės argumento, jog Vokietijoje esanti įprasta praktika slaugant šeimos narį, kai yra toks šeimos narių susitarimas, šeimos narių vardu pasirašyti darbo ir uždarbio pažymėjimą pasakytina sekančiai. Toks apeliantės argumentas iš esmės yra laikytinas reikalavimu taikyti byloje užsienio teisę, konkrečiai imant Vokietijos Federacinėje Respublikoje galiojančias darbo teisės normas, kurios inter alia gali numatyti kitokius darbo teisinių santykių atsiradimo pagrindus nei Lietuvos Respublikoje galiojantys ir darbo teisinių santykių pagrindus nustatantys teisės aktai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme tokio prašymo ieškovė (apeliantė) aiškiai nesuformulavo; to nepadarė ir apeliaciniame skunde, nors, kolegijos vertinimu, būdama atstovaujama profesionalaus teisininko- advokatės, turėjo visas galimybes įgyvendinti tokias teises. Taigi, apeliantė (ieškovė) darbo teisinių santykių ir iš jų gaunamų pajamų oficialumo faktą grįsdama vieno iš slaugomo ligonio šeimos narių išrašytu pažymėjimu ir tvirtindama, kad tokia teisinė praktika Vokietijoje esanti įprasta, privalėjo pateikti informaciją apie atitinkamus Vokietijoje galiojančius teisės aktus, kurių pagrindu tokia praktika yra formuojama, tačiau to nepadarė; negalėdama to padaryti arba neturėdama tam pakankamos kompetencijos – privalėjo formuluoti prašymą teismui dėl užsienio valstybės teisės turinio nustatymo, tačiau to taip pat nepadarė. Ieškovės darbo ir uždarbio faktus patvirtinančiu pakankamu įrodymu kolegija nelaiko ir pažymos apie deklaruotus mokesčius, kadangi ši pažyma patvirtina mokesčių už papildomas pajamas sumokėjimo faktą, tačiau neparodo ir nepatvirtina pagrindo, kuriuo papildomos pajamos buvo gautos, neatskleidžia informacijos apie teisinių santykių, iš kurių ieškovė gavo šias pajamas, pobūdžio. Remdamasi šiais argumentais, kolegija laiko ieškovės (apeliantės) reikalavimą priteisti netektas darbines pajamas nepagrįstu pakankamais ir leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nekeičia, iš esmės darydama išvadą, jog šio reikalavimo apeliantė neįrodė.

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato C K 6.283 straipsnio 1 dalis, ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Pažymėtina, kad neturtinės žalos, kuri atsirado kaip nusikalstamos veikos padarinys, atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne žalą savo veiksmais ar neveikimu sukėlusio asmens (kaltininko) nubaudimas ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimas, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.

Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas nustatant apeliantės (ieškovės) patirtos neturtinės žalos dydį. Sprendžiant šį klausimą, privalu įvertinti aplinkybių visetą: žalos nukentėjusiojo sveikatai mastą, liekamuosius reiškinius, tai, ar padarytoji žala sukėlė esminius ir negrįžtamus pagrindinių nukentėjusiojo kūno organų bei organizmo funkcijų sutrikimus ar šių funkcijų nutrūkimą, kaltės, kuria padaryta veika, nulėmusi žalos nukentėjusiojo sveikatai atsiradimą, formą, kaltininko turtinę padėtį, nukentėjusiojo emocinius išgyvenimus. Nagrinėjamoje byloje apeliantės (ieškovės) patirta trauma (kojos lūžis) nulėmė tai, kad laikinai buvo sutrikdyta apeliantės judėjimo funkcija, bet šis sutrikdymas buvo laikino pobūdžio; iš bylos medžiagos matyti, kad pritaikius atitinkamą gydymą ši funkcija buvo atkurta ir apeliantė gali laisvai judėti. Kolegijos nuomone, priteistas neturtinės žalos atlyginimas visiškai kompensuoja tai, jog dėl laikino negalėjimo judėti apeliantė patyrė nepatogumų, neigiamų emocijų, tam tarpe ir dėl tos aplinkybės, kad kojai dėl patirto lūžio esant gipsuotai turėjo vykti apeliantės iš anksto suplanuota šeimyninė šventė. Kolegija sutinka, kad dalyvavimas minėtoje šventėje ir galėjimas jos metu judėti vien ramentų pagalba apeliantei kėlė nepatogumus, turėjo negatyvios įtakos apeliantės emocinei būklei šventės metu, tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog šventė iš esmės vyko apeliantei nedalyvaujant. Patirta trauma komplikavo situaciją, ribojo apeliantės galimybes šventės metu patirti visas įmanomas teigiamas emocijas, tačiau galimybės joje dalyvauti neatėmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovo G. N. veika baudžiamojoje byloje kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, apeliantė eismo įvykio metu patyrė atvirą kojos lūžį, tačiau tai nebuvo daugybiniai lūžiai, kas sudarytų pagrindą didinti neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija nesutinka su apeliantės skunde pateikiamu argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje visais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais įprastinės kompensacijos už neturtinę žalą svyruoja nuo 30 000 iki 70 000 Lt. Apeliantės nurodytų minėtų teismų nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinė sudėtis nesutampa, todėl ir minėtose bylose priimtų procesinių sprendimų ratio decidendi negali būti taikoma šioje byloje. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas paprastai priteisiamas tais atvejais, kai po patirto sveikatos sutrikdymo atsiradę liekamieji reiškiniai yra susijęs su tam tikro kūno organo netekimu, organizmo funkcijos (pavyzdžiui, regos esminiu sutrikdymu ar netekimu ir pan.). Kolegija yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas apeliantei 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tinkamai įvertino negatyvių liekamųjų reiškinių, atsiradusių po jos patirto sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, tai, kad naktį, keičiantis orams dėl patirto kaulų lūžio apeliantei maudžia koją) pobūdį bei apeliantės patirtus dvasinius išgyvenimus.

5. Dėl reikalavimo priteisti išlaidas, kurias apeliantė patyrė apmokėdama už į bylą pateiktą ligos istoriją, dokumentų vertimą, išlaidas už advokato konsultaciją.

Kolegijos nuomone, visos nurodytos išlaidos yra išlaidos, kurias apeliantė (ieškovė) patyrė rinkdama ir teismui pateikdama įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vadinasi, tai yra išlaidos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, kurias apeliantė (ieškovė) nepagrįstai laiko turtine žala. LR CPK 88 str., reglamentuojantis išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, nustato, kad tokiomis išlaidomis teismas gali pripažinti ir kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Taigi, šiame straipsnyje pateikiamas su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų rūšių sąrašas nėra baigtinis; proceso dalyvis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti dėl proceso patirtas išlaidas svarbiomis ir prašyti jas priteisti. Tai, kad apeliantė šias išlaidas nepagrįstai laikė dėl atsakovo G. N. įvykdyto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo patirtos žalos sudedamąja dalimi, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti jas priteisti. Ieškovo pareiga yra suformuluoti teismui reiškiamą reikalavimą ir pateikti faktinį tokio reikalavimo pagrindą. Tuo tarpu tinkamas teisinis reiškiamų reikalavimų, ginčo santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga, todėl teismas privalėjo įvertinti, jog tai yra ne materialinis teisinis, o procesinis reikalavimas, ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti pagal CPK VIII skyriaus taisykles. Be to pažymėtina, jog civilinis procesas yra pagrįstas rungimosi principu, kurio vieną iš svarbiausių aspektų sudaro tai, kad teismas, išskyrus atskiras bylų kategorijas, susijusias, visų pirma, su viešojo intereso apsauga, ex officio nerenka įrodymų, bet sprendžia ginčą remdamasis tais įrodymais, kuriuos į bylą pateikė šalys. Taigi, ieškovės pareiga buvo į civilinę bylą pateikti visus išsamius įrodymus, kuriais būtų galima patvirtinti reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumą. Vadinasi, išlaidos, kurias ieškovė patyrė rinkdama ir teismui pateikdama įrodymus pripažintinos svarbiomis ir priteistinos kaip bylinėjimosi civiliniame procese išlaidos. Kolegija nesutinka, jog išsami ligos istorija į bylą buvo pateikta ieškovės iniciatyva, tačiau tai nebuvo reikalinga, kadangi draudimo kompanija turtinę žalą, susijusią su gydimosi išlaidomis, atlygino dar vykstant baudžiamajam procesui. Ligos istorijoje be visa ko atsispindi ir gydimosi trukmė, o šis kriterijus yra svarbus sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Spręsdamas dėl šio atlyginimo dydžio, teismas įvertina laikotarpį, kuriuo buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, atskiros jos organizmo funkcijos, kurį laiką dėl tokių sutrikdymų ieškovė patyrė fizinių nepatogumų bei neigiamų emocinių išgyvenimų. Taigi, išlaidos, patirtos gaunant ir pateikiant teismui minėtą įrodymą, pripažintinos svarbiomis ir priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, o apeliacinės instancijos teismo kolegija nekeičia sprendimo dalyje dėl ieškovės pareikštų materialinių turtinių reikalavimų (turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteistinos proporcingai bendrai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Bendra ieškinio suma sudarė: 43 121,21 Lt turtinei žalai ir 58 275,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y., 101 396, 21 Lt. Ieškovės naudai priteista 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Bendra ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, suma sudaro 162.15+69.00+140.48+42.35+49.26+780.00=1243.24 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinių reikalavimų dalį, ieškovės naudai papildomai priteistina 97.26 Lt išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu.

6. Dėl išlaidų už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą

Apeliantė (ieškovė) prašo priteisti jos naudai 1000 Lt išlaidų, kurias patyrė apmokėdama už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (b. l. 91, t. 2). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo, apeliantės (ieškovės) naudai priteistina 100 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant skundą.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi LR CPK 325 str. 3 d., 326 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) –D. W. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti apeliantės (ieškovės) – D. W. naudai 97,26 Lt (devyniasdešimt septynis litus, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Likusioje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti apeliantės (ieškovės) – D. W. naudai 100 Lt (vieną šimtą litų) išlaidų už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą