Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. M. atstovaujančios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovei O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovei Lietuvos probacijos tarnybai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas per elektroninį paštą pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t., b. l. 132).

Teismo posėdyje dalyvavusi A. M. atstovaujančios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovė O. K. (toliau – ir O. K.) prašė tenkinti A. M. reikalavimą, remiantis skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais argumentais ir motyvais bei vadovaujantis skunde nurodyta teismine praktika. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovė tvirtino, kad A. M., vykdydamas tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos pastato išorinio fasado remonto paslaugų viešąjį pirkimą, jo procedūras reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatyme bei Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše, nepažeidė. O. K. pabrėžė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos teisės normos, kurių pažeidimu kaltinamas A. M., yra bendrojo pobūdžio normos. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovė pabrėžė, kad vien už bendrojo pobūdžio teisės normose įtvirtintų nuostatų pažeidimą skirti A. M. tarnybinę nuobaudą nebuvo pagrindo.

Lietuvos probacijos tarnybai, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 1R-57 „Dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų probacijos tarnybų reorganizavimo“ perėmusiai Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos teises ir pareigas, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos probacijos tarnyba pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad priimant skundžiamą Įsakymą, A. M. tuometinėje Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje vykdė Administracijos reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (1 t., b. l. 95-96).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiasis specialistas S. A. 2018 m. gegužės 18 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. LV-1690 „Dėl tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) procedūros inicijavimo“ ir pateikė jį Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui R. K. Šiame pranešime S. A., remdamasis 2018 m. balandžio 10 d. Pažyma Nr. LV-1277, suformulavo pasiūlymą inicijuoti tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) procedūrą Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos pareigūnams ir tarnautojams, organizavusiems ir atlikusiems statybos (remonto) darbų viešuosius pirkimus (1 t., b. l. 118-119).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius R. K. 2018 m. gegužės 18 d. priėmė rezoliucija vykdyti tarnybinį patikrinimą (1 t., b. l. 120).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiasis specialistas S. A. 2018 m. gegužės 24 d. parengė Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-1794, kuris A. M. buvo įteiktas 2018 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 90).

A. M. 2018 m. gegužės 29 d. parengė Paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuris Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo gautas 2018 m. gegužės 30 d. (2 t., b. l. 25-26).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiasis specialistas S. A. 2018 m. liepos 16 d. parengė Patikrinimo išvadą Nr. TT-13 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos darbuotojų veiksmų organizuojant remonto (statybos) darbų pirkimus“, kurią Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pareigas vykdęs V. D. patvirtino 2018 m. liepos 17 (1 t., b. l. 55-76). Tarnybinio patikrinimo išvadoje tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas: 1) nustatė, kad A. M., atlikęs tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos pastato fasado remonto darbų pirkimo procedūrą, pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.6 punkto, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.7 punkto reikalavimus; 2) suformulavo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriui pasiūlymą pripažinti, kad A. M. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo ir skirti jam tarnybinę nuobaudą - pastabą (2.1 punktas).

Tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus pareigas vykdžiusi A. S. 2018 m. rugpjūčio 28 d. priimtu įsakymu Nr. 6-101 „Dėl pripažinimo A. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ už dėl aplaidumo įvykdytą tarnybinį nusižengimą paskyrė A. M. tarnybinę nuobaudą – pastabą (1 t., b. l. 7).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl individualaus administracinio akto skirti pataisos pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

Bendrojo pobūdžio taisyklės, reglamentuojančios pataisos pareigūnų tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pataisos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, įtvirtintos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) Septintajame skirsnyje. Statuto 30 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigūnų tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pataisos pareigūnų, atleistų iš tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato teisingumo ministras. Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, VII ir VIII skyriuose įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką.

Sprendžiant dėl A. M. ginčijamo Įsakymo, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra nurodęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus tiriamo nusižengimo faktą ir jo kaltę patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, patikrinti valstybės tarnautojo pateiktame paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir tai įvertinti bei tyrimo rezultatus įforminti motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti tik konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą), todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka apsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, būtina nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamai savo veiksmais ar neveikimu, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014).

A.M. skunde tvirtino, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo pažeistos Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 71 punkto nuostatos, numatančios, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – patikrinimo išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas.

Minėta, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog A. M., atlikęs tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos tarnybinių patalpų, esančių Klaipėdoje, H. Manto g. 38, fasado remonto darbų pirkimo procedūrą, pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.6 punkto, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.7 punkto reikalavimus (1 t., b. l. 73).

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-154 patvirtinto Administracijos reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.7 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas teisės aktų nustatyta tvarka vykdo viešųjų pirkimų procedūras (b. l. 33). Statuto 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis įtvirtina valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio, patenkančio į Penktąjį skirsnį „Bendrosios taisyklės“ ir nustatančio pagrindinius pirkimų principus, 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3 punkte yra nurodyti pagrindiniai pareigūnų veiklos etikos principai, kurie konkretizuoti 3.1-3.8 papunkčiuose. Šių taisyklių 3.1.6 punkte nustatyta, kad pareigūnas, vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos.

Išanalizavus nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad visos aukščiau nurodytos teisės normos yra bendrojo pobūdžio, jos įtvirtina principus ir bendrąsias taisykles, kurių valstybės tarnyboje privalo laikyti pataisos pareigūnas, vykdydamas jam pavestas konkrečias funkcijas.

Teismas, įvertinęs išvardintų teisės normų turinį ir pobūdį bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, daro išvadą, kad tik atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta tvarka konstatavus, jog A. M., vykdydamas jam pavestą Administracijos reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.7 punktą, kaltais veiksmais (ar neveikimu) pažeidė konkrečias specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų procedūras, atsirastų pagrindas pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti. Išanalizavus Patikrinimo išvadą, sprendžiama, kad šiame dokumente, kuriuo remtasi priimant Įsakymą, kaip individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nėra nurodyta konkrečių specialiųjų viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės normų, t. y. konkretaus teisės akto, jo straipsnio dalies ar punkto. Tokių konkrečių teisės normų, kurias būtų pažeidęs A. M., vykdydamas tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos tarnybinių patalpų, esančių Klaipėdoje, H. Manto g. 38, fasado remonto darbų pirkimo procedūrą, nėra nurodyta ir jam 2018 m. gegužės 24 d. pateiktame Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-1794 (b. l.86-90). Šiame dokumente, kaip ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tėra nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.6 punkto, Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.7 punkto reikalavimus.

Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje viena iš svarbiausių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris negali būti laikomas formaliu veiksmu ir apsiriboti tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu, tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, apimanti išsamų visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimą; tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus (žr., pvz., 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tai aktas, kuriuo nustatomas (ar nenustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

A. M., tvirtindamas, kad jis tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos tarnybinių patalpų, esančių Klaipėdoje, H. Manto g. 38, fasado remonto darbų viešojo pirkimo procedūrą vykdė, griežtai laikydamasis viešųjų pirkimų organizavimą ir atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, skunde nurodė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktus, 86 straipsnio 7 dalį bei Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.1.1 ir 21.1.2 punktus. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė taip pat teigė, kad pareiškėjas, vykdydamas jam pavestas viešojo pirkimo funkcijas, aukščiau išvardintų teisės normų reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytu teisės normų taikymo aiškinimu, daroma išvada, kad, nesant Tarnybinio patikrinimo išvadoje nuorodų į konkrečias specialiąsias normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūrą, teismas neturi pagrindo savarankiškai spręsti, kokių viešųjų pirkimų organizavimą ir atlikimą reglamentuojančių specialiųjų teisės normų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatyme, Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše ir (ar) kituose specialiuose teisės aktuose, privalėjo laikyti A. M., atlikdamas tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos tarnybinių patalpų, esančių Klaipėdoje, H. Manto g. 38, fasado remonto darbų pirkimo procedūrą, ir ar šias konkrečias specialiąsias normas pažeidė savo tarnybinėje veikloje. Teismo vertinimu, sprendžiant ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumo, teismo pareiga yra patikrinti, ar buvo laikomasi imperatyvių Statuto 30 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. ar tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas, laikantis nustatytos tvarkos; ar yra surinkta įrodymų, patvirtinančių konkretaus tarnybinio nusižengimo faktą, visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus; ar tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas; ar teisingai parinkta tarnybinė nuobauda ir pan.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos numato, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, aktyvus teismo vaidmuo nulemia tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-627-756/2017). Atsižvelgus į nurodytą normų aiškinimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti ir tas aplinkybes, kurių pareiškėjas teismui paduotame skunde nenurodė, tačiau kurias patvirtina bylos duomenys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras reglamentuojančias teisės normas, laikosi pozicijos, jog aplinkybės, kad tie patys asmenys inicijavo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo ir vėliau tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali sudaryti pagrindą pareiškėjui manyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas, o tuo pačiu ir ginčijamas įsakymas, galėjo būti atlikti bei priimti šališkai ir neobjektyviai. Kadangi nešališkumo ir objektyvumo principais yra užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, šių principų pažeidimo fakto nustatymas gali sudaryti savarankišką vadą panaikinti ginčijamą administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-80/2011, 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-863-556/2018).

Bylos duomenimis, tarnybinis patikrinimas dėl A. M. veiklos, vykdant tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos tarnybinių patalpų, esančių Klaipėdoje, H. Manto g. 38, fasado remonto darbų pirkimo procedūrą, buvo pradėtas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui R. K. gavus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiojo specialisto S. A. tarnybinį pranešimą Nr. LV-1690 „Dėl tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) procedūros inicijavimo“ (1 t., b. l. 118-119). Nurodytame pranešime Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiasis specialistas S. A., siūlydamas pradėti tarnybinį patikrinimą, rėmėsi 2018 m. balandžio 10 d. Pažymos Nr. LV-1277 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos organizuotų remonto (statybos) darbų pirkimų“, kurią jis parengė, duomenimis. Šioje pažymoje S. A. apibendrino duomenis apie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus atlikto Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu organizuotus remonto (statybos) darbų pirkimus (1 t., b. l. 122-128). Be to, šioje pažymoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiasis specialistas S. A., analizuodamas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos tarnybinių patalpų, esančių Klaipėdoje, H. Manto g. 38, fasado remonto darbų viešojo pirkimo procedūros aplinkybes, vertino, kad buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai (1 t., b. l. 127), bei suformulavo pasiūlymą, gavus kompetentingų institucijų vertinimą, spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo procedūros inicijavimo asmenų, Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje organizavusių ir atlikusių remonto (statybos) darbų pirkimus, atžvilgiu (1 t., b. l. 128). Tarnybinio patikrinimo dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos darbuotojų veiksmų organizuojant remonto (statybos) darbų pirkimus dokumentų duomenys patvirtina, kad A. M. atžvilgiu tarnybinio patikrinimo veiksmus atliko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiasis specialistas S. A.

Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus vyriausiasis specialistas, surinkęs ir pateikęs informaciją apie galimą Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos pareigūno tarnybinį nusižengimą, tarnybinio patikrinimo metu turėjo suinteresuotumą įrodinėti jo paties 2018 m. balandžio 10 d. parengtoje Pažymoje Nr. LV-1277 „Dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos organizuotų remonto (statybos) darbų pirkimų“ nurodytas aplinkybes ir galėjo turėti išankstinę nuomonę pareiškėjo atžvilgiu. Tai leidžia spręsti, kad tarnybinį patikrinimą atliko neobjektyvus subjektas, taip pažeidžiant valstybės tarnautojo teisę į objektyvų ir nešališką galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Pagal Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 81.1 punktą, įsakymas, kuriame įforminamas sprendimas pripažinti, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, yra individualus administracinius aktas. Tai reiškia, kad Įsakymas privalo atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, tarp jų – ir 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teismas sprendžia, kad byloje nustatytas tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvados trūkumas bei valstybės tarnautojo teisės į objektyvų ir nešališką galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą pažeidimas yra pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimais tarnybinių ginčų bylose, konstatuojama, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas A. M. negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytos priežasties tuometinės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriaus funkcijas atlikusios pareigūnės 2018 m. rugpjūčio 28 d. priimtas įsakymas Nr. Nr. 6-101 „Dėl pripažinimo A. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Lietuvos probacijos tarnyba, 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą Nr. Nr. 6-101 „Dėl pripažinimo A. M. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.