Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Z. B., R. J. B., trečiajam asmeniui P. R. dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovas R. J. B. 2019 m. rugpjūčio 11 d. mirė, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinė byla dalyje dėl reikalavimų atskirti J. B., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo jos tėvo R.J. B. bei išlaikymo iš jo priteisimo, nutraukta.

Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kretingos rajone atstovė L. K. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad mergaitė globėjos šeimoje gyvena nuo 2018 m. birželio 29 d. Per tą laiką atsakovė jokios iniciatyvos susigrąžinti mergaitę į šeimą nerodė. Laikinosios globėjos šeimoje mergaitė jaučiasi laiminga, jai yra sudarytos tinkamos sąlygos.

Teismo posėdžio metu atsakovės Z. B. atstovė advokatė G. S. nurodė, kad jos atstovaujamoji su ja susisiekusi nebuvo, todėl jos pozicijos dėl ieškinio nežino. Bylą prašė nagrinėti atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad yra vaiko nepriežiūros apraiškų. Terminuotas motinos valdžios apribojimas galimai privers atsakovę susimąstyti. Atsakovės atstovės vertinimu, globėja atitinka keliamus reikalavimus ir užtikrins tinkamas sąlygas vaikui vystytis. Dėl priteistino išlaikymo dydžio paliko spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį. Pažymėjo, kad sprendime būtų tikslinga nurodyti aiškų veiksmų planą, kurių turėtų imtis atsakovė, kad susigrąžintų dukrą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. R. parodė, kad J. periodiškai prižiūrėjo nuo 4 – 5 m., kadangi abu jos tėvai buvo linkę girtauti. Mergaitė su ja nuolat gyvena nuo 2018 m. birželio mėn. Motina mergaitę buvo aplankiusi kelis kartus, periodiškai skambindavo telefonu. Kai mergaitė 2018 m. gegužės mėn. sirgo ir gulėjo ligoninėje, vėliau sanatorijoje, mama jos nei karto neaplankė, nors žinojo, kad vaikas serga. Z. B. 2018 m. rugsėjo mėn. išvyko gyventi į Telšius. Nuo to laiko pas dukrą buvo atvažiavusi tik vieną kartą, su ja pabendravo apie 10 min., nors iki autobuso išvykimo buvo likusi apie valanda laiko, tačiau dukrai liepė važiuoti su ja, o pati galimai išėjo pas draugę. J. B. su mama visai nebebendrauja nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., kai ją atsitiktinai sutiko Telšiuose ekskursijos metu. J. jai papasakojo, kad nuo mamos dvelkė alkoholiu. Z. B. per tą laiką, kai J. gyvena su ja, dukrai yra davusi tik 20,00 Eur, litrą mėlynių bei apipuvusių grybų, kuriuos vėliau išmetė. Daugiau jokio išlaikymo nėra teikusi. Mergaitės išlaikymui per mėnesį reikia apie 200,00 Eur, tačiau tikslios sumos įvardinti negalėjo. Jos žiniomis, Z. B. šiuo metu yra išvykusi į Angliją pas kitą dukrą. Jos vertinimu, ji išvyko ne uždirbti vaikui pinigų, o tokiu būdu bando pabėgti nuo atsakomybės. P. R. sutinka mergaite rūpintis ir toliau. Nurodė, kad santykiai su mergaite yra geri, visi šeimos nariai ją myli.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė J. B. parodė, kad su močiute (P. R.) gyvena apie metus laiko. Per tą laiką mama jos praktiškai neaplankė, jokių lauktuvių neatvežė, ryšį palaikė telefonu. Skambindavo mama. Pati neskambino, nes nelabai norėjo. Su mama visai nebebendrauja nuo vasaros pabaigos, dėl kokių priežasčių nurodyti negalėjo. Kai gyveno kartu su mama, mama ja rūpinosi. Su mama gyventi nenorėtų, nes ji geria, kartais kažkur išeina ir vėlai grįžta. Jai su močiute yra gerai, močiutė ja rūpinasi tinkamai. Norėtų toliau su ja gyventi. Jei mama nebegertų ir normaliai gyventų, gal ir norėtų gyventi su ja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Z. B. ir R. J. B. yra J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. R.J. B. 2019 m. rugpjūčio 11 d. mirė. Z. B. ir R. J. B. šeima nuo 2015 m. gegužės 13 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Nuo 2015 m. gegužės 21 d. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. R. J. B. sesuo P. R. 2018 m. birželio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK dėl nepilnametės J. B. nepriežiūros. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-572 J. B. nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta P. R.. P. R. 2019 m. gegužės 30 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad J. B. mama mergaitės nelanko, išlaikymo neteikia. J. B. 2019 m. gegužės 30 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su mama telefonu bendrauja beveik kiekvieną dieną, paskutinį kartą matė prieš Šv. Velykas. Nurodė, kad pas močiutę gyventi jai yra gerai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 30 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 5SD-2298 nustatė, kad P. R. šeimoje yra sudarytos tinkamos sąlygos J. B. augti ir vystytis. P. R. yra pateikusi sutikimą būti paskirta nepilnametės J. B. nuolatine globėja. J. B. šiuo metu yra 11 m., ji lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Ugdymo įstaigos duomenimis Z. B. nuo 2018 m. liepos mėn. į mokyklą yra atvykusi tik vieną kartą. Sodros duomenimis Z. B. Lietuvos Respublikoje sprendimo priėmimo metu niekur nedirba.

Dėl motinos valdžios apribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei Z. B. prižiūrėti ir auklėti savo vaiką trūksta socialinių įgūdžių, dėl šios priežasties šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė linkusi piktnaudžiauti alkoholiu. Dėl nepilnametės J. B. nepriežiūros mergaitė 2018 m. birželio mėn. buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta laikinosios globėjos šeimoje. Atsakovei buvo teikiamos įvairios socialinės paslaugos, tačiau ji jas priėmė vangiai. Nuo mergaitės apgyvendinimo laikinosios globėjos šeimoje atsakovė jai išlaikymo neteikė, lankė, tačiau labai retai, kiek dažniau bendravo telefonu. Laikinosios globėjos žiniomis, atsakovė šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos ir su dukra keletą mėnesių nebebendrauja visai. Tą patvirtino ir pati nepilnametė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Duomenų, kad situacija būtų iš esmės pasikeitusi, byloje nėra. Darytina išvada, kad atsakovė dėl aplaidumo ir abejingumo, t. y. kaltais veiksmais neįgyvendina motinos pareigų ir jos elgesys atitinka motinos valdžiai apriboti būtinas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, ryšį su dukra nuo jos apgyvendinimo laikinosios globėjos šeimoje palaikė, teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą daro išvadą, jog yra pagrindas motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu apriboti laikinai, darant prielaidą, kad situacija šeimoje ateityje gali keistis. Konkretus laikino motinos valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) nenustatytinas, nes šis apribojimas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teismas pažymi, kad laikinas motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie pasikeitusią situaciją šeimoje ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Atsakovei išaiškintina, kad laikinai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja jo interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti, t. y. terminuotam motinos valdžios apribojimui panaikinti, atsakovė privalo bendradarbiauti su institucijomis, dirbančiomis su šeima, priimti siūlomas psichologines ir kitokio pobūdžio paslaugas, ugdyti gyvenamosios vietos tvarkymosi bei tėvystės įgūdžius, imtis priemonių susirasti darbą, iš esmės spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą (kreiptis į medicinos įstaigas), reguliariai lankyti vaiką, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaiko ugdymu, elgesiu, pasiekimais, bendradarbiauti su globėja, vaiko lankoma ugdymo įstaiga, teikti vaikui materialųjį išlaikymą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti vaikui išlaikymą.

Atsakovės dukrai J. B. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-572 nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta P. R.. Ieškovės pateiktais duomenimis laikinoji globa globėjos šeimoje vyksta sklandžiai. Laikinoji globėja P. R. rūpinasi mergaitės auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra bei kasdienių poreikių tenkinimu. Mergaitė teiktame rašytiniame paaiškinime bei posėdžio metu nurodė, kad su močiute (taip ji vadina savo laikinąją globėją P. R.) būti jai labai patinka. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo P. R. tinkamai atlieka globėjos pareigas, tarp jos ir mergaitės yra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su laikinąja globėja.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė Z. B. Lietuvos Respublikoje šiuo metu niekur nedirba. Byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais šiuo metu ji yra išvykusi į Angliją, duomenų ar atsakovė gauna kokias nors pajamas užsienio valstybėje, byloje nėra. VĮ Registrų centras jokio nekilnojamojo turto atsakovės vardu registruota nėra. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę dirbti ir gauti stabilias pajamas. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (amžius, sveikatos būklė ir pan.), o šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės po 215,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai J. B. mokamą periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nors nepilnametės būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų skaičiuoklė nepateikta, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, laikytina, kad prašoma priteisti suma yra protinga, atitinkanti vaiko poreikius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės po 215,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Išlaikymas išieškomas globėjui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Atsakovei Z. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-2175-16786, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, CPK 404 straipsnio 4 dalimi, suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 406 – 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnametės dukros J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų ir 00 ct), išlaikymą nepilnametei dukrai J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.

Paskirti P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.