Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-933-1133/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-10
Bylos Nr.
1-933-1133/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-933-1133/2025Proceso numeris Nr. 1-01-1-14000-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 1.2.5.4.2; 1.2.23.1.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Guodai Klovaitei, R. P.,dalyvaujant prokurorams S. Č., Mariui Zupkauskui,kaltinamojo V. A. gynėjai advokatei A. A.,

viešame teisiamajam posėdyje, kaltinamajam nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, panaikintu 2020-11-19 Vilniaus apygardos nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį –– 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-03-08 22.20 val. iki 2020-03-10 8.45 val. (dvi dienos), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 46 MGL (2 300 Eur) dydžio bauda;

2) 2022-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-06-27 23.30 val. iki 2020-06-28 15.56 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatlikta bausmė yra 48 MGL (2 400 Eur);

3) 2022-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, ir nustatyta, kad neatlikta bausmė yra 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir jį terorizavo grasindamas padegti, o būtent jis 2024-04-13 apie 20.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,60 promilių girtumas), tyčia sudavė savo motinai V. A. vieną kartą kumščiu į pakaušį ir vieną kartą kumščiu į kairį skruostikaulį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. O po to atsinešė metalinį indą, kuriame buvo labai degus skystis - lengvasis naftos distiliatas, ir pradėjo laistyti šį skystį ant bute esančių daiktų, po ko išsitraukė žiebtuvėlį ir grasino V. A., kad padegs namus. Tokiais savo veiksmais V. A. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01).

Taip pat V. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 1,191 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o po to šią medžiagą neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis gabeno ir laikė, kol 2024-04-13 nuo 22.35 val. iki 23.10 val. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė 1,183 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,9 procentų), o 2024-04-13 nuo 23.27 val. iki 23.58 val. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė 0,008 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 7,5 procentų). Tokiais veiksmais V. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnyje numatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis V. A., būdamas užsienyje, t. y. (duomenys neskelbtini) ir būdamas įstatymo tinkamai informuotas apie teisiamąjį posėdį, į teismą neatvyko, taip pat turėdamas galimybe nepasinaudojo jam išsiųsta prisijungimo per Zoom platformą nuoroda ir į posėdį neprisijungė nuotoliniu būdu, nereagavo į teismo paskirtą baudą, 2025-09-08 teismo posėdžio metu, vadovaudamasis BPK 246 straipsnio 1 dalimi, nutarė baudžiamąją bylą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam V. A..

Kaltinamojo gynėja teisme nurodė, jog kaltinamasis savo kaltę pripažįsta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau nepripažįsta kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis nesutinka, kad mušė savo mamą ir jai grasino.

Kaltinamasis V. A. apklausiamas 2024-04-14 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Lankosi pas psichologą ir psichiatrą dėl alkoholizmo bei depresijos, vartoja vaistus depresijai gydyti. Gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kur gydosi pas psichiatrą. Jis į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) sugrįžo prieš dvi savaites. Pametė savo pasą, todėl sugrįžo į Lietuvą pasidaryti asmens dokumento. 2024-04-13 buvo namuose (duomenys neskelbtini), pas savo mamą V. A.. Buvo išėjęs pasivaikščioti ir grįždamas užsuko į parduotuvę, nupirko maisto bei butelį 0,7 l talpos romo, taip pat du 0,33 l talpos butelius alaus „Corona“. Apie 17 val., jis su mama V. svetainėje pradėjo gerti jo parneštą romo butelį. Nežino kelintą valandą, bet bebaigiant gerti alkoholį tarp jo ir jo mamos kilo žodinis konfliktas. Dėl girtumo tiksliai neprisimena, dėl ko tarp jo ir mamos kilo konfliktas. Galbūt dėl to pačio alkoholio gėrimo. Jo mama kiekvieną dieną „aimanuoja“, todėl jis juokdamasis paklausė, kodėl ji „aimanuoja“. Jis dar kažką pasakė dėl patėvio ir tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas. Mama pradėjo garsiai šaukti, o jis ranka nuo stalo numetė ant grindų maistą. Mama šaukė toliau. Dėl to jis priėjęs prie mamos, kuri sėdėjo prie stalo svetainėje, dešinės rankos rodomuoju pirštu norėjo priliesti jai prie kairiojo smilkinio ir, pasukiojęs pirštą, parodyti, jog ji kvailai elgiasi. Jis dešinės rankos rodomąjį pirštą tiesė prie mamos kairiojo smilkinio, o ji tuo metu pasuko galvą į šoną, dėl ko pirštu jis pataikė jai į kairį žandą. Tačiau mamai V. nei kumščiu, nei kokiu nors daiktu nesudavė nei vieno smūgio ir jai sukelti fizinio skausmo ar ją sužaloti nenorėjo. Po to iš karto mama pradėjo dejuoti, lyg jis būtų ją mušęs, mobiliuoju telefonu paskambino savo sesei ir pradėjo sakyti, jog jis ją mušė, kad jis jai laužė rankas ir kojas. Jis, norėdamas išvengti tolimesnio konflikto, nuėjo į savo kambarį, atsigulė ir užmigo. Jis nežino, kada mama paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, bei nežino, kiek laiko jis miegojo. Pamena, jog jį miegantį prižadino policijos pareigūnai. Be to, jo kambaryje ant atviros lentynos plastikinėje dėžutėje pareigūnai rado jam priklausančią „žolę“. Šią „žolę“ jis nusipirko 2023 m. gruodžio mėnesį, kai į buvo sugrįžęs Lietuvą. Tikslesnės datos, kada pirko „žolę“, nežino, tik pamena, jog tai buvo gruodžio mėnuo, prieš Kalėdas. „Žolę“ pirko bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) netoli prekybos centro „G.“. Sėdėdamas minėto baro terasoje ir gerdamas pajuto, kad prie gretimo staliuko sėdėjęs vyriškis rūko „žolę“. Pasiteiravo vyriškio, ar šis galėtų parduoti „žolės“. Nepažįstamas vyriškis pasakė, kad gali, ir jis iš nepažįstamo vyriškio nusipirko 3 g žolės už 45 Eur. „Žolė“ buvo supakuota į plastikinį maišelį. Neprisimena, kaip tiksliai atrodė šis nepažįstamas vyriškis. Pamena, jog minėtas vyras buvo apie 20-30 m., aukštas apie 185 cm ūgio, lieso sudėjimo, turėjo šviesius ilgus, į „dredus“ supintus plaukus. Nusipirktą „žolę“ rūkė bare. Po to, grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), likusią „žolę“ sudėjo į turėtą plastikinę dėžutę su užrašu „Skruf no27 portion S2“ ir šią dėžutę padėjo savo kambaryje ant atviros lentynos. Nuo tada ši dėžutė su įsigyta „žole“ ten ir buvo, kol 2024-04-13 ją kambaryje pastebėjo atvykę policijos pareigūnai. Išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) šią dėžutę su „žole“ buvo palikęs savo kambario lentynoje. O kai maždaug prieš dvi savaites grįžo į Lietuvą, šią dėžutę ir rado tebestovinčią lentynoje. Jis per šias dvi savaites kelis kartus ėmė iš šios dėžutės „žolę“ ir rūkė, bet labai nedaug. Kitos gyvenamos vietos Lietuvoje jis neturi, nes grįžęs į Lietuvą jis pastoviai gyvena pas savo mamą 9t. 2, b. l. 72-75).

Kaltinamasis V. A. apklausiamas 2025-01-03 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nepripažįsta, kad 2024-04-13 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušė savo mamą V. A. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Norėjo jai pirštu pasukioti prie smilkinio, bet ji pasisuko ir bakstelėjo pirštu į kažkurį skruostą. Tikrai nemano, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Apie grasinimą padegti namus išvis nieko negali pasakyti, nes nieko apie tai neprisimena. Apie įtarime nurodytą metalinį indą su labai degiu skysčiu taip pat nieko negali pasakyti. Mirus patėviui, kurio darbo kambarys buvo dabartinis jo kambarys, jame liko visokių talpų su kažkokiais skysčiais ir įrankių. Minima metalinė talpa su skysčiu tikrai ne jo. Dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos prisipažįsta visiškai. Dėl to labai gailisi. Gyvena (duomenys neskelbtini), turi ten nuolatinį darbą.

Nukentėjusioji V. A., vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atsisakė duoti parodymus.

Liudytojas M. G. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio neatsimena ir jeigu yra tarnybinis pranešimas, tai reiškia, jog buvo ir įvykis. Kasdien turi daug įvairių įvykių. Teisme pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 30) liudytojas nurodė, kad nieko neprisimena.

Liudytojas D. K. apklausiamas teisme parodė, kad nežino, dėl kokių įvykių jis kviečiamas.

Teisme pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: „2024-04-13 apie 20.44 val. gavo pranešimą ROIK 0124000216056, kad (duomenys neskelbtini), sūnus galimai smurtavo prieš savo motiną. Apie 20.59 val. atvykę nurodytu adresu, aiškinantis įvykio aplinkybes, galimai smurtą patyrusi V. A. nurodė, kad jos sūnus V. A. į svetainės kambarį buvo atsinešęs iš savo kambario talpą su kažkokiu skysčiu ir, kaip teigė, pradėjo kambaryje purkšti ir sakyti, kad sudegins namus. V. A. paaiškino, kad minėta talpa su galimai degiu skysčiu yra raudonos spalvos, todėl jie su V. A. V. A. kambaryje ieškojo minėtos talpos, kuri buvo naudojama grasinimams atlikti. Ieškant talpos su galimai degiu skysčiu patikrino V. A. miegamajame kambaryje gulėjusį plastikinį indelį, iš kurio pasijuto stiprus specifinis, aitrus kvapas, kuriame pamatė augalines kilmes galimai narkotinę medžiagą – kanapes. V. A. prisipažino, kad plastikiniame indelyje yra narkotinė medžiaga kanapės. Kur jas įsigijo nepaaiškino, tik pasakė, kad vartoja savo tikslais“ (t. 1, b. l. 107-110). Liudytojas nurodė, kad nelabai prisimena įvykį ir prašė vadovautis tarnybiniu pranešimu. Pamena tik tiek kiek pagarsinta teisme, bet visų aplinkybių neatsimena. Neatsimena, ar matė smurto žymių ant moters. Mano, kad moteris lyg buvo blaivi. Nepamena, ką nukentėjusioji pasakojo. Jeigu yra apklausos protokolas, tai reiškia, kad jis dalyvavo apklausoje. Apklausą lyg prisimena, bet nepamena tyrėjos. Pareigūnę P. K. žino. Apklausos metu pasakojo, ką prisiminė.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje esančių duomenų matyti, kad 2024-04-13 20.38 val. D. L. pranešė, kad jo mamai skambino pažįstama V. A., kuri pasakė, jog ją sumušė jos sūnus V. A. (t. 1, b. l. 17).

2024-04-13 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė D. L.. Smurtą patyręs asmuo –– V. A., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Moteriai sužalota kairė akis, yra patinimas. Smurtu įtariamas asmuo –– V. A..

Taip pat nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko V. A., kuri buvo akivaizdžiai susijaudinusi, verkė. V. A. paaiškino, jog jos sūnus V. A. atėjo neblaivus į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir iš pradžių žodžiais pradėjo jai grasinti, kad sudegins jos namus, kad ją nužudys, taip sakė, kad sudegins jos ir jos vyro automobilius. Po to dideliame kambaryje sūnus vieną kartą kumščiu sudavė jai į pakaušį, vieną kartą kumščiu sudavė į veido kairę pusę ir pataikė žando sritį po kaire akim ir į akį. Taip pat V. A. iš pat pradžių teigė, kad sūnus kumščiu jai sudavė į nugarą. Po to sakė, kad su kažkokiu daiktu trenkė. Painiojosi savo paaiškinimuose. Teigė, kad dėl suduotų sūnaus smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Sūnus iš savo kambario buvo atsinešęs kažkokią talpą su kažkokiu skysčiu ir pradėjo kambaryje purkšti teigdamas, kad sudegins namus. Sūnus su kažkokiu daiktu sudaužė koridoriuje stovinčios spintos veidrodines stumdomas duris. Pretenzijų dėl sudaužyto veidrodžio neturi. Moteris buvo labai susijaudinusi, nesugebėjo nuosekliai papasakoti įvykio, vis keitė parodymus apie įvykusį įvykį. Rašyti pareiškimą ir liudyti prieš savo sūnų atsisakė. Teigė, kad jo bijo, nurodydama, kad sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau į policija nesikreipė. Jiems atvykus V. A. kambaryje miegojo. V. A. paaiškino, kad jokio fizinio smurto prieš mamą nenaudojo, tiesiog apsipyko.

Informacijoje apie įvykio aplinka nurodyta, kad išmėtyti daiktai, sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai (t. 1, b. l. 20-27).

Alkotesterio kvito ir jo patikros sertifikato Nr. 2065333 duomenimis, 2024-04-13 22:15:40 val. V. A. nustatytas 1,06 promilių girtumas. Alkotesteris įvykio metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 28-29).

2024-04-13 įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta –– butas, esantis (duomenys neskelbtini). Koridoriuje yra spinta su dvejomis stumdomomis durimis, su veidrodžiais. Vienos pusės stumdomų durų veidrodis yra suskilęs. Kambario viduryje po stovinčiu minkštu sėdimu baldu rasta metalinė talpa, geltonos, juodos, raudonos spalvos su užsukamu kamšteliu su viduje esančiu skysčiu. Ant talpos yra juodos spalvos užrašas „PAKO“. Ant grindų priešais stalą yra išmėtyti maisto produktai, kitokie daiktai. Kitame kambaryje yra medinė komoda, ant kurios sudėti įvairūs daiktai. Taip pat ant komodos yra juodos spalvos plastikinė atvira lentyna su keturiomis atviromis lentynėlėmis. Antroje lentynėlėje nuo viršaus yra žalsvos spalvos užsukama dėžutė, kurios viduje yra augalinės kilmės, specifinį kvapą turinčios, galimai narkotinės medžiagos. Apžiūros paimta: 1. žalsvos spalvos užsukama dėžutė nuo kambaryje buvusios lentynos; 2. metalinė talpa su skysčiu, gulėjusi ant grindų. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukoje Nr. 6 užfiksuota, kad spintos veidrodinių durų stiklas yra skilęs. Nuotraukose Nr. 18-19 užfiksuota rasta ir paimta tamsios žalsvos spalvos metalinė dėžute su joje esančia medžiaga (t. 1, b. l. 57-78).

2024-04-14 vyresniojo specialisto tarnybiniame pranešime dėl rastų galimai narkotinių medžiagų nurodyta, kad 2024-04-13 apie 20.44 val. gavo pranešimą ROIK 0124000216056, kad (duomenys neskelbtini), sūnus galimai smurtavo prieš savo motiną. Apie 20.59 val. atvykus nurodytu adresu, aiškinantis įvykio aplinkybes, galimą smurtą patyrusi V. A. nurodė, kad jos sūnus V. A. į kambarį buvo atsinešęs iš savo kambario talpą su kažkokiu skysčiu ir, kaip teigė, pradėjo kambaryje purkšti ir sakyti, kad sudegins namus. V. A. paaiškino, kad minėta talpa su galimai degiu skysčiu yra raudonos spalvos, todėl pareigūnai su V. A. V. A. kambaryje ieškojo minėtos talpos, kuri buvo naudojama grasinimams atlikti. Ieškodami talpos su galimai degiu skysčiu, patikrino plastikinį indelį, iš kurio pasijuto stiprus specifinis aitrus kvapas, kuriame buvo augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga - kanapės. V. A. prisipažino, kad plastikiniame indelyje yra narkotinė medžiaga - kanapės. Kur jas įsigijo, jis nepaaiškino, tik pasakė, kad vartoja savo tikslais (t. 1, b. l. 30-31).

Iš 2024-04-13 kratos protokolo su fotolentele matyti, kad krata atlikta bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta: tabako likučiai su galimai augalinės kilmės, specifinį kvapą turinčia galimai narkotine medžiaga (supakuota į voką Nr. 1) ir permatomas maišelis su baltos spalvos galimai narkotine medžiaga (supakuota į voką Nr. 2). Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos kratos metu. Nuotraukose Nr. 12-13 užfiksuota popieriaus lapas, kurio viduje įdėta augalinės kilmės žalsvos ir rudos spalvos (tabako ar galimai narkotinės medžiagos) likučių vaizdas. Nuotraukose Nr. 18-19 užfiksuotas permatomas plastikinis maišelis, kurioje viduje yra biri baltos spalvos medžiaga (t. 1, b. l. 119-138).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-10-16 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2834210-24 nurodyta, kad:

1. žalios spalvos augalinė medžiaga iš dėžutės su užrašu „Skruf No27 portion S2“ (vokas IBPS-V-1024143-24(1)), paimtos 2024-04-13 iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,183 g (delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,9 %);

2. rudos spalvos augalinės medžiagos su žalios spalvos augalinės medžiagos priemaišomis iš sulankstyto popieriaus lapo (vokas IBPS-V-1023841-24(1)), paimto 2024-04-12 kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,008 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,5 %);

3. baltos spalvos miltelių iš maišelio (vokas IBPS-V-1023841-24(2)), paimto kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta;

4. vatos tampone (vokas IBPS-V-1023786-24(1)), kuriuo paimtos nuoplovos nuo V. A. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 157-161).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-06-04 specialisto išvadoje Nr. 11-1223(24) nurodyta, kad metaliniame indelyje su užrašu „PAKO Benzinas žiebtuvėliams“ esantis skystis yra labai degus skystis - lengvasis naftos distiliatas (t. 1, b. l. 173-174).

Iš bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašų ir jų 2024-07-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašai:

1. skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92271676603, skambu io prad ia 2024-04-13 20 30 01)“. Užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo (D. L.) ir BPC darbuotojo. Vyras nurodo, kad moterį V. A. sumušė sūnus. Nurodo, kad jam skambino jo mama ir sakė, kad V. A. sumušta, kad sumušta ne pirmą kartą. Kad moteris sumušta per šią savaitę jau antrą kartą. Nurodo V. A. telefono numerį, bet nežino jos tikslaus adreso. V. A. skambino jo mamai, sakė, kad sudavė kumščiu į veidą. Pranešėjo mama irgi bijo, nes V. A. sūnus psichopatas, turi bėdų su narkotikais, policija, pastoviai girtas būna. Nurodo, kad moters sūnus yra V. A.;

2. skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92271676603, skambu io prad ia 2024-04-13 20 49 58)“. Girdimas pokalbis tarp D. L. ir BPC darbuotojo. Vyras nurodo, kad jau skambino bei nurodo V. A. tikslų adresą (t. 1, b. l. 180-182).

Pareigūnų kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose ir jų 2024-09-13-2024-09-25 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 12 policijos pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų:

1. vaizdo įrašas „PSS-2024-04-13-210003UTC+0300.mp4“. Duris pareigūnams atidaro nukentėjusioji V. A. (toliau - V. A.). Pareigūnui paklausus, ar čia ją sumušė, moteris atsako, kad „sumušė - garsiai pasakyta, bet mušė“, nusiima akinius ir prisiliečia prie kairio skruostikaulio. Pareigūnai su nukentėjusiąja užeina į svetainę. Svetainėje ant grindų matosi išmėtyti daiktai. Matyti, jog nukentėjusioji yra susijudinusi, verkia. Pareigūnui paklausus, ar sumušė sūnus ir ar jis yra namuose, nukentėjusioji apsiašaroja, atsako, kad miega. Nukentėjusioji pasakoja, kad sūnus pradėjo lįst girtas, kad tuomet, kai jis būna girtas, jame atsiranda pyktis, agresija. Iš pradžių prasidėjo ne nuo jos, o nuo jo buvusios žmonos, kad padegs buvusios žmonos ir jos vyro mašinas. Po to perėjo prie jos (nukentėjusiosios), sakydamas, kad ji tokia ir anokia motina, ji nori tik išgert. Ji tai sako, nes visuomet, kai jis pasiūlo išgert, ji sako, kad nori, tik todėl, kad sūnui mažiau liktų. Ji žino, kad, jeigu jis išgers dar, tai jai bus labai blogai. Ji tiesiog išpila. Pareigūnui paklausus, kas buvo toliau, nukentėjusioji atsako, kad nežino, daužė ir kairės rankos pirštais pabaksnoja sau į kairės pusės skruostikaulį. Greitosios jai nereikia. Mušė kambary. Ištrankė produktus iš šaldytuvo, viską išdaužė. Pareigūnui paklausus, kiek kartų ir su kuo sudavė, nukentėjusioji prideda dešinės rankos kumštį sau prie galvos iš nugaros pusės ir sako, kad vieną kartą sudavė kumščiu į pakaušį. Po to nukentėjusioji prideda kumštį sau prie kairės pusės skruostikaulio ir sako, kad sudavė kumščiu vieną kartą į skruostikaulį. Patvirtina, kad sudavė iš viso du kartus. Ji bandė išvažiuoti pas draugę nakvoti, bet sūnus jos neišleido, bandė atimti telefoną, sudaužyt, bet kažkaip nepavyko. Nežino kaip, bet tai sūnų kažkiek sutramdė ir sūnus kažkaip išsigando. Pareigūnui paklausus, ar ji pajuto fizinį skausmą, nukentėjusioji atsako, kad „oho ir ne tik fizinį. Fizinis skausmas vienas dalykas, bet jūs įsivaizduojat, ką tai reiškia, kai tai sūnaus kumštis“. Pareigūnui paklausus, ar sūnus pirmą kartą smurtauja, nukentėjusioji atsako, kad ne, bet policijos nebuvo. Sūnui (duomenys neskelbtini) m. Pareigūnams einant į kambarį, nukentėjusioji prisimena, kad sūnus grasino sudeginti namus. Pareigūnai užeina į kambarį, kuriame ant lovos ar sofos guli V. A.. Pareigūnai pažadina kaltinamąjį. Pareigūnams paklausus, kodėl smurtauja pieš motiną, jis atsako, kad nesmurtavo, jie susiginčijo, į veidą motinai tikrai netrenkė. Vaizdo įrašo 6 min. 1 s pareigūnas paklausia, kodėl tada pas mamą mėlynė matosi, o kaltinamasis atsako, kad nejuokautų, kad jis tikrai netrenkė. Kaltinamasis atsako, kad pats gyvena užsienyje, pas motiną atvažinėja. Nukentėjusioji paklausia sūnaus, o kas sakė, kad sudegins namus. Kaltinamasis neigia tai sakęs. Girdisi, kaip nukentėjusioji sako, kad pareigūnai patvirtins, kad ji jų nekvietė, o kaltinamasis atsako, kad jis su ja nekalba. Nukentėjusioji sako, kad ji bijo, jog sūnus galvoja, kad ji iškvietė ir jai dabar bus „šakės“. nukentėjusioji sako, kad jis nekvietė pareigūnų, kad ji gali viską iškentėt. Pareigūnai nuveda kaltinamąjį į tarnybinį automobilį, o patys grįžta į butą atlikti būtinų veiksmų. Nukentėjusioji pareigūnui nurodo, kad kas iš to ar ji turės pretenzijų dėl daiktų, bet sūnus vis tiek neturi pinigų. Ji pati bandys viską atstatyti. Vaizdo įrašo laiku 17 min. 28 s matosi, kad vienos spintos veidrodinės durys yra sudaužytos. Nukentėjusioji sako, kad kai sūnus grįš ją užmuš, kad jis jai sakė, kad „į pažastį jai įsmeigs“. Pareigūnams pasakius moteriai, kad bus pildomi procesiniai dokumentai, nukentėjusioji atsisakė liudyti ir duoti parodymus, nurodydama, kad dar nori pagyventi. Pareigūnas kalba telefonu ir pasakoja, kad moteris atsisako liudyti prieš sūnų, nes bijo, jog grįžęs užmuš ją, papjaus. Į įvykio vietą atvyksta Greitosios medicinos pagalbos medikai. Jiems paklausus, ką moteriai skauda, ji atsako, kad veidą. Nukentėjusioji nurodo, kad trenkė labai stipriai kumščiu į pakaušį. Greitosios pagalbos darbuotoja sako, kad dėtų ledo, nes bus mėlynė labai didelė. Apžiūrint medikams, nukentėjusioji dar pasako, kad sūnus trenkė į strėnas, nesimatys nieko, tiesiog trenkė. Pareigūnui paklausus, kiek kartų trenkė į nugarą, nukentėjusioji atsako, kad du kartus kumščiu trenkė į kairę pusę, į inkstą;

2. vaizdo įraše „PSS-20240413-210004UTC+0300.mp4“ užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės kaip vaizdo įraše „PSS-2024-04-13-210003UTC+0300.mp4“, tik filmuota kito pareigūno kūno kamera.

3. vaizdo įrašas „PSS-2024-04-13-213004UTC+0300.mp4“. Užfiksuota kaip nukentėjusioji pasakoja, kad kaltinamasis gąsdina sudeginti namus, bet ji netiki, kad jis taip padarys. Nurodo, kad kaltinamasis sako, jog namus padegs. Iš pradžių žodžiais necenzūriniais žodžiai pravardžiavo, grasino, kad padegs namus ir atsinešė tokį piltuvėlį, nedidelį, gal 200 g ir pradėjo laistyti visur, ten buvo kažkoks degusis skystis. Nukentėjusioji rodo, kaip laistė, sakydamas „ant tavo stalo, ant tavo maistų, tavo visur, va čia va“. Tada jis išsitraukė žiebtuvėlį ir pasakė, kad padegs. Nukentėjusioji eina su pareigūnu ieškoti daikto, su kuriuo, kaip ji sako, sūnus purškė skystį. Pareigūnas suranda kažkokį maišelį su ten esančia medžiaga. Klausia, kas čia yra. O nukentėjusioji atsako, kad nežino, sūnus neleidžia jai užeiti į kambarį. Paklausus, ar sūnus vartoja narkotines medžiagas, nukentėjusioji atsako, kad „žolę“ vartoja. Pareigūnai toliau atlieka kambario apžiūrą. Po to pareigūnas nueina į tarnybinį automobilį ir kaltinamojo paklausia, ar jis vartoja narkotines medžiagas. Kaltinamasis atsako, kad ne, ir kad balkone esantys balti milteliai ne jo, jis nežino kieno ir kas ten yra, gyvenime neturėjo, nežino apie ką kalba. „Žolės“ parūko, jokių miltelių nevartoja;

4. vaizdo įraše „PSS-20240413-214657UTC+0300.mp4“ užfiksuota kaip nukentėjusioji pareigūnui pasakoja, kad kaltinamasis trenkė prieš skysčio purškimą ir pasakė: „tu nežinai, kas tavęs laukia, sudeginsiu viską“ ir atsinešė purškalą, papurškė ir po to vėl trenkė. Pirmas smūgis buvo, kai kaltinamasis jai trenkė į nugarą kažkokiu daiktu vieną kartą. Po to vieną kartą trenkė kumščiu į galvą, o trečią kartą trenkė kumščiu į veidą. Viskas vyko svetainėje. Veidrodį sudaužė su kažkokiu daiktu, bet nematė su kokiu. Vaizdo įrašo 9 min. 22 s nukentėjusioji stovi prie sudaužytų veidrodinių durų ir sako, kad pagal apgadinimą mano, kad kaltinamasis sudaužė stiklą su kažkokia skardine. Matosi, kad durų stiklas sudaužytas. Vaizdo įrašo 10 min. 45 s nukentėjusioji pradėjo vėl pasakoti, kad kaltinamasis valandą ją „presingavo“ (necenzūriniais žodžiais vadino, įžeidinėjo), po to iš savo kambario atsinešė tą skystį ir pasakė „aš tave visą sudeginsiu“. Kvapas po papurškimo buvo keistas. Vaizdo įrašo 16 min. 49 s kitas pareigūnas kaltinamojo kambaryje randa dėžutę, kurios viduje yra augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga ir rodo kurioje lentynoje aptiko. Vaizdo įrašo 22 min 27 s nukentėjusioji vėl pasakoja įvykio aplinkybes nurodydama, kad kaltinamasis iš pradžių jai sudavė. Tada ji ėjo link durų, užsimetė skraistę ir pasakė, kad išvažiuoja pas draugę, o kaltinamasis neleido jai išvažiuoti, plėšė jai telefoną iš rankų ir tada prasidėjo grasinimai, kad sudegins. Grasinimai buvo visą laiką, nebuvo, kad jis vieną kartą pagrasino ir nustojo. Nukentėjusiajai tikrinamas blaivumas;

5. vaizdo įraše „PSS-20240413-221658UTC+0300.mp4“ užfiksuota kaip nukentėjusioji kalbasi telefonu su savo drauge ir sako draugei: „ką aš rytoj darysiu, kai jis grįš, man bus šakės“. Pareigūnas sako, kad matosi patinimas. Nukentėjusioji pareigūnui vėl pasakoja įvykio aplinkybes, kad sūnus jau „paskutinėje stadijoje“ pasakė, kad jei ji netiki, tai jis parodys ir ištraukė purškiklį;

6. vaizdo įraše „PSS-2024-04-13-224308UTC+0300.mp4“ 40 s užfiksuota, kaip pareigūnai rado popieriaus lapą, kuriame yra galimai narkotinė medžiaga;

7. vaizdo įraše „PSS-2024-04-13-230338UTC+0300.mp4“ užfiksuota kaip kaltinamajam buvo tikrinamas neblaivumas;

8. vaizdo įrašuose „PSS-20240413-215825UTC+0300.mp4“, „PSS-20240413-224658UTC-0300.mp4“, „PSS-20240413-215841UTC+0300.mpa“, „PSS-20240413-221308UTC+0300.mp4“, „PSS-2024-04-13-234858UTC+0300.mp4“ užfiksuoti pareigūnų atliekamų būtinų procesinių veiksmų, atliekamų įvykio vietoje, eiga (t. 1, b. l. 186-189).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024-04-15 specialisto išvadoje Nr. T-N 1165/2024(01) nurodyta, kad V. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, mirtazapino, pėdsakų kvetiapino, nustatyta mažiausia koncentracija 0, 80 promilių etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, kertantanilio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (t. 2, b. l. 44).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Pagal 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013-12-30 įsakymu Nr. V-1254 ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019-04-23 įsakymu V-476, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje) yra narkotinė medžiaga.

Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nedidelis kanapių kiekis, tai kiekis, neviršijantis 5 g.

Kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis įgijo 1,191 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o po to šią medžiagą neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis gabeno ir laikė, kol kaltinime nurodytu laiku ir vietoje policijos pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė 1,183 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o 2024-04-13 nuo 23.27 val. iki 23.58 val. kaltinime nurodytoje vietoje pareigūnai apžiūros metu rado ir paėmė 0,008 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nenurodant nustatyto tetrahidrokanabinolio kiekio jose, kuris atskiria kanapes, priskiriamas pluoštinėms kanapėms nuo narkotinių. Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių 2013-05-23 įstatymo 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad pluoštinės kanapės – kanapinių (lot. Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (lot. Cannabis sativa L.) rūšies veislių, išvardytų 2002-06-13 Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 17 straipsnyje nurodytame Bendrajame žemės ūkio augalų veislių kataloge ir (ar) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Sėklų schemų tarptautinei prekybai skirtų veislių sėklų sertifikavimo ar kontrolės bendrųjų taisyklių ir reglamentų 3.5 papunktyje nurodytų EBPO veislių, tinkamų sertifikuoti, sąraše, augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,3 procento. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-10-16 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2834210-24 matyti, kad iš dėžutės su užrašu „Skruf No27 portion S2“, paimtos 2024-04-13 iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), buvusiose kanapėse tetrahidrokanabinolis sudarė 13,9 procentų, o iš sulankstyto popieriaus lapo, rasto ir paimto įvykio vietoje, buvusiose kanapėse tetrahidrokanabinolis sudarė 7,5 procentų (pluoštinės kanapės yra tada, kai tetrahidrokanabinolio kiekis jose neviršija 0,3 procentų). Teismas įvertinęs specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, tai, kad kaltinamojo tikslinimas nesunkins kaltinamojo teisinės padėties bei neturės įtakos veikos kvalifikacijai, sprendžia, jog kaltinimas tikslintinas nurodant, rastose narkotinėse medžiagose – kanapėse (antžeminėse dalyse) nustatytus tetrahidrokanabinolio kiekius.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įgijo 1,191 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis gabeno ir laikė, kol kaltinime nurodytu laiku ir vietoje policijos pareigūnai apžiūrų metų rado ir paėmė 1,183 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, kuriose tetrahidrokanabinolis sudarė 13,9 procentų) ir 0,008 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, kuriose tetrahidrokanabinolis sudarė 7,5 procentų).

Kaltinamojo V. A. kaltė visų pirma patvirtina jo prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. V. A. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad „žolę“ nupirko 2023 m. gruodžio mėnesį bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) netoli prekybos centro „G.“. Iš nepažįstamo vyro, kuris baro terasoje rūkė „žolę“, nusipirko 3 g žolės už 45 Eur. „Žolė“ buvo supakuota į plastikinį maišelį. Jis nusipirktą „žolę“ rūkė bare. Po to, grįžęs namo, (duomenys neskelbtini), likusią „žolę“ sudėjo į turėtą plastikinę dėžutę su užrašu „Skruf no27 portion S2“ ir šią dėžutę padėjo savo kambaryje ant atviros lentynos.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes bei jo kaltę taip pat patvirtina ir 2024-04-14 vyresniojo specialisto M. G. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys bei vaizdo įraše „PSS-20240413-214657UTC+0300.mp4“ užfiksuoti duomenys. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. A. kambaryje rastas plastikinis indelis, iš kurio sklido specifinis aitrus kvapas, kuriame buvo augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. V. A. prisipažino, kad minėtame indelyje yra narkotinė medžiaga – kanapės ir, kad jas pats vartoja. Minėtos narkotinės medžiagos radimo aplinkybės užfiksuotos ir pirmiau teismo aptartame vaizdo įraše „PSS-20240413-214657UTC+0300.mp4“ bei 2024-04-13 įvykio vietos apžiūros protokole. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-10-16 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2834210-24 nustatyta, kad: žalios spalvos augalinė medžiaga iš minėtos dėžutės yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,183 g (delta 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,9 %), taip pat ir rudos spalvos augalinės medžiagos su žalios spalvos augalinės medžiagos priemaišomis iš sulankstyto popieriaus lapo sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,008 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,5 %).

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų turėjęs tikslą minėtas narkotines medžiagas (kanapes) platinti. Aplinkybę, kad V. A. pats vartojo minėtas medžiagas, be jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024-04-15 specialisto išvada Nr. T-N 1165/2024(01), kurioje nurodyta, kad V. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.

Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinimo aplinkybes dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo (nusipirko 3 g už 45 Eur), gabenimo (iš baro baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) iki namų, esančių (duomenys neskelbtini) g.) ir laikymo, neturint tikslo jų platinti; kad disponuota nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia (iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis suvokė, kad perka narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ir jomis disponuoja, bei kad suprato, kad tai yra nelegalu ir neteisėta, ir to norėjo). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas pripažįsta V. A. padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamajam V. A. taip pat pareikšti kaltinimai įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad jis mušdamas savo mamą sukėlė jai fizinį skausmą bei ją terorizavo grasindamas padegti namus.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01) kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Byloje nėra ginčijama, kad kaltinamasis V. A. ir nukentėjusioji V. A. yra artimi giminaičiai, t. y. kaltinamasis yra nukentėjusiosios V. A. sūnus. Taip pat neginčitinai nustatyta, jog kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,60 promilių girtumas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, kad jis nuo stalo ant grindų numetė maistą. Mama ant jo šaukė, o jis priėjo prie jos ir dešinės rankos rodomuoju pirštu norėjo priliesti jai prie kairiojo smilkinio ir pasukioti pirštu prie smilkiniu, taip parodant, kad ji elgiasi kvailai. Jis dešinės rankos rodomąjį pirštą tiesė prie mamos kairiojo smilkinio, o ji tuo metu pasuko galvą į šoną, dėl ko pirštu pataikė jai į kairį žandą. Tačiau nepripažino savo kaltės, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą bei, kad grasino V. A., kad padegs namus. Kaltinamojo gynėja teisme nurodė, jog konsultacijos su kaltinamojo metu, kaltinamasis jai nurodė, jog jis neginčija fizinio kontakto su nukentėjusiąja, tačiau neturėjo tyčios sukelti jai fizinio skausmo bei negrasino padegimu.

Nukentėjusioji V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi, atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų.

Tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, byloje surinktus įrodymus (BPC skambučio garso įrašą ir jo apžiūros protokolą, pareigūnų kūno kamera padarytus vaizdo įrašus ir jų apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą, 2024-04-13 tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kt.), sprendžia, jog kaltinamasis, siekdamas sušvelninti savo padėtį, davė parodymus sau palankesne linkme, norėdamas sumenkinti savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas išvengti atsakomybės. Todėl teismas kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Taip pat teismas nesivadovaus liudytoju apklaustu D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes iš užfiksuotų liudytojų parodymų matyti, kad jie yra identiški 2024-04-14 vyresniojo specialisto M. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms. Be to iš jo teisme nurodytų aplinkybių matyti, kad jis nelabai pamena ir įvykusios jo apklausos (nurodė, kad jeigu yra apklausos protokolas, tai reiškia, kad jis dalyvavo apklausoje). Todėl kyla abejonių dėl parodymų autentiškumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus kiekvieną atskyrai bei jų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčitinai nustatyta, jog kaltinamasis V. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją (tyčia nukentėjusiajai sudavė kumščiu vieną kartą į kairį skruostikaulį) ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo gynėja teisme nurodė, jog nukentėjusioji painiojosi savo parodymuose, dėl ko negalima daryti kategoriškos išvados, kokius veiksmus atliko kaltinamasis. Tačiau teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Kaip pirmiau minėta, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atsisakė duoti parodymus, taip pat nukentėjusioji nesikreipė į VTMT nustatyti sveikatos sutrikdymo mąsto ir mechanizmo, tačiau byloje pateiktuose pareigūnų kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose: „PSS-2024-04-13-210003UTC+0300.mp4“, „PSS-20240413-210004UTC+0300.mp4“, „PSS-20240413-214657UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip nukentėjusioji pareigūnams pasakoja įvykio aplinkybes. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji V. A. išties yra labai susijaudinusi, beveik visą laiką verkia, tačiau iš esmės visą laiką nurodo tas pačias aplinkybes bei visada identiškai parodo būdą, kaip būtent kaltinamasis jai sudavė, t. y. nukentėjusioji pasakodama prideda dešinės rankos kumštį sau prie galvos iš nugaros pusės ir sako, kad vieną kartą sudavė kumščiu į pakaušį. Po to nukentėjusioji prideda kumštį sau prie kairės pusės skruostikaulio ir sako, kad sudavė kumščiu vieną kartą į skruostikaulį (vaizdo įrašai „PSS-2024-04-13-210003UTC+0300.mp4“, „PSS-20240413-214657UTC+0300.mp4“). Nukentėjusioji ne vieną kartą atvykusiems pareigūnams nurodė kiek ir kokiu būdu V. A. jai sudavė ir, kad jai skaudėjo. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusioji vis prisiliečia prie savo kairio skruostikaulio arčiau akies. Be to vaizdo įrašo „PSS-2024-04-13-210003UTC+0300.mp4“ 6 min. 1 s užfiksuota kaip pareigūnas paklausia kaltinamojo, kodėl pas mamą mėlynė matosi. Atkreiptinas dėmesys, jog tame pačiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotoja nukentėjusiajai sako, kad ši dėtų ledo, nes bus labai didelė mėlynė. Be to iš BIRT ataskaitų žiūryklėje esančių duomenų ir BPC skambučio matyti, kad apie tai, kad V. A. sumušė nukentėjusiąją, pranešė nukentėjusiosios draugės sūnus D. L. pranešdamas, kad jo mamai skambino pažįstama V. A., kuri pasakė, jog ją sumušė jos sūnus V. A.. Teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš mamą sustiprina ir 2024-04-13 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyti duomenys, o būtent, kad pareigūnas atvykęs į įvykį ir tiesiogiai matęs nukentėjusiąją nurodė, jog moteriai sužalota kairė akis ir, kad yra patinimas. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusioji išties patyrė iš sūnaus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus (sudavė vieną kartą į žandikaulį kumščiu) ir dėl to jautė fizinį skausmą.

Taip pat teismas sprendžia, jog pasitvirtino kaltinimai, kad V. A. po smurto prieš nukentėjusiąją atsinešė metalinį indą, kuriame buvo labai degus skystis - lengvasis naftos distiliatas, ir pradėjo laistyti šį skystį ant bute esančių daiktų, o tada išsitraukė žiebtuvėlį ir grasino V. A., kad padegs namus.

Šias kaltinimo aplinkybes patvirtina pirmiau aptarti pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolas, BPC skambučio garso įrašas ir kt. Byloje pateiktuose pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji visą laiką, kol pareigūnai buvo pas ją namuose buvo susijaudinusi, vis apsiašarodavo, nurodydama įvykio aplinkybes. Vaizdo įraše „PSS-2024-04-13-213004UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip V. A. pareigūnams pasakojo, kad iš pradžių kaltinamasis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, po to grasino, kad padegs namus ir atsinešė tokį nedidelį, gal 200 ml piltuvėlį ir pradėjo laistyti visur, o ten buvo kažkoks degusis skystis. Nukentėjusioji rodė, kaip kaltinamasis laistė, sakydamas „ant tavo stalo, ant tavo maistų, tavo visur, va čia va“. Tada sūnus išsitraukė žiebtuvėlį ir pasakė, kad padegs. O vaizdo įraše „PSS-20240413-214657UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip nukentėjusioji pareigūnui pasakoja, kad kaltinamasis trenkė prieš skysčio purškimą ir pasakė: „tu nežinai, kas tavęs laukia, sudeginsiu viską“ ir atsinešė purškalą, papurškė ir po to vėl trenkė. Veidrodį sudaužė su kažkokiu daiktu, bet nematė su kokiu. Vaizdo įrašo 10 min. 45 s nukentėjusioji pradėjo vėl pasakoti, kad kaltinamasis valandą ją „presingavo“ (necenzūriniais žodžiais vadino, įžeidinėjo), po to iš savo kambario atsinešė tą skystį ir pasakė „aš tave visą sudeginsiu“. Kvapas po papurškimo buvo keistas. Vaizdo įrašo 22 min 27 s nukentėjusioji vėl pasakoja įvykio aplinkybes nurodydama, kad kaltinamasis iš pradžių jai sudavė. Tada ji ėjo link durų, užsimetė skraistę ir pasakė, kad išvažiuoja pas draugę, o kaltinamasis neleido jai išvažiuoti, plėšė jai telefoną iš rankų ir tada prasidėjo grasinimai, kad sudegins. Grasinimai buvo visą laiką, nebuvo, kad jis vieną kartą pagrasino ir nustojo. Be to buvo ir užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbis su drauge, kurio metu nukentėjusioji draugei sakė: „ką aš rytoj darysiu, kai jis grįš, man bus šakės“ (vaizdo įrašas „PSS-20240413-221658UTC+0300.mp4“). Tai, kad nukentėjusioji ne tik buvo susijaudinusi dėl įvykio, bet ir įbauginta patvirtina ir vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kai nukentėjusioji prie kaltinamojo kelis kartus pasakė, kad tai ne ji iškvietė policiją, jog policijos pareigūnai kaltinamajam gali patvirtinti, kad tai ne ji padarė, jog ji bijo, kad sūnus galvoja, kad ji iškvietė policiją ir dabar jai bus „šakės“ (vaizdo įrašas „PSS-2024-04-13-210003UTC+0300.mp4“). Teismas, išanalizavęs pateiktus vaizdo įrašus, pažymi, kad nukentėjusioji ne vieną kartą nurodė, kad ji bijo, jog sūnus galvoja, kad tai ji iškvietė policijos pareigūnus ir po to, kai bus paleistas (pareigūnai jį patalpino į laikino sulaikymo kamerą tarnybiniame automobilyje) su ja susidoros ir dėl to bijo duoti parodymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ne tik nukentėjusioji buvo įbauginta, bet ir dėl nukentėjusiosios bijojo ir jos draugė. O tai patvirtina BPC skambučių garso įrašuose užfiksuotas D. L. pokalbis su BPC darbuotoju. D. L. pranešė apie įvykį nurodydamas, kad jam skambino jo mama ir sakė, kad V. A. sumušta, kad sumušta ne pirmą kartą. Kad moteris sumušta per šią savaitę jau antrą kartą. V. A. skambino jo mamai, sakė, kad sudavė kumščiu į veidą. Pranešėjo mama irgi bijo, nes V. A. sūnus psichopatas, turi bėdų su narkotikais, policija, pastoviai girtas būna. Be to garso įraše girdimas D. L. balso tonas, iš kurio galima spręsti, kad ir jis yra susirūpinęs. O kaltinamojo veiksmai, kai jis po suduoto smūgio paėmė indą su degiu skysčiu, pradėjo visur tą skystį purkšti ir ištraukęs žiebtuvėlį pradėjo grasinti namų sudeginimu, teismo nuomone, išties galėjo įbauginti nukentėjusiąją ir sukelti jai pagrįstą išgąstį, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš 2024-04-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėdami įvykio vietą pareigūnai kambaryje po stovinčiu minkštu sėdimu baldu rado metalinę talpą su viduje esančiu skysčiu, kuris kaip nustatyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-06-04 specialisto išvadoje Nr. 11-1223(24) yra labai degus skystis - lengvasis naftos distiliatas (t. 1, b. l. 173-174).

Taigi teismas įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios būseną po įvykio, tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo agresyvūs, nulemti pykčio, sprendžia, kad šių nustatytų aplinkybių kontekste kaltinamojo veiksmai rodo, kad kaltinamasis siekė nukentėjusiajai sukelti baimės ir nerimo bei nesaugumo jausmą ir sąlygojo nukentėjusiosios manymą, kad grasinamas, išreikštas žodžiu ir veiksmais) padegti namus buvo realus, nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą įvertinti situaciją kaip grėsmingą ir bijoti grasinimo padegti įgyvendinimo. O tai, kad nukentėjusioji pati vengė kviesti policijos pareigūnus, atvykusiems pareigūnams bei draugei telefonu sakė, kad dėl pareigūnų atvykimo gali jai kliūti nuo sūnaus, kai jis grįš iš sulaikymo, tik parodo, kad nukentėjusioji išties bijojo savo sūnaus.

Teismo nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės taip pat rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad naudoja smurtą prieš savo motiną ir to norėjo, suprato, kad savo smurtiniu elgesiu mažiausiai sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, o grasindamas padegti namus ir laistydamas degųjį skystį suprato savo elgesio bauginantį pobūdį, siekė sukelti nukentėjusiajai nerimo, baimės, nesaugumo jausmą ir norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos, t. y. smurtavo ir grasino veikdamas tiesiogine tyčia.

Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų ir nustatytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 145 straipsnio 2 dalies redakcija, kurios sankcijoje įtvirtintos švelnesnės alternatyvios bausmės (laisvės apribojimas, areštas), t. y. nauja BK 145 straipsnio 2 dalies redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, konstatuoja, V. A. smurtaudamas prieš savo motiną ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, grasindamas padegti namus, dėl ko nukentėjusiajai buvo akivaizdus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01).

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BPK 1 straipsniu, BK 41, 54, 61, 63, 65 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas ją charakterizuojančias aplinkybes.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Taip pat BK 145 straipsnio 2 dalies (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01) numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo V. A. pripažinimo recidyvistu, įvertina, kad jis nagrinėjamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (toliau – LITEKO) nustatyta, kad V. A. praeityje (2022-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu) buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, už viešosios tvarkos pažeidimą, kai viešojoje vietoje laikydamas rankoje peilį, tyčia grasino asmeniui sakydamas „nusileisk į apačią, papjausiu tave“, po ko apgadino asmens automobilį (apspardė automobilį ir peiliu dūrė į du automobilio ratus), kas rodo, kad V. A. nebe pirmą kartą padaro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei pagrindą pripažinti jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalie 9 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. A. tyčia padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių: viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 259 straipsnio 1 dalis), viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir viena priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 145 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, pasak jo, jis dirba (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, kaltinamasis negydytas dėl psichikos ir priklausomybės ligų (t. 2, b. l. 33-35). Tačiau iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis susiduria su sunkumais dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad kaltinamasis taip pat buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (t. 2, b. l. 10-22). Anksčiau kaltinamajam už jo padarytas veikas buvo paskirtos vienos švelniausių sankcijose numatytos bausmės (baudos). 2025-01-03 duomenimis, V. A. per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 3 kartus (už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir, kai paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas ir kt.), galiojančių nuobaudų nėra, paskirtos baudos apmokėtos. Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkėja, jos pasižymi agresyvumu, smurtu.

Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jų pobūdį, tai, kad švelnesnės bausmės nedaro įtakos kaltinamojo elgesiui, sutinka su prokuroro siūlomomis bausmių rūšimis, ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus vienas griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – areštą, t. y. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą –– 30 parų areštą, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą –– 40 parų areštą, už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje –– 70 parų areštą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis (pareigūnų kūno kamera darytose vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai vyko vienas po kito, vieno įvykio metu, t. y. jis necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiąją, po to jai sudavė, o po to pilstydamas degųjį skystį grasino sudeginti namus), daro išvadą, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 5 dalyje, sudaro idealią sutaptį, nes padarytos vieno, nenutrūkusio įvykio metu, todėl bausmės, paskirtos už jų padarymą turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas), paskiriant V. A. subendrintą 70 parų arešto bausmę. Po to teismas, įvertinęs, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), sprendžia, kad už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės taip pat turi būti bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesne subendrinta bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas), paskiriant kaltinamajam V. A. galutinę subendrintą 70 parų areštą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą arešto bausmę įskaitomas V. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-04-13 21.10 val. iki 2024-04-14 15.57 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog V. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šioje byloje nėra svarstomas klausimas dėl BK 75 straipsnyje numatytų nuostatų taikymo.

Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Kiti klausimai

Teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios 2025-09-17 sudarė 337,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, be kaltinamojo dalyvavimo nepaskyrus gynėjo nebūtų buvę galimybės tęsti ir užbaigti baudžiamojo proceso šioje byloje, gynėjo dalyvavimas pagal įstatymą yra privalomas, kaltinamojo turtinė padėtis nežinoma, todėl prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas BK 72 straipsnio ir BPK 94 straipsnio tvarka:

– po cheminio tyrimo likusi metalinė talpa su skysčiu (perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių) –– nuosprendžiui įsiteisėjus –– sunaikintina kaip daiktas, kuris yra menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

– po cheminio tyrimo likusi kanapės (antžeminės dalys) (perduota saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

– po cheminio tyrimo likęs vokas, kuriame yra tirti pateikti objektai ir jų pakuotės (perduoti saugoti į Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

– byloje esantys du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais ir BPC skambučių garso įrašais –– paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 303, 304, 305 ir 307, 433-437 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01).

V. A., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyvistu bei jam paskirti:

už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, –– 30 (trisdešimties) parų areštą;

už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, –– 40 (keturiasdešimties) parų areštą;

už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, –– 70 (septyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirtą už baudžiamojo nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, griežtesne subendrinta bausme apimant švelnesnę, ir V. A. paskirti galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti V. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-04-13 21.10 val. iki 2024-04-14 15.57 val. (vieną dieną), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Po cheminio tyrimo likusią metalinę talpą su skysčiu –– nuosprendžiui įsiteisėjus –– sunaikinti kaip daiktą, kuris yra menkavertis.

Po cheminio tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta.

Po cheminio tyrimo likusi voką, kuriame yra tirti pateikti objektai ir jų pakuotės – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai.

Byloje esančius du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir BPC skambučių garso įrašais –– palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas iš V. A..

Neįsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti susipažinti prokurorui, nukentėjusiajai (paštu), kaltinamajam (e. p. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė