- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 1-1160-617/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06266-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
V. V. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimęs 1963-07-19 Švenčionių rajone, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirba, profesinio išsilavinimo, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r. sav., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. V. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: kad jis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2018-02-04 laikotarpiu nuo 12.59 val. iki 19.31 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r. sav., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, esančiuose Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., iš AB „Telia Lietuva“ teikiamos interneto paslaugos, administruojamo IP adreso 188.69.210.81, kuris nurodytu laiku priklausė telefono numeriui 869345106, internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt telefono numerį 869345106 pateikdamas kaip kontaktinį, patalpino melagingą skelbimą, kurio ID: 1872177, apie tai, kad už 2300 euro parduoda keturratį „Can-Am-800cc“, nors jo patalpintame skelbime nurodytu keturračiu nedisponavo ir jo neturėjo; K. T. 2018-02-04 skelbime nurodytu telefono numeriu 869345106 susisiekus su juo, jis melagingai nurodė, kad disponuoja nurodytu keturračiu, ir, piktnaudžiaudamas K. T. pasitikėjimu, paskatino jį kaip susitarimo garantą į AB „Swedbank“ banke esančią savo ( V. V. ) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 200 euro avansą; 2018-02-04 K. T. iš savo „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Swedbank“ banke esančią V. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 200 euro, jis 2018-02-04 AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame Molėtų g. 4, Pabradės m., Švenčionių r. sav., iš AB „Swedbank“ banke esančios V. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus išgrynino ir juos užvaldė, tokiais savo veiksmais V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 182 straipsnio 3 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, su kaltinimu nesutiko. Pripažino, kad išgrynino ne jam priklausančius pinigus sumoje 200 €, ir juos padavė pažįstamam Artūrui, kurio pavardės ar kitų kontaktų nežino. Artūras sakė, kad gyvena Vilniuje, kur tiksliai nežino. Paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, bet gali būti, kad 2018 m. vasario mėn. pas jį į svečius atvažiavo jam iš matymo pažįstamas Artūras. Su Artūru jis susipažino 2017 metų vasarą, prie upės kur vėžiaudavo. Artūras kelis kartus buvo jo namuose, jie bendravo, vartojo alkoholį. 2018 m. vasario pradžioje Artūras vėl pas jį atvažiavo. Artūras buvo vienas, jie jo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems būnant namuose pritrūko alkoholio ir Artūras jo paklausė ar jis gali jam ( Artūrui ) duoti savo sąskaitos numerį, kad Artūro mama į sąskaitą pervestų pinigų. Jis sutiko, iš spintelės išėmė sutartį, sudarytą tarp jo ir banko, ir nieko blogo neįtardamas, padavė ją Artūrui. Girdėjo, kad Artūras skambino iš telefono, sakė: „mama, pervesk pinigus...“ ir padiktavo jo sąskaitos numerį. Tiksliai ką kalbėjo nelabai įsidėmėjo, tądien buvo neblaivus. Galimai kitą dieną jis su Artūru nuvažiavo prie bankomato, Artūras sėdėjo mašinoje, jis nuėjo prie bankomato, patikrino savo sąskaitą, sąskaitoje buvusius ne jam priklausančius 200 € jis išgrynino, nunešė ir mašinoje padavė Artūrui tada jie grįžo į jo namus ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jam jokio įtarimo dėl pinigų nekilo. Artūras pas jį svečiavosi gal 2-3 dienas, tiksliai neprisimena. Jis jokio skelbimo dėl keturračio niekur netalpino, nežino kam priklauso telefonų numeriai, nurodyti kaltinime. Jam priklausančio telefono Nr. 860276341, jis nukentėjusiajam neskambino, jokio keturračio nepardavinėjo. Jis išgrynino pinigus, manydamas, kad tai Artūro motinos pervesti Artūrui pinigai, kuriuos jis perdavė Artūrui.
Apklaustas teisme nukentėjusysis K. T. paaiškino, kad ieškojo pirkti keturračio ir viename iš interneto puslapių rado skelbimą dėl parduodamo keturračio už jam prieinamą kainą. Jis paskambino skelbime nurodytu telefonu ir atsiliepęs vyriškis pasakė, kad parduodamu keturračiu labai domisi kiti žmonės. Tada jis paklausė ar galėtų kažkaip susitarti dėl keturračio pardavimo jam. Tuomet vyriškis pasiūlė jam pervesti 200 € užstatą ir pasakė, kad keturračio reikės atvažiuoti į Šilalę. Jis sutiko su tokiu pasiūlymu. Jam į telefoną SMS žinute buvo atsiųsta sąskaita ir vardas, pavardė – V. V.. Jis į nurodytą sąskaitą pervedė 200 €, paskambino vėl skelbime nurodytu telefonu ir tada susitarė dėl vietos ir laiko kur paimti keturratį. Jam telefonu pasakė adresą Šilalėje. Kitą dieną 8 val. jis atvažiavo į Šilalę jam nurodytu adresu, skambino skelbime nurodytu telefonu, „pardavėjas“ pasakė, kad Šilalėje bus tik 11 val. Jis nusprendė laukti, laukė iki 11 val., tada dar skambino, jam atsakė, kad važiuoja, bet niekas neatvažiavo, o po kiek laiko telefonas buvo išjungtas. Tada pamatė, kad į tą pačią vietą atvažiavo automobilis su priekaba. Jis nuėjo pakalbėjo su vairuotoju, sužinojo, kad žmonės iš Rygos atvažiavo keturračio pirkti, tada suprato, kad kažkas negerai. Nuėjo į artimiausią namą, paklausė kas parduoda keturratį, tačiau pagyvenęs žmogus nieko nežinojo apie keturrartį, nepažinojo ir asmens vardu ir pavarde V. V.. Tuomet jis suprato esąs apgautas, grįžo namo į Zarasų r. sav. ir kreipėsi į policiją. Jam dėl nusikaltimo padaryta 200 € turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kalto asmens.
Iš 2018-03-09 dokumentų apžiūros protokolo ( b. l. 49-51 ) matyti, kad atlikta telefono numerio 869345106 skambučių, SMS bei kitų duomenų apžiūra. Nustatyta, kad minėtas telefono numeris per visą tikrinimo laikotarpį veikė Kaišiadorių rajone, Pravieniškių seniūnijoje, Pravieniškių I kaime esančio telekomunikacijos bokšto veikimo zonoje, kryptimi į Kaišiadorių rajono, Pravieniškių sen., Pravieniškių II kaimą ( galimai veikė Pravieniškių pataisos namuose ).
Iš 2018-02-15 UAB „Diginet LTU“ rašto ( b. l. 62-64 ), registruoto 2018-02-19 Nr. 89-G-4262, matyti, kad www.autoplius.lt interneto svetainėje talpintame skelbime apie parduodamą keturratį „CanCan“ nurodomas kontaktinis telefono Nr. 869345106, skelbimo numeris – ID A6687757, patalpinti duomenys – 2018-02-04 12:59:06, redagavimo data – 2018-02-04 19:31:45, redagavimo IP – 188.69.210.81. Skelbimas talpintas kaip registruoto vartotojo. Paskyra registruota telefono Nr. 869345106.
Iš 2018-02-27 tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-400954 ( b. l. 38-40 ) matyti, kad, atlikus telefono numerio 869345106 priklausomybę, nustatyta, kad tai išankstinio apmokėjimo kortelė, veikianti AB „Telia Lietuva“ tinkle.
Iš 2018-02-14 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( b. l. 28-30 ) matyti, kad nukentėjusysis 2018-02-14 pateikė savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio matyti kad 2018-02-04 iš K. T. sąskaitos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas 200 € pavedimas.
Iš 2018-02-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos žinybinio registro Informacijos apie deklaracijas bei sąskaitas ( b. l. 72-73 ) matyti, kad sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. vardu atidaryta AB banke „Swedbank“ 2004-02-25.
Iš 2018-02-14 AB „Swedbank“ banko raštu Nr. S/1240 ( b. l. 83-93 ) pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2018-02-04 į V. V. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 200 €. Tą pačią dieną 20.12 val. pinigai sumoje 200 € išgryninti AB „Swedbank“ esančiame bankomate, adresu Molėtų g. 4, Pabradės m.
Iš 2018-03-05 dokumentų apžiūros protokolo ( b. l. 94-99 ) matyti, kad apžiūrėta medžiaga – nuotraukos, patiektos 2018-02-14 AB „Swedbank“ banko raštu Nr. S/1240.
BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas 50 € bausmių ir nuobaudų dydis ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031, redakcija nuo 2018-01-01; Nr. 707, 2017-08-30, paskelbtas TAR 2017-09-05 ), todėl baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 3 dalį užtraukia turto, kurio vertė ne mažesnė nei 150 € ir ne didesnė nei 250 €.
Motyvuojamoji dalis
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ( BK 2 straipsnio 4 dalis ). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016 ). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012 ).
Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015 ). Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas ( BPK 1 straipsnio 1 dalis ). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu ( BPK 20 straipsnio 5 dalis ). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Kaip jau buvo minėta, V. V. kaltinamas tuo, kad jis turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą – pinigus, t. y. veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojo kolonijoje, patalpino skelbimą internetiniame tinklapyje dėl tariamai parduodamo keturračio, nukentėjusiajam ir potencialiam keturračio pirkėjui susisiekus su juo skelbime nurodytu telefonu, jis piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu paskatino nukentėjusįjį, kaip susitarimo dėl keturračio įsigijimo garantą, pervesti pinigus – 200 € sumą į jo sąskaitą, kuriuos 2018-02-04 jis išgrynino ir tokiu būdu apgaule užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą – pinigus 200 €.
Kaltinamasis V. V. kategoriškai neigia padaręs nusikalstamą veiką – patvirtina, kad 200 € pinigų sumą išgrynino bankomate iš savo sąskaitos, tačiau nežinojo ir net neįtarė pinigų kilmės. Jo parodymai duoti ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme yra nuoseklūs.
Nukentėjusysis nurodė, kad kelis kartus telefonu kalbėjosi su tariamu keturračio pardavėju, nurodė, kad kalbėjusysis buvo jauno ar greičiau vidutinio amžiaus vyriškis, tačiau balso atpažinti negalėtų.
Nustatyta, kad skelbimas internetinėje svetainėje www.autoplius.lt patalpintas iš telefono Nr. 869345106, nusikalstamos veikos padarymo laiku veikusio Kaišiadorių r., Pravieniškių sen., Pravieniškių I k. ( b. l. 49-51 ). Šio telefono vartotojas – asmuo, nusikalstamos veikos padarymo metu, naudojęsis telefono Nr. 869345106, nenustatytas. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018-03-16, 2018-03-21 ir 2018-03-26 raštų ( b. l. 57, 58, 59 ) matyti, kad SIM kortelių numeriai ir atpažinimo kodai nenustatinėjami, o kratų metu nebuvo rasti telefonai, kurių identifikaciniai numeriai atitiktų identifikacinį numerį (IMEI), iš kurio buvo patalpintas skelbimas dėl keturračio pardavimo. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad V. V. nusikalstamai veikė kartu su nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, grįsta prielaidomis.
Kaltinamasis nurodė, kad pažįstamo Artūro, 25-35 metų amžiaus, kurio pavardės, gyvenamosios vietos ar kitų kontaktinių duomenų nežino, prašomas, pateikė jam savo atsiskaitomosios sąskaitos banke numerį su tikslu, kad Artūro motina paskolintų Artūrui pinigų, kuriuos pervestų į kaltinamojo sąskaitą. Šie duomenys byloje nepaneigti. Kaltinamojo nurodytas asmuo vardu Artūras, byloje nenustatytas.
Nukentėjusiojo parodymai ikiteisminiame tyrime ( b. l. 23-24 ) ir teisminiame nagrinėjime, nukentėjusiojo sąskaitos AB „Swedbank“ banke išrašas ( b. l. 28-30 ), AB „Swedbank“ banko 2018-02-14 rašto, apžiūros protokolo ( b. l. 94-99 ) duomenys patvirtina faktą, kad nukentėjusysis K. T. 2018-02-04 į kaltinamojo V. V. sąskaitą pervedė 200 €, kuriuos kaltinamasis V. V. 2018-02-04 išgrynino AB „Swedbank“ banko bankomate, Molėtų g. 4, Pabradės m., Švenčionių r. sav. Pinigų išgryninimo fakto neneigia ir kaltinamasis, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis V. V. turėjo tyčia apgaule užvaldyti svetimą nedidelės vertės turtą, ar, kad kaltinamasis panaudojo apgaulę užvaldant nukentėjusiojo nedidelės vertės turtą, ar tai, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog pinigai – nukentėjusiajam priklausę 200 €, pervesti į kaltinamojo sąskaitą, kuriuos jis išgrynino, gauti nusikalstamu būdu.
Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo ( visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai ), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt. ). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Analogišką poziciją užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ( Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt. ).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, išsamiai ir nešališkai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra požymiai baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, t. y. piktnaudžiaujant nukentėjusiojo K. T. pasitikėjimo iš jo apgaule išviliotas nedidelės vertės turtas – pinigai 200 €.
Tačiau byloje nėra neginčijamų objektyvių duomenų, kad kaltinamasis V. V. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, t. y. kad jis turėjo tikslą užvaldyti nedidelės vertės svetimą nukentėjusiojo K. T. turtą ir, kad tą turtą užvaldė apgaulės būdu, todėl V. V. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padaryme.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo K. T. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš kalto asmens 200 € turtinei žalai atlyginti. Kadangi V. V. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, pareikštas civilinis ieškinys atmetamas ( BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304, 305, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
V. V. pagal LR BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.
K. T. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – neišvykti panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.