Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-729-209/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-09-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
1A-729-209/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06266-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-729-209/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06266-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.3.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui J. S.,išteisintajam V. V., jo gynėjai advokatei L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro B. P. apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžio, kuriuo V. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

K. T. civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. V. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: kad jis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2018-02-04 laikotarpiu nuo 12.59 val. iki 19.31 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, esančiuose Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., iš AB „Telia Lietuva“ teikiamos interneto paslaugos, administruojamo IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris nurodytu laiku priklausė telefono numeriui (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt telefono numerį (duomenys neskelbtini)pateikdamas kaip kontaktinį, patalpino melagingą skelbimą, kurio ID: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad už 2300 euro parduoda keturratį „Can-Am-800cc“, nors jo patalpintame skelbime nurodytu keturračiu nedisponavo ir jo neturėjo; K. T. 2018-02-04 skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini)susisiekus su juo, jis melagingai nurodė, kad disponuoja nurodytu keturračiu, ir, piktnaudžiaudamas K. T. pasitikėjimu, paskatino jį kaip susitarimo garantą į AB „Swedbank“ banke esančią savo ( V. V. ) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 200 euro avansą; 2018-02-04 K. T. iš savo „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Swedbank“ banke esančią V. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 200 euro, jis 2018-02-04 AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, esančiame Molėtų g. 4, Pabradės m., Švenčionių r. sav., iš AB „Swedbank“ banke esančios V. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus išgrynino ir juos užvaldė, tokiais savo veiksmais V. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje.

2. Išteisindamas V. V. dėl jam pareikštų kaltinimų apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra požymiai baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, t. y. piktnaudžiaujant nukentėjusiojo K. T. pasitikėjimo iš jo apgaule išviliotas nedidelės vertės turtas – pinigai 200 €. Tačiau, apylinkės teismo vertinimu, byloje nėra neginčijamų objektyvių duomenų, kad V. V. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, t. y. kad jis turėjo tikslą užvaldyti nedidelės vertės svetimą nukentėjusiojo K. T. turtą ir kad tą turtą užvaldė apgaulės būdu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras B. P. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir pripažinti V. V. kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą ir atlyginti padarytą turtinę žalą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat prašo patenkinti K. T. civilinį ieškinį. Prokuroras nurodo, kad išteisintasis išsigalvojo asmenį, vardu Artūras, nes negalėjo nieko apie jį pasakyti. Be to, išteisintajam nekilo įtarimų dėl to, kad tas asmuo, vardu Artūras, neva savo mamai padiktavo būtent išteisintojo banko sąskaitos numerį, kas taip pat kelia rimtų abejonių. Taigi, prokuroro vertinimu, išeina, kad išteisintasis veikė su nenustatytu asmeniu, galimai atliekančiu laisvės atėmimo bausmę, šiam perdavė savo banko sąskaitos numerį ir vėliau nusiėmė pinigus bankomate.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad neįrodyta, jog V. V. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apygardos teismo teisėjų kolegija laikosi tokios pat pozicijos, kaip apylinkės teismas.

6. Remiantis BPK 320 straipsnio nuostatomis, apeliacine tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas nustato paduotas apeliacinis skundas. Prokuroro skundas nagrinėjamas paduoto skundo ribose, analizuojant ir įvertinant prokuroro skundo argumentus.

7. Iš esmės vienintelis apeliacinio skundo argumentas ir pozicija yra ta, kad išteisintasis išsigalvojo asmenį, vardu Artūras. Toks prokuroro teiginys grindžiamas tuo, kad išteisintasis negalėjo nurodyti nei Artūro pavardės, nei gyvenamosios vietos ar kitų svarbių aplinkybių. Šių apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad internetinis skelbimas buvo patalpintas iš telefono, kuris tuo metu galimai buvo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, skambučiai bei SMS žinutės taip pat buvo atliekami iš to paties telefono. Byloje nėra duomenų, jog minėtu telefonu (telefono numeriu) galėtų būti naudojęsis išteisintasis. Priešingai, prokuroras taip pat neginčija to, kad su nukentėjusiuoju bendravo bei internetinį skelbimą patalpino ne išteisintasis, o kitas asmuo. Taigi, baudžiamojoje byloje išteisintajam inkriminuojami veiksmai iš esmės apsiriboja tuo, kad jis iš savo banko sąskaitos išėmė 200 Eur, kurie buvo pervesti už tariamą keturračio įsigijimą. Siekiant inkriminuoti V. V. nusikalstamą veiką, būtina įvertinti jo veiksmų pobūdį ir esmę. Šioje gi byloje, priešingai nei teigia prokuroras, nėra jokių duomenų apie tai, kad V. V. galėtų būti žinojęs apie sukčiavimo schemą, apie patalpintą skelbimą ar pan. Byloje taip pat nėra pateikta telefoninių skambučių ar SMS žinučių išrašų, kurie patvirtintų, jog V. V. palaikė ryšius su laisvės atėmimo įstaigoje kalinčiais asmenimis. Prokuroro teiginiai, kad būtent V. V. padėjo nusikalstamos veikos organizatoriui ir tiesioginiam vykdytojui padaryti nusikalstamą veiką, yra grindžiami prielaidomis. Asmuo vardu Artūras byloje nebuvo nustatytas, tačiau pabrėžtina, jog nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Ši nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su dėl kiekvienos inkriminuojamos nusikalstamos veikos surinktų duomenų (įrodymų) visumos vertinimu. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiant jį tik prielaidomis, negali būti priimamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-699/2018). Asmens, vardu Artūras, realus egzistavimas šioje byloje nėra įrodytas, tačiau tai yra šalutinio pobūdžio aplinkybė sprendžiant dėl V. V. kaltės. Be to, apklausiamas apylinkės teismo posėdyje nukentėjusysis K. T. parodė, jog telefonu kalbėjo su jauno ar vidutinio amžiaus vyriškiu, tačiau jo balso atpažinti negalėtų, kas taip pat patvirtina, kad V. V. nebuvo tas asmuo, kuris savo aktyviais veiksmais padarė nusikalstamą veiką. Kaip minėta, pats išteisintasis nebuvo nei nusikalstamos veikos organizatorius, nei vykdytojas, todėl jo gynybinės versijos paneigimas, jo (išteisintojo) ryšių su nusikalstamos veikos vykdytoju nustatymas yra prokuroro pareiga.

8. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama tai, kad išteisintasis negali nurodyti jokių asmens, vardu Artūras duomenų, jo adreso, vairuojamo automobilio ar pan. Asmuo, apklausiamas kaip kaltinamasis teismo posėdyje gali atsisakyti duoti paaiškinimus, jis nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, todėl tai, kad kaltinamasis (šiuo atveju – išteisintasis) nenurodo kai kurių aplinkybių ar negali paaiškinti kai kurių įvykių, negali būti laikoma jo kaltės pripažinimu ar įrodymu. Nors apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad išteisintasis elgėsi keistai duodamas savo banko sąskaitos numerį menkai pažįstamam asmeniui, kuris vėliau šiuos duomenis išteisintojo akivaizdoje telefonu perdavė tretiesiems asmenims, yra logiški, tačiau vien remiantis tuo pripažinti V. V. kaltu nėra pagrindo.

9. Kitas svarbus aspektas šioje byloje yra tas, kad nėra nustatyta, jog išteisintasis žinojo ar galėjo žinoti, kokiomis aplinkybėmis iš tikrųjų pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Versija, kad išteisintasis manė, jog 200 Eur pervedė Artūro motina, nėra paneigta, o kadangi nėra nustatytas joks išteisintojo kontaktas, ryšys su galimu nusikalstamos veikos vykdytoju, negalima konstatuoti tyčios V. V. veiksmuose. Praeityje V. V. nebuvo teistas, apibūdinamas iš esmės teigiamai, taigi, ankstesni jo veiksmai ar asmenybė nesudaro pagrindo manyti, jog jis galėtų būti susijęs su nusikalstamos veikos padarymu.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad nukentėjusysis pinigus pervedė būtent į išteisintojo banko sąskaitą, savaime nesuponuoja V. V. kaltės, nes jo gynybinė versija dėl savo banko sąskaitos numerio davimo kitam asmeniui yra nepaneigta. Aukštesnės instancijos teismas vertina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos vykdytojas, o V. V. vaidmuo yra grindžiamas prokuratūros prielaidomis, kurių vienareikšmiškai nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Tokiu atveju visos abejonės yra aiškinamos išteisintojo naudai ir konstatuotina, jog išteisinamasis nuosprendis yra priimtas pagrįstai.

11. Teismas, remdamasis visuma aukščiau išdėstytų argumentų konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį prokuroro apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prokuroro B. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Kazlauskienė(parašai) Stasys LemežisUgnius TrumpulisNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis