Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui J. K. (J. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) ir patikslintu skundu (b. l. 40–45) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) ir teismas priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjo reikalavimus:

1.1. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį neapskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį ir sumokėti už visą laikotarpį nuo valstybinės pensijos skyrimo iki dabar;

1.2. priteisti pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis nesumokėtą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo (toliau – ir BP priedas) dalį už visą nemokėjimo laikotarpį;

1.3. sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: ar Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis tiek, kiek nustatyta, kad priemokos ir apmokėjimas pareigūnams už darbą nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis nepriskiriamos darbo užmokesčiui, pagal kurį apskaičiuojamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas pareigūnams ir kariams nemokamas, jeigu jo gavėjas tapo vienu iš asmenų, išvardytų Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, arba kitoje valstybėje pradėjo gauti su darbo santykiais susijusių pajamų ar tapo savarankiškai dirbančiu asmeniu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareigūnai dėl vidaus tarnybos ypatumų į pensiją išleidžiami anksčiau, negu išeinantys į senatvės pensiją. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Ministerijos 2014 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. 11SP-5640 pareiškėjui skirta valstybinė pensija. Visos pareiškėjo gaunamos pajamos buvo apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo mokesčiais, o valstybinė pensija apskaičiuota tik nuo dalies pajamų, be to, pareiškėjui, vidaus tarnybos pensininkui, pradėjus dirbti, tapus ūkininku ar paėmus verslo liudijimą ir t. t. iš valstybinės pensijos atimama 37 proc., t. y. 108 Eur.

2.2.1. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23–26 straipsniais, Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 35–38 straipsniais, nurodo, kad priemokos sudaro 13 proc.–20 proc. darbo užmokesčio. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį į darbo užmokestį įskaičiuojama pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje asmens pajamomis laikomos visos jo pajamos (pareiginė alga, priedai ir priemokos). Pagal Statuto 49 straipsnio 1 dalį pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui (visam, o ne dalies). Visuose teisės aktuose viskas skaičiuojama nuo viso darbo užmokesčio, o ne nuo dalies.

2.2.2. Mokesčiai buvo išskaičiuojami ir nuo priemokų, o skaičiuojant valstybinę pensiją priemokos netraktuojamos kaip pareiškėjo pajamos. Apskaičiavus pareiškėjo valstybinę pensiją paaiškėjo, kad priemokos nebuvo priskirtos pajamoms ir todėl pareiškėjui apskaičiuota mažesnė valstybinė pensija, taigi, pareiškėjas patyrė žalą / nuostolius; skirtumas tarp valstybinės pensijos, jeigu ji būtų apskaičiuojama nuo viso darbo užmokesčio (209,13 Eur), ir paskirtos valstybinės pensijos (176,84 Eur) yra 32,29 Eur.

2.2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją nurodytu klausimu, remiasi Konstitucijos 52 straipsniu, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimais), nurodo, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti valstybinių pensijų skaičiavimo metodiką, nepagrįstai į pensijos paskaičiavimo dydį neįskaičiuojant gautų priemokų už darbą nakties metu, poilsio bei švenčių dienomis ir kt., galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai. 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat mano, kad pažeistos jo konstitucinės teisės.

2.3. Dėl BP priedo (108 Eur) nemokėjimo, vidaus tarnybos pensininkui pradėjus dirbti

2.3.1. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1997 m. kovo 12 d. nutarimu, 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimu dėl Konstitucijos 52 ir 23 straipsnių taikymo, 2007 m. spalio 22 d. nutarimu), Konstitucijos 29 straipsniu, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodo, kad pareiškėjo pensijos suma yra 285 Eur (177 Eur + 108 Eur (BP priedas)), tačiau dirbant BP priedas nemokamas, už tai nėra niekaip atlyginama, taigi, galiojantys teisė aktai verčia vidaus tarnybos pensininką ieškoti neoficialaus darbo (būti šešėlinės ekonomikos dalyviu) tam, kad pagal galiojantį įstatymą nebūtų atimtas BP priedas. Be to, pareiškėjas turi ūkininko pažymėjimą, ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, tačiau jokios veiklos nevykdo ir neturi iš ūkio jokių pajamų, ūkininko pažymėjimo turėjimas savaime neduoda pajamų, tačiau vidaus tarnybos pensininkas – ūkininkas praranda galimybę su valstybine pensija gauti BP priedą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas dirbtų 0,5 etato (136 Eur alga „į rankas“ už 0,5 etato) už minimalų valandinį atlygį, jo pajamos būtų 313 Eur (177 Eur + 136 Eur), o jeigu nedirbtų, pajamos sudarytų 281 Eur. Šio metu pareiškėjas dirba už minimalų valandinį atlygį visu etatu (252 Eur alga „į rankas“), pajamos sudaro 429 Eur (177 Eur + 252 Eur). Taigi, pareiškėjui dirbant, pajamos didėja 148 Eur, o valstybei sumokama asmens ir darbdavio mokesčių 141 Eur, tai sudaro 94 proc. nuo pajamų padidėjimo. Pareiškėjo nuomone, yra prieštaravimas Konstitucijos 48 straipsniui.

2.3.3. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalys, pagal kurių nuostatas vidaus tarnybos pensininkas, nuo tos dienos, nuo kurios jis tampa vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose arba ūkininku, ar jo partneriu, BP priedas nebemokamas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams.

Taigi, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 1 ir 2 dalys mažina pensijos dydį, pablogina vidaus tarnybos pensininkų materialinę padėtį (socialines garantijas) ir neužtikrina Statute pažadėtų socialiniu garantijų bei prieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, kuris nemažina uždirbtos pensijos dydžio.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 23, 51).

1. Pareiškėjas neginčija, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas jam pritaikytas tiksliai, bet nesutinka su pačiu įstatymu.

2. Pareiškėjo, kaip pareigūno, socialinis draudimas apėmė tik valstybinių socialinio draudimo pensijų ir nedarbo socialinį draudimą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjas nemokėjo ir neturėjo mokėti įmokų pareigūno valstybinei pensijai, buvo mokamos įmokos į valstybinio socialinio draudimo fondą, iš kurio pareiškėjas gaus valstybinę socialinio draudimo pensiją. Nėra jokios teisiškai reikšmingos sąsajos tarp pareiškėjo mokėtų socialinio draudimo įmokų ir pareigūno valstybinės pensijos.

3. Priemokos kaip darbo užmokesčio dalis yra laikino pobūdžio, laikina priemoka neatspindi visos pareigūno tarnybos, todėl teisiškai pagrįsta, kad įstatymų leidėjas priemokų neįtraukė į pensijos apskaičiavimą.

4. Teisę į BP priedą turi tik tam tikros kategorijos remtini asmenys. Pareiškėjas, nebūdamas tokiu asmeniu, reikalauja BP priedo. Pateikdamas prašymą dėl pensijos skyrimo, pareiškėjas 2 punkte nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. dirba. Tokio statuso asmeniui BP priedas nepriklausė ir nepriklauso (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra įstatymų vykdytoja, įstatymo vykdymo procese ar ginče dėl įstatymo vykdymo svarstyti, ar įstatymas atitinka Konstituciją, nėra Ministerijos kompetencija.

6. Nuo 2016 m. sausio 1 d. ne tik pensijos mokėjimas, bet ir pensijos skyrimas, perskaičiavimas, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimas bus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos administravimo įstaigos kompetencija (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), todėl nuo šios datos atsakove turėtų būti atitinkama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaiga.

Teismo posėdyje pareiškėjas J. K. rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė jo reikalavimus tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjas 2014 m. spalio 16 d. prašymo „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ 2 punkte nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. dirba (b. l. 33–34).

1.2. Ministerija 2014 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. 11SP-5640 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo J. K.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 11SP-5640) paskyrė pareiškėjui nuo 2014 m. spalio 1 d. neterminuotai 610,59 Lt dydžio valstybinę pensiją (b. l. 7, 25).

1.3. Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 11DP(P)-5362 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo“ informavo pareiškėją apie paskirtą valstybinę pensiją (su raštu pateikė sprendimą Nr. 11SP-5640), išaiškino BP priedo mokėjimo tvarką ir pareigą pranešti pensiją mokančiai institucijai, jeigu taps vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1– 6, 8 ir 9 punktuose, taip pat ūkininku ar jo partneriu pagal Ūkininko ūkio įstatymą, nurodė, kad laiku nepranešus apie paminėtus faktus ir permokėjus pensiją, permokėtos pensijos suma bus išieškoma iš pensijos gavėjo, taip pat informavo, kad tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos (b. l. 8, 26).

1.4. Pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2014 m. gruodžio 10 d. prašymą „Dėl pensijos dydžio apskaičiavimo“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad darbo užmokesčio priemokos nebuvo pridėtos prie draudžiamųjų pajamų ir todėl pareiškėjui apskaičiuota mažesnė valstybinė pensija, negu priklauso, kad Įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijos 29, 48 straipsniams, prašė inicijuoti atitinkamus teisės aktų pakeitimus dėl valstybinės pensijos apskaičiavimo metodikos, taip pat valstybinės pensijos padidinimo ir grąžinti nesumokėtos valstybinės pensijos dalį (b. l. 13–14, 29–30).

1.5. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. gruodžio 10 d. prašymą, 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr. 1D-1641(11) „Dėl pensijos dydžio apskaičiavimo“ išaiškino pareiškėjui dėl valstybinės pensijos skyrimo pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nurodė: pareiškėjas 2014 m. spalio 16 d. prašyme prašė skirti valstybinę pensiją pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėn. pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, t. y. 2 820,28 Lt, už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; vadovaujantis Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktais dokumentais, pareiškėjui sprendime Nr. 11SP-5640 paskirta 610,59 Lt dydžio valstybinė pensija; nurodyta pensijų skaičiavimo metodika atitinka Įstatymo nuostatas; Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas reglamentuoja valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimą (b. l. 11–12, 31–32).

2. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas abejoja Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi tiek, kiek nustatyta, kad priemokos ir apmokėjimas pareigūnams už darbą nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis nepriskiriamos darbo užmokesčiui, pagal kurį apskaičiuojamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas pareigūnams ir kariams nemokamas, jeigu jo gavėjas tapo vienu iš asmenų, išvardytų Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, arba kitoje valstybėje pradėjo gauti su darbo santykiais susijusių pajamų ar tapo savarankiškai dirbančiu asmeniu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nesutinka su pareiškėjo abejonėmis. Įstatymų leidėjas turi itin plačią diskreciją nustatydamas valstybines pensijas, be kita ko, jų dydį; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą). Teismo vertinimu, pareiškėjo manymas, kad valstybinės pensijos dydis yra per mažas, kad jis turėtų priklausyti nuo pareiškėjo mokėtų gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, yra visiškai nepagrįstas. Todėl teismas netenkina pareiškėjo prašymo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą, nes jis neabejoja minėtų nuostatų konstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis).

3. Atitinkamai, galiojant neprieštaraujančioms Konstitucijai Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies bei Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį neapskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį ir sumokėti už visą laikotarpį nuo valstybinės pensijos skyrimo iki dabar, taip pat priteisti pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis nesumokėtą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo dalį už visą nemokėjimo laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.