- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- e2-2830-994/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23963-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Brigita Pauliukevičienėir
- Kategorijos
- 3.2.6.11Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 11 740,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. sausio 14 d. 10 val. 15 min. Kauno m. 24-ajame notaro biure V. B. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo konstatavo, kad iš ieškovo, M. G., pasiskolino 11 740,00 Eur ir įsipareigojo besąlygiškai juos sumokėti. 2022 m. kovo 8 d. ieškovo atstovė pagal atstovavimo sutartį pateikė atsakovui pareiškimą, su reikalavimu sumokėti skolą, pagal 2021 m. sausio 14 d. sudarytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovui gera valia neįvykdžius įsipareigojimo, pakartotinis pareiškimas buvo išsiųstas 2022 m. kovo 12 d. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas net įspėtas apie skolinių įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes,- nebendradarbiauja, nereaguoja į raginimus, įspėjimus, meluoja, jog sumokės skolą, tačiau vis pakeičia tariamą mokėjimo dieną. Po advokatės Brigitos Pauliukevičienės siųstų pareiškimų atsakovui su raginimais grąžinti skolą, atsakovas 2022 m. kovo 21 d. susisiekė su ieškovo atstove, nurodydamas savo siūlomą skolos grąžinimo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį mokėjimų planą. Tą pačią dieną atsakovas telefonu susisiekė su advokate Brigita Pauliukevičiene ir susitarė, jog toks skolos mokėjimų planas yra galimas ir buvo sutarta, jog kaip atsakovas yra nurodęs, pirmoji įmoka ieškovui bus atlikta 2022 m. gegužės 27 d., kuri turėjo būti 3 500,00 Eur. Tačiau nei sutartą, nei kitą dieną, atsakovas negrąžino skolos dalies, pradėjo neatsakinėti į skambučius. Atsakovo V. B. pasirašytame paprastajame vekselyje nebuvo numatyta apmokėjimo data, todėl laikytina, jog vekselis turėjo būti apmokėtas ieškovui paprašius. Tai buvo padaryta 2022 m. kovo 8 d. ir 2022 m. kovo 12 d. Atsakovui susisiekus su ieškovo atstove pagal atstovavimo sutartį buvo sutartas mokėjimų grafikas, kuriuo remiantis pirmoji įmoka 3 500,00 Eur sumai turėjo būti atlikta 2022 m. gegužės 27 d., tačiau atsakovas vekselio iki pat ieškinio surašymo datos neapmokėjo. Dėl to, jog su atsakovu buvo sutartas vekselio mokėjimų planas, o ieškovas atsakovu pasitikėjo, ir ieškovas, vekselio turėtojas, praleido vekselyje nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, dėl to prarado galimybę išsiieškoti skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Todėl tokiu atveju, vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, yra įtvirtinta skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas V. B. elgiasi nesąžiningai, savo įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdo, vekselio pagal paties pasiūlytą mokėjimų grafiką neapmokėjo, skolos iki ieškinio surašymo dienos negrąžino bei iš jo veiksmų akivaizdu, kad grąžinti ir neketina.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neteikė, įteikus teismo procesinius dokumentus jam tinkamai.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, apie iškeltą bylą ir paskirtą 2023-02-01 teismo posėdį, informavus atsakovą tinkamai. Jokių prašymų dėl posėdžio atidėjimo iš atsakovo negauta, neatvyko priežastys teismui nėra žinomos. Teismo nutartimi paskyrus bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje, atsakovas buvo informuotas apie galimybę užbaigti pasirengimą bylos nagrinėjimui, pereinant prie nagrinėjimo iš esmės tame pačiame 2023-02-01 teismo posėdyje.
5. Ieškovo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovas M. G. ir atsakovas V. B. (vekselio davėjas) 2021-01-14 pasirašė neprotestuotą paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo vekselio turėtojui M. G. jį pateikus sumokėti 11 740,00 Eur sumą (el. b. l. 12; vekselio originalas bylos priede – voke b. l. 4). 2022-03-08 ieškovo atstovė pareikalavo atsakovo sumokėti įsipareigojimą (el. b. l. 8). Pakartotinas pranešimas buvo išsiųstas 2022-03-12 (el. b. l. 9,11). 2022-03-21 atsakovas pateikė savo siūlymą dėl skolos sumokėjimo per keturis kartus (el. b. l. 7), tačiau duomenų apie atliktą mokėjimą byloje šiai dienai nėra pateikta.
6. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl skolos priteisimo, argumentuoja, kad ginčo atveju vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kadangi jis nebuvo realizuotas remiantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo tvarka, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu, yra įtvirtinta skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.
7. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
8. Tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
9. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).
10. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti.
11. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos dalyko perdavimo įrodinėjimo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
13. Įvertinus notariškai patvirtintą paprastojo vekselio turinį, kad vekselio davėjas V. B. aiškiai, pasirašytinai patvirtino savo besąlygišką įsipareigojimą sumokėti M. G. 11 740,00 Eur sumą pareikalavus bei atsakovo V. B. išreikštą aiškią valią ir sutikimą, gavus pareikalavimą iš ieškovo apmokėti vekselį, sutikimą sumokėti prašomą sumą, tik ją sumokant dalimis, neleidžia abejoti ieškovo įrodinėtinu faktu, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, kas sąlygoja atsakovo prievolę ieškovui sumokėti 11 740,00 Eur sumą. Jokių kitų argumentų, paneigiančių tarp šalių susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, atsakovas, nei teikdamas atsiliepimą į ieškinį, nei atvykdamas į teismo posėdį, nepateikė ir byloje neįrodinėjo. Pagrindo abejoti piniginių lėšų atsakovui perdavimu ir atsakovo įsipareigojimu grąžinti gautą sumą ieškovui, teismui, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir šalių elgesį procese, nekyla.
14. Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo V. B. priteistina 11 740,00 Eur suma.
15. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 11 740,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022-12-12 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.). Ieškovas sumokėjo 264,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo byloje nepateikta.
17. Priteisti iš atsakovo valstybei 19,92 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 740,00 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt eurų), skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 740,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.