Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Š., N. G., V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. (G.) P., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu susilaukė penkių vaikų – sūnaus R. P., gimusio (duomenys neskelbtini) ir keturių dukterų: D. P. (Š.), gimusios (duomenys neskelbtini), N. P. (G.), gimusios (duomenys neskelbtini), V. P. (M.), gimusios (duomenys neskelbtini) ir L. P. (P.), gimusios (duomenys neskelbtini). Santuokos metu V. P. ir S. P. įgijo nekilnojamo turto – Valstybės įmonės Registrų centre V. P. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, 1/1 dalis priklausanti pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat V. P. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). S. P. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad po S. P. mirties pareiškėjos tėvas V. P. ir pareiškėja su šeima liko gyventi tėvams priklausiusioje sodyboje, dirbo jiems priklausiusią žemę. Pareiškėja kartu su tėvais S. P. ir V. P. gyveno nuo vaikystės: iš pradžių pas tėvus gyveno viena, o ištekėjusi gyveno su visa savo šeima tėvams priklausiusioje sodyboje, dirbo tėvams priklausiusią žemę, remontavo tėvų namą, mokėjo visus mokesčius. Po mamos S. P. mirties namus prižiūrėjo kartu su tėvu V. P.. Pareiškėja prižiūri ir domisi gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastatų būkle, pagal reikalingumą ir galimybes pastatus remontuoja. Po mamos mirties dirbo jai priklausiusius žemės sklypus, juos dirba bei naudojasi iki šiol. Pareiškėja pažymi, kad jai su tėvu V. P. liko S. P. priklausęs ir visas kilnojamasis turtas, buities reikmenys, šeimos relikvijos. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. vasario 15 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad L. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad minėtu adresu pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruojama nuo 2009 m. kovo 25 d. Taigi po mamos mirties pareiškėja liko gyventi jai ir jos tėvams priklausiusiame name, kuriuo iki šiol rūpinasi, jį tvarko ir prižiūri, moka mokesčius.

7. Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, po S. P. mirties nei pareiškėja, nei palikėjos S. P. sutuoktinis V. P., nei kiti suinteresuoti asmenys pirmos eilės įpėdiniai D. Š., N. G., V. M. dėl palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėja testamento nepaliko. Pareiškėjos teigimu, nesikreipė dėl to, kad visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas tėvo V. P. vardu, todėl dėl įstatymų nežinojimo, manė, kad kreiptis į notarą nereikia.

8. Iš byloje pateikto medicininio mirties liudijimo nuorašo matyti, kad palikėjos S. P. sutuoktinis, pareiškėjos tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini). V. P. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Šilalės rajono notarų biuro notarės Viliutės Stankevičienės, registro Nr.1-3734, visą savo turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties diena paliko pareiškėjai. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini), nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į notarę ir parašė pareiškimą, kad palikimą po tėvo V. P. mirties priima. Pareiškėjos teigimu, tuomet ir paaiškėjo, kad neužvesta paveldėjimo byla po mamos S. P. mirties ir neišduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mamai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį.

9. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

10. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

11. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

13. Kaip jau buvo minėta, nei pareiškėja, nei palikėjos sutuoktinis V. P. po palikėjos S. P. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau pareiškėja ir jos tėvas (palikėjos sutuoktinis) V. P. iš karto po sutuoktinės S. P. mirties, palikimą priėmė, pradėdami faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdė iki pareiškėjos tėvo (palikėjos sutuoktinio) V. P. mirties. Pareiškėjos teigimu, po mamos mirties, jai su tėvu V. P. liko S. P. priklausęs ir visas kilnojamasis turtas, buities reikmenys, šeimos relikvijos. Pareiškėja taip pat patvirtina, kad ir šiuo metu prižiūri ir domisi gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastatų būkle, pagal reikalingumą ir galimybes pastatus remontuoja, moka mokesčius. Po mamos mirties dirbo jai priklausiusius žemės sklypus, juos dirba bei naudojasi iki šiol. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjos S. P. mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis V. P., ir jos dukra L. P., pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

14. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

15. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (palikėjos sutuoktinis) ir L. P. (palikėjos dukra) po palikėjos S. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. (palikėjos sutuoktinis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), ir L. P. (palikėjos dukra), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po palikėjos S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.