Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotojo atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. birželio 4 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 115,00 eurų bauda už tai, kad 2024 m. gegužės 5 d. 15.15 val., (duomenys neskelbtini), trukdė policijos pareigūnams dirbti, pildyti įvykio vietoje procesinius dokumentus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotojo atstovo Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotasis atstovas nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymu vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis dėl R. K. kaltės, tvirtina, kad pastarojo veiksmuose nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su atsiliepimu į jį ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais, kaip ir neturi pagrindo manyti, kad R. K. nubaustas nepagrįstai. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadoms dėl R. K. kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą pagrįsti, jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį panaikinti.

7. ANK 506 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

8. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, R. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina liudytojo, policijos pareigūno A. B. parodymai, jo tarnybiniame pranešime, vaizdo ir garso užfiksuoti duomenys, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Darbuotojų etikos komisijos 2024 m. birželio 4 d. posėdžio protokolas dėl vyriausiojo patrulio A. B. elgesio svarstymo, taip pat Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstyti šios institucijos surinkti duomenys. Pastebėtina, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. K. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūno A. B. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrintas prokuroro 2024 m. liepos 25 d. nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi bei galutine ir neskundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi. Šiais procesiniais sprendimais nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. gegužės 5 d. Kauno mieste buvo vykdoma policinė priemonė, skirta neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojams, saugos diržų, mobilių telefonų naudojimo bei kitų asmenų daromiems teisėtvarkos pažeidimams išaiškinti. Tikrinant vairuotojų blaivumą, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas N. L. vairuojamas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojai 14.42 val. buvo nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, o pakartotinio patikrinimo metu 0,50 promilių neblaivumas. Dėl to N. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o administracinio nusižengimo surašymo metu į įvykio vietą parvairuoti automobilį atvyko jos brolis R. K.. Kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotų duomenų, R. K. nuo pat atvykimo į įvykio vietą momento, t. y., jau išlipdamas iš savo vairuotos transporto priemonės, buvo priešiškai nusiteikęs policijos pareigūnų atžvilgiu, reiškė akivaizdų nepasitenkinimą, priešiškumą, visiškai niekuo nepagrįstus priekaištus dėl pastarųjų tiesioginių pareigų atlikimo, vykdant policinę priemonę, siekiant išaiškinti neblaivius vairuotojus, o visuotinai žinoma, kad šie kelia itin didelę grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Kitą transporto priemonę sustabdžiusiam ir jos vairuotojos neblaivumą tikrinusiam policijos pareigūnui E. K. pamačius iš paskos šios transporto priemonės važiavusį bei sustojusį R. K. vairuotą automobilį ir iš jo išlipantį vairuotoją, nors pastarajam leidimas išlipti iš transporto priemonės nebuvo duotas, ir pasiteiravus, kas negerai, į šį pareigūno klausimą, R. K. reaguoja neadekvačiai, pakeltu / agresyviu balso tonu kelis kartus atkerta „o kas gerai“, reiškia nepasitenkinimą dėl visiškai teisėto policinės priemonės, siekiant apsaugoti visuomenę nuo neblaivių transporto priemonių vairuotojų, vykdymo „kokią dieną Jūs tikrinat“. Vaizdo ir garso įrašo turinys patvirtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pirmasis inicijuoja konfliktinę situaciją. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad tolimesni policijos pareigūno E. K. pasisakymai R. K. atžvilgiu nebuvo korektiški, pastarasis įsivėlė į žodinį konfliktą su R. K., tačiau sprendžiant dėl R. K. atsakomybės dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, visgi pastebėtina, kad E. K. jokių nurodymų R. K. nedavė ir pastarajam nuėjus prie tarnybinio automobilio, kuriame A. B. pildė dokumentus dėl R. K. seseriai nustatyto neblaivumo, ginčo netęsė, toliau vykdė vairuotojų blaivumo tikrinimo procedūras. Tuo tarpu R. K., priėjęs prie tarnybinio automobilio, kuriame A. B. pildė procesinius dokumentus, ir toliau demonstravo priešiškumą, neigiamą nusistatymą, nepagarbą savo tarnybines pareigas atliekančių policijos pareigūnų atžvilgiu taip jiems trukdydamas.

10. Liudytojas A. B. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad reiktų vadovautis jo tarnybiniu pranešimu, kadangi dėl praėjusio laiko tarpo įvykio gerai neprisimena. Jis patvirtino, kad sustabdžius neblaivios moters vairuojamą automobilį, į įvykio vietą atvyko jos brolis tam, kad parvairuotų automobilį. Šis, priėjęs prie tarnybinio automobilio, nors to nebuvo prašoma, savo išsišokimais ėmė trukdyti dirbti, pildyti procesinius dokumentus, mokė, kaip reikia dirbti. Paprašius atsitraukti, grįžti į savo automobilį, nevykdė šio reikalavimo. Dėl to buvo sulaikytas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio A. B. 2024 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 5 d(duomenys neskelbtini), vykdė policinę priemonę, tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 14.42 val. N. L. nustačius neblaivumą, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pasiteiravus moters, kas paims automobilį, ši patikino, kad neužilgo atvyks jos brolis. Pildant procesinius dokumentus, atvyko jos brolis, kaip vėliau paaiškėjo, R. K., ir priėjo prie tarnybinio automobilio keleivio pusės priekinės dešinės pusės durų, kur sėdėjo A. B. ir pildė procesinius dokumentus. Šis pradėjo neadekvačiai elgtis, aiškinti: „kas per vaikų darželis, kodėl čia gaudot, neturit ką veikti per Motinos dieną“. Vėliau priėjo arčiau prie automobilio durelių ir pradėjo trukdyti pildyti procesinius dokumentus. Pareikalavus asmens netrukdyti dirbti, šis į reikalavimus nekreipė dėmesio ir toliau trukdė dirbti, šūkavo, pertraukinėjo nurodymus, kuriuos aiškino pažeidėjai. Pareigūnai šiam vyriškiui išsakė reikalavimus, kad eitų į savo automobilį, atsisėstų ir netrukdytų, tačiau jis į reikalavimus nekreipė dėmesio ir toliau stovėjo bei trukdė pildyti procesinius dokumentus. Vyriškis po dviejų išsakytų reikalavimų nevykdymo buvo sulaikytas. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog R. K. yra karštakošis, ir kad ginčijosi su policijos pareigūnu, dėl ko jį reikėjo raminti, užfiksuota ir 2024 m. gegužės 24 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytuose liudytojos N. L. parodymuose.

11. Apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl liudytojo A. B. parodymų ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų patikimumo, nurodant, jog šio pareigūno parodymai ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys prieštarauja policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais darytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotiems duomenims. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, sugretinęs minėtuose įrodymų šaltiniuose užfiksuotus duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad policijos pareigūno A. B. parodymai ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys iš esmės prieštarauja vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotiems duomenims ir yra nepatikimi įrodymai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti šio liudytojo parodymų nepatikimais ir juos atmesti, jo parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Nežymūs parodymuose esantys nesutapimai, netikslumai, kurie ypač akcentuojami apeliaciniame skunde, ar tai, kad jis teismo posėdžio smulkiai neprisiminė visų aplinkybių, nedaro šių parodymų nepatikimais, pateisinami praėjusiu laiko tarpu nuo įvykio ir aptariamų įvykių gausa vykdant tarnybines funkcijas. Aplinkybė, kad tarnybiniame pranešime nurodyti R. K. išsireiškimai, replikos užfiksuoti ne pažodžiui, kaip kad garso ir vaizdo įrašuose, o perteikti paties tarnybinį pranešimą rašiusio pareigūno žodžiais, nerodo, kad šio liudytojo parodymai ir jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra neteisingos, ypač atsižvelgus į tai, kad įsiminimo procesas yra subjektyvus, kiekvieno skirtingai rekonstruojamas. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, buvo keliamas klausimas ir dėl įvykio situacijos neatitinkančio tarnybinio pranešimo pavadinimo. Liudytojas A. B. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju viešoji tvarka nebuvo pažeista, o toks tarnybinio pranešimo pavadinimas liko dėl neatidumo, kadangi per pamainą surašomas ne vienas tarnybinis pranešimas ir juos pildant yra naudojamasi šablonais. Nežiūrint to, liudytojas patvirtino, kad jo surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Tad apeliacinio skundo argumentas, kad tarnybinis pranešimas neatitinka tikrovės, visiškai nepagrįstas, dokumento pavadinimas dėl to jokios reikšmės apygardos teismo vertinimui neturi.

12. Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo.

13. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas ir dirbdami pagal iš anksto suplanuotą policinę priemonę, nustatė, kad R. K. sesuo N. L. vairavo automobilį, būdama neblaivi, ir dėl to jos atžvilgiu A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, pildė kitus procesinius dokumentus. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. K. nuo pat atvykimo į įvykio vietą momento, t. y., jau išlipdamas iš savo vairuotos transporto priemonės, buvo priešiškai nusiteikęs policijos pareigūnų atžvilgiu, reiškė akivaizdų nepasitenkinimą, priešiškumą, visiškai niekuo nepagrįstus priekaištus dėl šių tiesioginių pareigų atlikimo, vykdant policinę priemonę. Nebūdamas tikrinamu subjektu, policijos pareigūnų neprašytas, prisiartino prie tarnybinio automobilio, kuriame A. B. pildė su jo seserimi susijusius procesinius dokumentus. Ne tik policijos pareigūno A. B. parodymai ir jo tarnybinis pranešimas, bet ir vaizdo bei garso įrašai patvirtina, kad priėjęs prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio jis pats provokavo konfliktą, replikavo policijos pareigūnams, nepagarbiai elgėsi, akcentavo, kad jie dirba, tikrina vairuotojų neblaivumą per Motinos dieną ir kad tokiu būdu „daro cirkus“. Paprašytas nekelti triukšmo, atkirto, kad jam neaiškintų. Pastebėtina, kad į tokius jo veiksmus, reagavo net ir pastarojo sesuo, ramindama jį: „nekelk bangų“. Tuo tarpu A. B. balso tonas, procesinių dokumentų įforminimo metu tiek bendraujant su N. L., tiek ir su prie automobilio priėjusiu R. K., buvo ramus, jokios apeliaciniame skunde akcentuojamos arogancijos, nefiksuota, ko negalima pasakyti apie patį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Stovėdamas prie tarnybinio automobilio, kuriame A. B. pildė procesinius dokumentus, kaip minėta, nebūdamas tikrinamu subjektu ir prie automobilio priėjęs policijos pareigūnų nekviestas, R. K. intensyviai uždavinėjo klausimus, replikavo, kas rodo, kad jis siekė tolimesnio konflikto su policijos pareigūnais eskalavimo, o tuo pačiu ir trukdė policijos pareigūno A. B. darbą šiam atliekant su N. L. įvykdyto administracinio nusižengimo įforminimu susijusius procesinius veiksmus. Policijos pareigūnui A. B. nurodžius eiti sėsti į automobilį ir netrukdyti dirbti, perspėjus, kad kitaip bus sulaikytas už teisėtų reikalavimų nevykdymą, jis šių reikalavimų nepaisė, liko stovėti prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir toliau replikavo. Policijos pareigūnui A. B. išlipus iš tarnybinio automobilio ir vėl kelis kartus pakartojus reikalavimą eiti atsisėsti į automobilį, paprašius netrukdyti dirbti, jis šių reikalavimų ir toliau nevykdė, klausinėjo pareigūno, kokį darbą jie čia dirba, kokias funkcijas vykdo. A. B. palydėjus R. K. iki tarnybinio automobilio galinės dalies ir dar kartą pakartojus prašymą netrukdyti dirbti ir eiti į savo automobilį ranka nurodant link R. K. automobilio, esančio kitoje gatvės pusėje, R. K. tokiam reikalavimui vėlgi nepakluso, dėl ko ir buvo sulaikytas. Vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys paneigia apelianto teiginius, kad R. K. dėl šuns lojimo galėjo neišgirsti policijos pareigūno reikalavimų, kadangi kaip minėta, prašymas pasitraukti, eiti sėsti į savo automobilį ir netrukdyti buvo išsakytas ne kartą, net ir palydint R. K. link tarnybinio automobilio galo. O tai, kad R. K. buvo priešiškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu, negerbė jų darbo ir neketino vykdyti nurodymų, leidžia manyti ir jo paties policijos pareigūnui, prašiusiam nekelti triukšmo, pateiktas atsakymas neaiškinti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūno A. B. reikalavimas netrukdyti dirbti ir eiti į savo automobilį buvo teisėtas, kadangi jis vykdė savo tiesioginius uždavinius, numatytus Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. piktybiškai atsisakė vykdyti A. B. nurodymus, atsikalbinėjo, replikavo, nurodinėjo pareigūnams, kaip jie turi dirbti, reiškė nepasitenkinimą, kad vairuotojų neblaivumas tikrinamas Motinos dieną. Svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnas A. B. ne vieną kartą R. K. išreiškė konkrečius, aiškius ir teisėtus reikalavimus, kuriuos šis puikiai suprato, tai yra ko konkrečiai reikalauja policijos pareigūnas, tačiau akivaizdu, kad demonstruodamas savo nepasitenkinimą dėl to, kad Motinos dieną buvo vykdoma policinė priemonė – tikrinamas vairuotojų neblaivumas, ir kad jo seseriai surašomas administracinio nusižengimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, pasirinko nevykdyti policijos pareigūno reikalavimų ir elgtis priešiškai, nepagarbiai ir piktybiškai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo perspėtas, kad už atsisakymą vykdyti nurodymus bus sulaikytas, tačiau tai jo neįtikino vykdyti teisėtų pareigūno reikalavimų. Dėl R. K. veiksmų ir nereagavimo į pareigūno reikalavimus jis buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai. Jokių aplinkybių, kad policijos pareigūno A. B. veiksmai būtų neteisėti, nenustatyta. Jo elgesys buvo svarstytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Darbuotojų etikos komisijoje ir nutarta, kad A. B. nepažeidė Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcijos elgesio kodekso, patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411, nuostatų. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 24 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad atlikus aplinkybių patikslinimą, jokių neteisėtų bei perteklinių policijos pareigūno veiksmų nenustatyta.

15. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog R. K., būdamas priešiškai nusiteikęs policijos pareigūnų atžvilgiu, savo komentarais ir replikavimu trukdė policijos pareigūnui A. B. tinkamai atlikti savo pareigas, pildant su N. L. padarytu administraciniu nusižengimu susijusius procesinius dokumentus, nevykdė ne kartą išsakyto reikalavimo atsitraukti ir eiti atsisėsti į savo automobilį, po ko, būdamas ne kartą dėl savo veiksmų įspėtas, buvo sulaikytas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, pripažindami, kad R. K. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. K. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta neperžengiant sankcijos ribų. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo įgaliotajam atstovui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo nutartis, yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

16. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. įgaliotasis atstovas advokatas Artūras Andriukaitis pateikė teismui prašymą priteisti R. K. naudai iš valstybės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo teisme metu.

17. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

18. Šioje byloje paliekamas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo R. K. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas skundas dėl Institucijos nutarimo, todėl jo įgaliotojo atstovo prašymas netenkinamas ir R. K. išlaidos už advokato paslaugas nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotojo atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotojo atstovo advokato Artūro Andriukaičio prašymą priteisti R. K. jo patirtas išlaidas už advokato darbo apmokėjimą bylos nagrinėjimo teisme metu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.