Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio viršininko funkciją T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2023 m. rugpjūčio 24 d., 18.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdama įvykyje ROIK: (duomenys neskelbtini), kaip asmuo, nesusijęs su minėtu įvykiu, būdama ne įvykio dalyvė, nenutraukiamai trukdė uniformuoto policijos pareigūno R. J. darbą minėtame įvykyje, aiškinantis įvykio aplinkybes, priimti paaiškinimus iš įvykio dalyvių. Asmuo kelis kartus įspėtas dėl atsakomybės už teisėtų uniformuoto pareigūno reikalavimų nevykdymą, savo veiksmų nenutraukė, toliau aktyviais veiksmais trukdė policijos pareigūnų darbą įvykyje ir atlikti teisines policijos pareigūno funkcijas, kada pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, siekė pažeidėją pristatyti į tarnybines patalpas. Už šį pažeidimą V. B. skirta 115 eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio viršininko funkciją T. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nutarimas (nutartis) priimtas ir surašytas laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, ar jame padarytos išvados dėl pažeidimo sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, jog V. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių. Institucijos manymu, teismas neteisingai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, netinkamai aiškino ir taikė ANK 506 straipsnio 4 dalies, Policijos įstatymo 21, 22 straipsnių nuostatas ir tai įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.

7. Visų pirma būtina pažymėti, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Tai nepaneigia proceso dalyvių teisės teikti siūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie pasiūlymai (nuomonė) teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieštaravimų.

8. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, V. B. atžvilgiu, nutraukė nepagrįstai ir padarė neteisingas išvadas dėl minėto administracinio nusižengimo požymių V. B. veikoje nebuvimo, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

9. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą.

10. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje akcentuojama tai, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, nėra aišku kokiais veiksmais ar neveikimu V. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jame nenurodytos konkrečios teisės normos, reglamentuojančios policijos pareigūnų teises ir pareigas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2023 m. rugpjūčio 24 d. administracinio nusižengimo protokolą, 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą bei kitą bylos medžiaga, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tiek protokole, tiek nutarime yra aiškiai suformuluota padaryto administracinio nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės. Tiek 2023 m. rugpjūčio 24 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarime nurodyta, kad V. B., būdama įvykyje ROIK: (duomenys neskelbtini), kaip asmuo, nesusijęs su minėtu įvykiu, būdama ne įvykio dalyvė, nenutraukiamai trukdė uniformuoto policijos pareigūno R. J. darbą minėtame įvykyje, aiškinantis įvykio aplinkybes, priimti paaiškinimus iš įvykio dalyvių (nurodoma kokius policijos pareigūno veiksmus V. B. trukdė atlikti). Matyti, kad V. B. kelis kartus įspėta dėl atsakomybės už teisėtų uniformuoto pareigūno reikalavimų nevykdymą, t. y. netrukdyti policijos pareigūno darbo - aiškinantis įvykio aplinkybes, priimti paaiškinimus iš įvykio dalyvių, savo veiksmų nenutraukė, toliau aktyviais veiksmais (šiuos veiksmus įrodo kiti byloje užfiksuoti duomenys) trukdė policijos pareigūnų darbą įvykyje ir atlikti teisines policijos pareigūno funkcijas, kada pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Policijos įstatymas 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu (nurodomos konkrečios teisės normos, reglamentuojančios policijos pareigūnų teises ir pareigas), siekė pažeidėją pristatyti į tarnybines patalpas. Taigi, matyti, kad nagrinėjamu atveju V. B. padaryto administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susijusios aplinkybės yra nurodytos aiškiai ir tinkamai – nurodyta kokie policijos pareigūno veiksmai buvo trikdomi, konkrečios įstatymo normos, numatančios policijos pareigūnų teises ir pareigas. Pažymėtina, kad konkretūs V. B. veiksmai, kuriais ji trukdė policijos pareigūno darbą yra įrodyti kitais bylos duomenimis.

12. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymo faktą patvirtina 2023 m. rugpjūčio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas, 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimas, policijos pareigūnų R. J. ir G. Ž. duoti parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, policijos pareigūno R. J. ir tyrėjos L. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Kaip matyti, vyriausiojo patrulio R. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam 2023 m. rugpjūčio 24 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule G. Ž. apie 18.15 val. buvo gautas pranešimas dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo kliudytos kelios transporto priemonės. Policijos ekipažas buvo reikalingas kadangi, asmenys nesutarė dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas eismo įvykis, kuriame dalyvavo trys transporto priemonės (įvykio dalyviai: D. A., R. B., K. Š.). Pranešime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, bandant paaiškinti eismo įvykio dalyviams Kelių eismo taisykles ir išklausyti kiekvieno įvykio dalyvio paaiškinimų žodžiu, prisistatė moteris (V. B., R. B. motina, nesusijęs su eismo įvykiu asmuo, jo nematęs), kuri pertraukinėjo policijos pareigūną R. J.. Policijos pareigūno tinkamam pareigų atlikimui buvo paprašyta V. B. netrukdyti, atsitraukti ir leisti policijos pareigūnams dirbti su įvykiu. Tačiau, V. B. į policijos pareigūno prašymus nereagavo ir toliau savo replikomis trukdė pareigūno darbą. Policijos pareigūnas nurodo, jog į jos klausimus kiek tai susiję su eismo įvykiu buvo atsakyta, tačiau jam ir toliau bendraujant su eismo įvykio dalyviais ji neleido dirbti, šaukė įvairias replikas. V. B. buvo įspėta, jog netrukdytų policijos pareigūno darbui ir vykdytų teisėtus uniformuoto policijos pareigūno reikalavimus, priešingu atveju bus sulaikyta, panaudojant specialią priemonę, antrankius. Moteris kurį laiką nurimo, tačiau R. B. atnešus eismo įvykių aplinkybių paaiškinimo blanką, V. B. toliau pertraukinėjo policijos pareigūną, neleido susikaupti darbui. Nurodoma, kad po keletos policijos pareigūno prašymų ir išsakytų reikalavimų nutraukti savo veiksmus, klausyti uniformuoto policijos pareigūno, netrukdyti policijos pareigūno darbo ir vykdyti teisėtus uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išsakytus reikalavimus buvo nuspręsta V. B. sulaikyti už anksčiau minėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šias aukščiau nurodytas įvykio aplinkybes dar kartą patvirtinto tiek vyriausiasis patrulis R. J., tiek vyriausioji patrulė G. Ž., kuri apklausiama nurodė, jog V. B. nematė įvykusio eismo įvykio aplinkybių, nebuvo įvykio dalyvė. Kolega R. J. daug kartų įspėjo minėtą moterį, jog ši netrukdytų efektyviai ir teisingai dirbti darbą, prašė pasitraukti atstumu, atsisėsti į automobilį, tačiau moteris šių policijos pareigūnų nurodymų nevykdė ir toliau trukdė pareigūno darbą savo komentarais.

13. Kaip matyti, tyrėjos L. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jai dirbant kartu su L. J. 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pranešimas, kad įvykyje ROIK (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnų ekipažui reikalinga pagalba, kadangi su įvykiu nesusijusi moteris trukdo policijos pareigūnų darbą. Atvykus buvo rasta moteris, kuri skundėsi, jog policijos pareigūnas prieš ją be pagrindo panaudojo fizinę jėgą ir uždėjo antrankius. Skundėsi sveikatos negalavimais, todėl buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba. Tyrėja nurodo, jog aiškinantis įvykio aplinkybes nustatė, jog V. B. eismo įvykyje nedalyvavo, tik po to atvažiavo pas dukrą R. B., ir būdama ne eismo įvykio dalyve trukdė policijos pareigūno darbą įvykyje. Pažymima, kad nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, dar kartą buvo bendrauta su V. B., kuri bendraujant ir toliau elgėsi nerimastingai, bendravo pakeltu tonu, mėginat ją informuoti apie tolimesnius veiksmus nuolatos pertraukinėjo, pabrėždavo, kad apie įvykį praneš žiniasklaida, kreipsis į advokatus. Tyrėja nurodė, kad į jų kaip uniformuotų pareigūnių darbą V. B. žiūrėjo nepagarbiai, pabrėždama, kad pareigūnų negerbia ir kt. Mėginant aiškintis su gydytojais dėl V. B. sveikatos būklės, jos dukra R. B., trukdė joms gauti su įvykiu susijusią informaciją, drausdama medikams teikti mums informaciją.

14. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys tarnybinėmis policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai patvirtina, jog V. B. buvo aiškiai išsakytas policijos pareigūno reikalavimas netrukdyti, atsitraukti ir leisti policijos pareigūnams dirbti su įvykiu, ir vykdyti teisėtus uniformuoto policijos pareigūno reikalavimus. Vaizdo įraše Nr. Export-cnnrt (1) užfiksuotas policijos pareigūnų R. J. ir G. Ž. atvykimas į įvykio vietą. Matoma, kaip atvykęs policijos pareigūnas imasi apklausti eismo įvykyje dalyvavusius, transporto priemones vairavusius asmenis, asmenys paaiškina įvykusio eismo įvykio aplinkybes, pareigūnas paaiškina visas eismo įvykio įforminimo procedūras ir galimus sprendimo būdus. Matyti, kaip V. B. savo komentarais nuo pat pradžių kišasi į policijos pareigūno darbą, nors kaip paaiškėja nėra eismo įvykio dalyvė ir jo aplinkybių nematė. Vaizdo įrašo medžiagoje matoma, kad V. B. įspėjama ne kartą netrukdyti policijos pareigūno darbui, tačiau V. B. nekreipdama į tai dėmesio vis tiek trukdo jo darbą savo komentarais bei replikomis, aiškina kaip dirbti, nurodo patikrinti asmenų girtumą.

15. Vaizdo įraše Nr. Export-a7hog(1) (1) matyti, kaip policijos pareigūnas R. J. sėdi automobilyje, prieina R. B., paduoda paaiškinimą, iš paskos prieina mama, prašo papildyti paaiškinimą, jog ją įžeidinėjo kiti eismo dalyviai. Pareigūnas vėl paprašo netrukdyti, toliau tikrina paaiškinimą. V. B. toliau stovi prie automobilio, kalbasi su dukra dėl jos patirto streso, pareigūnas pasiūlo mamai jai duoti vandens, V. B. pakeltu tonu prašo nerėkti, sako stovinti ramiai prie mašinos, o policijos pareigūnas ją „kabina“. Pareigūnas ir vėl įspėja, kad ji netrukdytų jam dirbti darbą ir pasitrauktų nuo mašinos arba ji bus sulaikyta, tačiau V. B. toliau nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams ir nesitraukia nuo automobilio, sako, jog išsikvies kitą policijos ekipažą. Pareigūnas po daugkartinių V. B. įspėjimų netrukdyti jam dirbti, imasi realių veiksmų ir sulaiko ją, uždedant antrankius.

16. Vaizdo įraše Nr. export – 56cml matyti, kaip atvykus naujam policijos ekipažui (policijos pareigūnių L. J. ir L. J. ekipažas) eismo įvykio dalyviai paaiškino, jog jie jau buvo pradėję pildyti deklaracijas dėl kilusio eismo įvykio, tačiau atvažiavo moteris, t. y. V. B., kuri nebuvo eismo dalyvė ir pradėjo nepagarbiai elgtis su kitais vairuotojais. Nurodė, jog ji atvažiavo po eismo įvykio praėjus maždaug 40 minučių ir tada iškvietė policiją (policijos pareigūnų R. J. ir G. Ž. ekipažas). Paaiškino, kad policijos pareigūnas, t. y. R. J., labai profesionaliai dirbo darbą, išaiškino eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims visą situaciją, kokių veiksmų reikės imtis, kokius dokumentus užpildyti, viskas vyko labai tvarkingai. Tačiau moteris, t. y. V. B., pradėjo kištis ir sakyti, kad čia yra neteisybė, kaltinti pareigūną. Pareigūnas nuo pat pradžių, maždaug praėjus 7 min. nuo atvažiavimo, jau pradėjo moterį perspėjinėti, kad ši netrukdytų dirbti savo darbą, vėliau matė kaip pareigūnas nuėjo pildyti dokumentų, tačiau moteris pastoviai lindo prie jo mašinos ir trukdė. Kai pareigūnas pradėjo imtis realių veiksmų, tada ji bėgo į automobilį slėptis, rėkė, pareigūnas prašė ateiti gražiuoju, kad nebūtų naudojama jėga, tačiau V. B. nepakluso. Asmenys paaiškino, kad net ir jie stovint šalia suprato, kad tokių veiksmų imtis yra būtina, kadangi nuo pat jos atvažiavimo į eismo įvykio vietą, kol dar nebuvo pareigūnų ji jau reiškėsi emocingai, kaltino eismo dalyvius, jog jie yra kalti dėl kilusio eismo įvykio. Taigi, matyti, kad V. B. nuo pat pradžių elgėsi priešiškai tiek eismo dalyvių, tiek policijos pareigūnų atžvilgiu. Kelis kartus įspėta dėl atsakomybės už teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimų nevykdymą, savo veiksmų vis tiek nenutraukė ir trukdė policijos pareigūnų tinkamai atlikti darbą, todėl buvo teisėtai sulaikyta. Pažymėtina, kad teiginiai, jog V. B. siekė tik pateikti su eismo įvykiu susijusią informaciją yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi ji minėtame eismo įvykyje nedalyvavo ir jo nematė. Teiginiai, jog ji norėjo pranešti apie jos įžeidinėjimą yra nesusiję su aptariamu eismo įvykiu, ir negali šalinti jos atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, kadangi jos kaltė įrodyta įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 506 straipsnio 4 dalį V. B. atžvilgiu buvo nutraukta neteisėtai. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, skundžiama nutartis yra paremta tik prielaidomis ir subjektyviu byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, akcentuojant tik tas aplinkybes, kurios yra palankios V. B., ir nutylint jos kaltę neabejotinai patvirtinančius bylos duomenis. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. B. priešiškai nusiteikusi policijos pareigūno atžvilgiu nuolat pertraukinėjo jo darbą nagrinėjant eismo įvykio aplinkybes savo nuolatiniais komentarais ir replikavimu trukdė tinkamai policijos pareigūnui atlikti savo pareigas, po ko būdama ne kartą dėl savo veiksmų įspėta buvo sulaikyta. Policijos pareigūnas įvertinęs esamą situaciją ir vadovaudamasis galiojančių įstatymų nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą sulaikyti V. B.. Taigi, V. B. Institucijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikinama ir paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas, kuriuo V. B. nubausta pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 115 eurų bauda.

18. V. B. atstovas advokatas M. Z. taip pat prašo priteisti V. B. patirtas atstovavimo išlaidas, pateikta išlaidas pagrindžianti sąskaita - faktūra už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis, jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal Institucijos skundą, kuris buvo tenkintas, todėl prašomos proceso išlaidos negali būti priteistos, todėl šis prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio viršininko funkciją T. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą be pakeitimų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.