Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-160-138/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-11-09
Bylos Nr.
1-160-138/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arvydas Stankus
Kaltinamasis
G. G., R. P.
Nukentėjusysis
J. G., E. B., A. B.
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Baudžiamoji byla Nr. 1-160-138/2009Proceso numeris: 98-1-00087-07Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorams Andriui Kiuršinui, Virginijui Sokolovui, gynėjams advokatams Osvaldui Radimonui, Ingridai Maldeikienei, kaltinamiesiems G. G. ir R. P., nukentėjusiems J. G. , E. B. , A. B. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. G. , a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas pagrindinis, šeiminė padėtis – nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teismo teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

R. P. , a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, šeiminė padėtis – išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teismo neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2007-02-20 apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. P. , (duomenys neskelbtini), V. D. gyvenamojo namo kambaryje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. J. metu, tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius E. J. į galvą, iš karto po to R. P. sudavus ne mažiau kaip du smūgius ranka E. J. į galvą, tuo bendrais su R. P. veiksmais padarė nukentėjusiam poodines kraujosruvas dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, muštinę žaizdą ties kairiuoju antakiu su poodine kraujosruva akies viršutiniame voke, nosies kaulų lūžį su plėštine nosies nugarėlės žaizda, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėje kairėje pusėje, odos nubrozdinimą dešinio klubo srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, nuo ko E. J. 2007-02-21 savo namuose mirė.

R. P. 2007-02-20 apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. G. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) V. D. gyvenamojo namo kambaryje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. J. metu, G. G. sudavus rankomis ne mažiau kaip tris smūgius E. J. į galvą, iš karto po to tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka E. J. į galvą, tuo bendrais su G. G. veiksmais padarė nukentėjusiam poodines kraujosruvas dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, muštinę žaizdą ties kairiuoju antakiu su poodine kraujosruva akies viršutiniame voke, nosies kaulų lūžį su plėštine nosies nugarėlės žaizda, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėje kairėje pusėje, odos nubrozdinimą dešinio klubo srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, nuo ko E. J. 2007-02-21 savo namuose mirė.

Teisme apklaustas kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nužudyti E. J. jis nenorėjo, nesitikėjo, kad jis gali numirti. 2007-02-20 per Užgavėnes kaltinamasis su I. R. užėjo pas V. D. į namus. Kaltinamajam atėjus į V. D. namus, kambaryje buvo R. P. ir E. J. . E. J. ir R. P. buvo išgėrę apie tris butelius degtinės. Su E. J. dar buvo galima susikalbėti, o su R. P. – nelabai. Pradėjus kalbėtis, jis paklausė E. J. , kodėl šis skriaudė, mušė jo tėvą V. G. . Tada E. J. išplūdo jį necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis labai susijaudino, supyko ir trenkė jam 3-4 kartus į nosį, smakrą, lūpas. Kaltinamąjį atitraukė I. R. . Tada nuo lovos pašoko R. P. ir pasakė, kad V. E. J. daugiau nemuš ir trenkė jam du kartus į galvos sritį. Pačių smūgių jis nematė, girdėjo tik duslų garsą ir matė tik alkūnių mostus. E. J. veidas buvo kruvinas, jis pasiėmė rankšluostį ir nusivalė kraują, tuomet I. R. E. J. pasakė, kad šis išeitų. Kaltinamasis buvo susikruvinęs ranką, nuėjo į virtuvę nusiprausti, po to grįžus prie stalo, jie dar pašnekėjo, išgėrė po stikliuką ir jis su I. R. išvažiavo namo. E. J. su R. P. buvo apgirtę, jie buvo išgėrę kelis butelius degtinės. E. J. jis sudavė smūgius, kadangi buvo labai susinervinęs, kad šis skriaudė jo tėvą bei jį patį išplūdo necenzūriniais žodžiais. Tuo momentu net nepagalvojo, kad J. mirs. Kai E. J. išeidinėjo, tikrai nesimatė, kad jam labai blogai, kad reikia skubios medicinos pagalbos. Jis niekam nepasakojo, kad sumušė E. J. . Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, kad taip įvyko, tačiau net negalėjo pagalvoti, kad E. J. mirs. Tėvas V. G. jam pasakojo, kad jį mušdavo E. J. , tačiau medicininės pagalbos nesikreipė. Nukentėjusiųjų tada neatsiprašė, kadangi buvo suimtas tris mėnesius. Įvykio dieną jis negėrė, kai atėjo į kambarį, E. J. ir R. P. buvo girti. V. D. tuo metu kambaryje nematė. Smūgius E. J. sudavė kumščiu. Tai buvo pirmas konfliktas tarp jo ir E. J. , anksčiau nėra su juo pykęsis. Kaltinamojo tėvą E. J. buvo sumušęs maždaug prieš metus iki įvykio. Jis negali atsakyti, kodėl per pirmą apklausą ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nepasakė visų šių aplinkybių.

Teisme apklaustas kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nužudyti E. J. jis nenorėjo, nepagalvojo, kad jis gali mirti. 2007-02-20 atėjo E. J. padėti papjauti kiaulę. Kaltinamojo sugyventinės V. D. brolis L. A. nupirko butelį degtinės. Degtinę gėrė kambaryje trise – kaltinamasis, L. A. ir E. J. , V. D. buvo išėjusi tvarkyti skerdienos. Pabaigus butelį, L. A. atnešė kitą. Bebaiginėjant antrą butelį, atėjo G. G. ir jie visi išvažiavo švęsti Užgavėnių. Kaltinamajam skaudėjo koją ir jis liko namuose. Apie 22 val. grįžo V. D. , G. G. , E. J. , parsivežė degtinės ir jie vėl pradėjo gerti. Konflikto metu kambaryje buvo jis, G. G. , I. R. , E. J. , V. D. tuo metu kambaryje nebuvo. Bešvenčiant G. G. susipyko su E. J. , kadangi E. J. pradėjo priekaištauti G. G. , kad jo tėvas „gaidys“ ir išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Tada G. G. labai susinervino, sakė, kad jo tėvo niekas tokiais bjauriais žodžiais nevadins, ir trenkė E. J. apie 3-4 kartus į veidą. G. G. smūgius sudavė sėdinčiam E. J. . Ar smūgiai buvo suduoti kumščiu, ar delnu, jis nematė, kadangi po suduotų smūgių E. J. bėgo kraujas iš nosies, lūpos. Jis atsikėlė ir, nenorėdamas, kad J. krauju išteptų kambarį, liepė jam išeiti. Kadangi E. J. nenorėjo eiti, sudavė jam vieną smūgį į veidą, o kitą į kairį petį. E. J. išėjo namo. Neilgai trukus išėjo ir kiti, tik V. D. grįžo iš tvarto. Kaltinamasis E. J. sudavė, kadangi norėjo, kad šis neiškruvinęs išeitų iš kambario, taip pat ir už G. G. tėvą. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, jis labai gailisi, dėl to, ką padarė, E. J. sesers atsiprašė. Kaltinamasis smūgius E. J. sudavė dėl to, kad jis atsistotų. Sudavė kumščiu, vieną smūgį į kairį skruostą, kitą į petį, sugriebiant, kad jis atsistotų ir išeitų. Jis taip pat buvo supykęs ant E. J. dėl G. G. tėvo. Su G. G. susitarę mušti E. J. jie nebuvo, Kaltinamasis nematė, kiek tiksliai smūgių sudavė G. G. . G. G. sudavė smūgius E. J. iškart po jam pasakytų necenzūrinių žodžių apie jo tėvą. G. G. tėvą Vladą kaltinamasis pažinojo, bendravo su juo, jis buvo doras, geras žmogus, dėl to ir supyko, kad E. J. jį įžeidė. G. G. tą vakarą buvo išgėręs labai nedaug, girtas jis neatrodė. Mušamas E. J. nesigynė ir nieko nesakė.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad ji yra E. J. sesuo, brolis gana dažnai išgerdavo, tačiau jis nebuvo piktybinis, labai daug ir kruopščiai dirbo, pradėtus darbus atlikdavo gerai. Brolis šeimos neturėjo. Apie brolio mirtį sužinojo iš S. Š. , su kuria brolis gyveno. Nukentėjusiąją, sužinojus apie brolio mirtį, ištiko šokas, ji prisimena, kaip brolis sakė, kad jam skauda galvą. Nukentėjusiosios nuomone, jei S. Š. būtų laiku pasirūpinusi, brolis būtų likęs gyvas. Civilinio ieškinio ji nereiškia.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad ji yra E. J. sesuo, apie brolio mirtį sužinojo iš seserų, paties įvykio aplinkybių ji nežino, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad ji yra E. J. sesuo, ji kalbėjo su S. Š. , kuri minėjo, kad E. J. skundėsi galvos skausmu ir nerado rakto įeiti į kambarį. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas I. R. parodė, kad 2007-02-20 apie 20 val. su G. G. jie atvyko pas V. D. , ten buvo R. P. , E. J. , S. ir M., kurie netrukus išėjo. R. P. ir E. J. buvo išgėrę. G. G. klausė E. J. , kodėl šis mušė jo tėvą, E. J. agresyviai ir necenzūriniais žodžiais atkirto G. G. , išplūdo jį. Matėsi, kad G. G. labai susinervino ir trenkė E. J. dešine ranka 3-4 kartus į veidą. Nuo smūgių E. J. pradėjo bėgti kraujas. Liudytojas nutempė G. G. į šoną, tada nuo lovos pašoko R. P. ir taip pat E. J. sudavė du smūgius. Girdėjo, kaip R. P. E. J. pasakė, kad jis V. daugiau nemuš. E. J. atsikėlė, apsivalė kraują ir išėjo namo. G. G. nuėjo į virtuvę, nusiplovė rankas. G. G. alkoholio beveik negėrė. R. P. buvo žymiai girtesnis. V. D. buvo įėjusi į kambarį, tačiau konflikto ji nematė. G. G. rankas plovėsi virtuvėje. G. G. labai supyko, kuomet jį įžeidinėjo E. J. , iškart sudavė smūgius kumščiu. Po smūgių jis dar visas virpėjo, buvo įtūžęs. Neatrodė, kad E. J. reikėtų medikų pagalbos. Jeigu būtų reikėję, liudytojas būtų medikus iškvietęs.

Liudytoja S. Š. parodė, kad 2007-02-20 ji išėjo į darbą, E. J. , kuris pas ją gyveno nuo 2006 m. vasaros, dar paprašė pinigų alui, tačiau ji nedavė. Liudytoja jam pasakė, kad grįš vėlai, ir kad jis pašertų gyvulius. Liudytoja grįžo iš darbo apie 22.30 val. Naktis buvo labai šalta, pūtė labai stiprus vėjas, tamsu. Verandoje ji pamatė E. J. rūkant, jis pasakė, kad neranda rakto. Kadangi buvo labai tamsu, liudytoja nuėjo pas kaimynę pasiskolinti žibintuvėlio ar degtukų. Grįžo kartu su kaimyne, pasišvietė ir rado raktą. Joms grįžus, E. J. labai knarkė, liudytoja suprato, kad jis prisigėręs, bet apie mušimą jis nieko nesakė. Tą naktį liudytoja nematė, kad E. J. veidas kruvinas. Abi su kaimyne nutempė E. J. į verandą, užklojo storais kailiniais. Liudytoja nuėjo pašerti gyvulių, grįžusi pasakė, kad E. J. eitų į kambarį, tačiau jis nesureagavo, ir tuomet ji paliko jį miegoti. Verandoje buvo tamsu, ir liudytoja nematė, kad jo veidas sumuštas, kruvinas. E. J. mėgdavo išgerti, negerdavo tik tada, kai neturėjo pinigų. Jis padėdavo liudytojai tvarkytis, dirbo gerai, buvo geras žmogus.

Liudytoja V. D. parodė, kad E. J. , R. P. ir M. M. jai padėjo 2007-02-20 pjauti kiaulę. Po darbų M. M. išėjo iškart. Kadangi buvo labai šalta, vyrai E. J. , R. P. ir jos brolis L. A. gėrė degtinę. Jie išgėrė apie du butelius. Daugiausiai gėrė R. P. ir E. J. . Vakare apie 18 val. atėjo Š., S., ir jie visi išvažiavo švęsti Užgavėnių. Namuose liko tik R. P. . Grįžo apie 21 val. Liudytoja išėjo melžti karvių, kambaryje palikusi E. J. ir R. P. . Atvažiavo G. G. ir I. R. . Į kambarį liudytoja parėjo apie 22.30 val., pamatė ant stalo išvartytas stiklines, butelį, blynus. R. P. buvo labai girtas ir miegojo. Ji taip pat nuėjo miegoti. Apie 24 val. atėjo S. Š. ir paprašė padėti įnešti E. J. į verandą. S. Š. sodyboje pamatė E. J. suklupusį prie verandos. Įnešė E. J. į verandą, užklojo ir liudytoja išėjo namo. Liudytoja patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pasakė, kad mobilaus telefono ji neturėjo, pasišvietė žiebtuvėliu. Liudytoja matė kraujo dėmę ant sniego, tačiau neklausė, kas E. J. , jis nešnekėjo.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo G. G. tėvas. Šeimoje yra penki vaikai, du iš jų – sūnūs. Su G. bendraudavo, jis atvažiuodavo aplankyti. Nukentėjusįjį E. J. pažinojo, jį buvo pagavęs vagiant, atidavė policijai, jis dėl to ant liudytojo pyko, sakė, kad atsilygins. Po kiek laiko jį vėl sutiko, kai buvo atvažiavęs aplankyti sūnaus. Jis jam smogė ir pabėgo, liudytojas nuo smūgio susmuko. Sūnui pasakė, kad E. J. sumušė, į policiją dėl to nesikreipė. Sūnus G. labai geras, kaip ir kiti vaikai, su jais visais sutaria. Apie sūnaus girtavimą nieko nežino, nes kartu negyvena.

2008-02-06 M.Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. EKM 50(128)/08(01) nustatyta, jog E. J. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Prieš mirtį nukentėjusysis vartojo alkoholį, į ką nurodo jo lavono kraujyje rasta 3,19 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkiam neblaivumo laipsniui. E. J. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, muštinė žaizda ties kairiuoju antakiu su poodine kraujosruva akies viršutiniame voke, nosies kaulų lūžis su plėštine nosies nugarėlės žaizda, kraujosruva abiejų lūpų gleivinėje kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, odos nubrozdinimas dešinio klubo srityje. Galvos sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. suduodant smūgius rankomis ir/ar kojomis. Kiekvienas iš šių sužalojimų gali būti sietinas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (t.y. su mirtimi), todėl šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Odos nubrozdinimas dešinio klubo srityje padarytas slystamai kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi. Tai galėjo būti padaryta tiek sudavus smūgį, tiek atsitrenkus, pvz. griūnant. Sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti prieš keletą valandų iki mirties. Išsiliejus kraujui po kietuoju smegenų dangalu, nukentėję paprastai kelių valandų bėgyje gali atlikinėti savarankiškus veiksmus, pvz. judėti kalbėti. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 4-5 smūgiais. Tikėtina, kad veido sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis buvo vertikalioje padėtyje priešais užpuoliką (t. 1, b. l. 36-43).

Teisme ekspertas Janušas Rybalko patvirtino ekspertizės aktą ir parodė, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti veido srityje. Vienas sužalojimas – dešinio klubo srityje. Veido sužalojimai padaryti 4 smūgiais, penktuoju smūgiu padarytas tas sužalojimas, kuris ne veido srityje. Bet kuris iš veido srities sužalojimų galėjo būti mirties priežastimi. Iškart po šių sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo vartoti alkoholį, nes mirė ne iš karto. Koks buvo nukentėjusiojo girtumas smūgių sudavimo jam metu – nenustatyta. Nukentėjusiojo kūne nustatyta 3,19 promilių alkoholio, toks girtumas buvo jo mirties metu. Nukentėjusiojo E. J. girtumas tiesioginės įtakos jo mirčiai neturėjo. Buvo rastas vienintelis sušalimo požymis – sėklidžių įtraukimas į kirkšnies kanalą. Faktas, kad nukentėjusysis kurį laiką buvo apsinuoginęs šaltoje aplinkoje, nekeičia jo mirties priežasties – sužalojimų galvos srityje. Per kiek laiko žmogų ištinka mirtis būnant – 24? C, priklauso nuo konkretaus žmogaus savybių. Vienintelė nukentėjusiojo mirties priežastis yra galvos smegenų trauma. Atvėsimo buvo tik vienas požymis. Jei nukentėjusysis būtų buvęs šiltoje aplinkoje, jis vis tiek būtų miręs nuo galvos smegenų traumos. Teoriškai, galima būtų teigti, kad galima buvo išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, po sužalojimų jis tuojau pat turėjo kreiptis į medikus, šie turėjo jį nedelsiant operuoti. Visi keturi smūgiai į galvą sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, bet kuris iš tų smūgių galėjo sukelti mirtį, kadangi galva – gyvybiškai svarbi kūno vieta.

2007-02-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) S. Š. sodyboje. Verandoje prie šiaurinės sienos stovinčioje lovoje rastas E. J. lavonas. Kojos per kelius sulenktos, dešinė ranka pakelta ir sulenkta per alkūnę, kairė ranka priglausta prie kūno ir sulenkta per alkūnę. Rankų plaštakos kruvinos, daugiausia kruvini delnai ir pirštai iš vidinės pusės. Ant rankų sužalojimų nepastebėta. Veidas kruvinas, stipriai sumušta kairė akis. Nedidelė mėlynė po dešine akimi. Nosies viršutinė dalis prakirsta, ištinęs kairės pusės skruostas. Apžiūrėjus verandos duris, ant durų išorinės pusės rankenos, ant durų staktos matyti dėmės panašios į kraują. Ant betoninių laiptelių prie įėjimo į verandą taip pat matyti dėmės panašios į kraują. Į vakarų pusę 4,5 m. atstumu nuo verandos vakarinės sienos ir 2,6 m atstumu nuo gyvenamojo namo pietinės sienos ant žemės matyti į kraują panaši dėmė, kurios dydis 22 cm ilgio ir 17 cm pločio (t. 1, b. l. 7-12).

2007-02-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) V. D. gyvenamoji sodyba. Prie vakarinės pusės medinių vartelių matyti dėmės, panašios į kraują. Einant į sodybos kiemą pro vartelius ant takelio matyti dėmės, panašios į kraują. Ant gyvenamojo namo vakarinės sienos 1,60 m atstumu nuo žemės matosi dėmė, panaši į kraują. Namo viduje apžiūrėjus virtuvės duris, durų staktą ir sieną prie durų 0,9 m aukštyje ant durų staktos pietinės pusės ir šalia ant sienos matyti dėmės, panašios į kraują. Koridoriaus gale ant grindų taip pat aptikta dėmių, panašių į kraują (t. 1, b. l. 13-19).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

G. G. ir R. P. kaltinami tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu – kito žmogaus nužudymu. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 46) 4 punktas).

Pagal nustatytas byloje aplinkybes kaltinamieji G. G. ir R. P. nužudymą padarė veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, kai kaltininkai numatė bendrus pavojingos veikos padarinius (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas ar net jo mirtis), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi asmenys, padarę kūno sužalojimus, nuo kurių mirė nukentėjusysis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2007). Pagal eksperto išvadas, E. J. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujavimo šaltiniu buvo plyšusi vena, jungianti kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų paviršiumi. Plyšimo priežastimi buvo galvos smegenų staigus judesys kaukolės ertmėje, kurį galėjo iššaukti bet kuris vienas iš ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių į galvą. Kuris konkrečiai iš keturių trauminių poveikių į galvą galėjo sukelti kietojo galvos smegenų dangalo kraujagyslės plyšimą, nenustatyta. Kiekvienas iš šių sužalojimų gali būti sietinas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (t.y. su mirtimi), todėl šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui.

Patys G. G. ir R. P. prisipažino, kad suduodami nevienkartinius smūgius jie mušė E. J. , suduodami smūgius į galvą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005).Pagal byloje nustatytas aplinkybes G. G. ir R. P. nukentėjusįjį E. J. nužudė kaip bendrininkai, nes abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti sumušti, sužaloti E. J. ir nuo jų nusikalstamų veiksmų E. J. mirė.

Nusikaltimas padarytas bendrininkaujant abiems kaltinamiesiems. Jų bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Asmenų bendrininkavimas šioje byloje išreikštas jų konkliudentiniais veiksmais, suduodant smūgius nukentėjusiajam nuo kurių nukentėjusysis E. J. mirė. Valinį tyčios bendrininkaujant turinį apibūdina, kad abu kaltinamieji veikė bendrai norėdami sujungti savo nusikalstamas pastangas, bendrai nusikalstamų padarinių siekė ir sąmoningai nusikalstamais veiksmais leido tokiems padariniams atsirasti.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininkų asmenybę, į bylos aplinkybes.

G. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažįsta- tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje. G. G. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, todėl ši aplinkybė bausmės skyrimui įtakos neturi. Iš gyvenamosios vietos dėl G. G. elgesio nusiskundimų negauta (2 t., b. l. 141). Atsižvelgtina į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmasis nukentėjusįjį mušti suduodamas smūgius pradėjo G. G. .

R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju, kad kaltu prisipažįsta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

R. P. anksčiau neteistas, iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas, kaip nedirbantis, mėgstantis vartoti svaigalus (2t., b. l. 93).

Skiriant bausmes atsižvelgtina, kad nukentėjusysis su kaltinamaisiais buvo pažįstamas ir kartu girtavo, kaltinamieji iš anksto nesitarė nužudyti nukentėjusiojo, civilinių ieškinių byloje nepareikšta, Pagal kaltinamojo G. G. tėvo V. G. parodymus nukentėjusysis E. J. jį buvo sumušęs, apie ką jis papasakojo savo sūnui G. G. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-303 str. , 308 str.,

nusprendž i a:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-02-23 iki 2007-06-14.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskelbus nuosprendį pakeisti į suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-03-02 iki 2007-03-09.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskelbus nuosprendį pakeisti į suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Daiktinius įrodymus : kaltinamojo G. G. daiktus : tris striukes, tris sportines kelnes, dvi kepures, paklodę, laikomus Jurbarko rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. G. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Stankus