- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- 2K-202/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- R. G., ir R
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje nuteistas ir R. Ž.. Dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo mėn., naktį iš 28 d. į 29 d., gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir kieme, kartu su kitu asmeniu konflikto metu panaudojo prieš V. N. fizinį smurtą – sudavė kelis smūgius kojomis į galvą, o kitas asmuo ir į krūtinę, nugarą. Nuo galvos ir krūtinės sumušimų visumos, kraujui išsiliejus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, V. N. mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde R. G. prašo jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti ir nustatyti tikrąjį šio nusikaltimo kaltininką. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, neginčija, kad įvykio metu įspyrė V. N. du kartus į pakaušį, tačiau mano, kad nuo šių smūgių, kurie buvo nestiprūs, V. N. negalėjo mirti, nes jį mušė ir kiti asmenys. Tai nurodė ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas. Tuo tarpu šios aplinkybės liko tinkamai neištirtos. Lavono kasatorius neslėpė, o ikiteisminio tyrimo metu jis dėl šios aplinkybės save apkalbėjo, nes taip norėjo palengvinti kito nuteistojo padėtį. Susitarimo tarp kasatoriaus ir kitų V. N. mušusių asmenų nebuvo, tyčios nužudyti V. N. kasatorius neturėjo. Teismų išvadą, kad tarp jo veikos ir V. N. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kasatorius laiko neteisinga. R. G. taip pat nurodo, kad jam yra paskirta per griežta bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl R. G. veikos
Iš byloje esančių ir teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio vietoje vykusių išgertuvių metu R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su kitu asmeniu ėmė mušti V. N.. R. G. sudavė kojomis kelis smūgius V. N. į galvą, o kitas asmuo – ir į galvą, ir į krūtinę. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nuo galvos ir krūtinės sumušimų visumos, kraujui išsiliejus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, V. N. mirė.
R. G. neginčija, kad įvykio metu įspyrė V. N. į galvą, tai matyti ir iš kitų nuosprendyje išdėstytų įrodymų, tarp jų – tuo metu įvykio vietoje buvusio liudytojo S. K. parodymų. Kasatoriaus teiginiai, kad nuo šių smūgių V. N. negalėjo mirti, nes V. N. mušė ne tik jis, atmestini.
V. N. mirė nuo galvos ir krūtinės sumušimų visumos, o smūgius į galvą kojomis sudavė ir R. G.. Ekspertas teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio metu smūgiais į galvą ir krūtinę V. N. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, krūtinkaulio, šonkaulių lūžiai ir kad mirtis įvyko netrukus po šių sužalojimų. Kasatoriaus teiginiai šiuo klausimu nėra pagrįsti. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi asmenys, padarę kūno sužalojimus, nuo kurių mirė nukentėjusysis. Tinkamai įvertinęs įrodymų tarpusavio ryšį teismas pagrįstai konstatavo, kad V. N. buvo nužudytas ir kad R. G. yra šio nusikaltimo kaltininkas, nes jis dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam.
BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą. R. G. veiką teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Kiti kasatoriaus teiginiai dėl jo veikos yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus teiginiai, kad teismai netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
R. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų, ši bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 129 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nustatęs R. G. atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes ir nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas jam paskyrė vieneriais metais už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį didesnę laisvės atėmimo bausmę. Laikyti tokią bausmę per griežta nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.