Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. R. ir V. B. dėl tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo V. G. šeimyna „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis A. B. paaiškino, kad gyvenant su mama jam ne kartą yra tekę nakvoti lauke, nes mama jo ir kitų brolių neįsileisdavo į namus, liepdavo mažesniems vaikams durų neatrakinti, yra girdėjęs, kaip mama sakė, kad tegul miega lauke kaip šunys. Namuose jam trūkdavo valgio, šaldytuvas vaikams buvo neprieinamas, stovėjo užrakintas sandėliuke, nuo kurio raktą turėjo tik mama ir patėvis. Jis kartu su P. dirbdavo pas kaimynę Kristiną - rinko laukuose akmenis, ardė seną pastatą, veždavo malkas. Patėvis po pamokų jį ir P. veždavo į garažus, kur jie ardydavo mašinas, tvarkydavo patalpas, nešdavo malkas iš kiemo į garažą. Jų uždirbtus pinigus pasiimdavo mama. Įpykusi mama vaikus ne kartą yra daužiusi mediniu pagaliu nuo vaikiškos lovytės, jam yra kliuvę smūgiai į galvą, rankas. Patėvis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra jį daužęs kumščiais per šonus, jis sugebėjo atstumti jį nuo savęs ir pasitraukti. Jam miegant patėvis prikišo prie jo rankos žiebtuvėlį ir nudegino ranką, liko randas, nuo skausmo prabudęs aiškiai matė, kad tai padarė patėvis. Yra matęs, kaip miegančiam P. patėvis spyrė į galvą. Jis atsisako grįžti pas mamą, su ja nebebendrauja jokiomis komunikacijos priemonėmis, neturi apie ką su ja kalbėtis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai J. R. ir V. B. yra nepilnamečių vaikų A. B. ir P. B. tėvai, iki 2024 m. balandžio 14 d. nepilnamečiai vaikai gyveno su savo motina. 2024 m. balandžio 13 d. 23 val. 22 min atsakovė J. R. kreipėsi pagalbos į Jurbarko rajono policijos komisariatą, nurodydama, kad prieš keturias valandas iš namų išėjo jos nepilnamečiai vaikai Pi. B., A. B. ir P. B.. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad vaikai yra pas K. G., kuri teigė, kad vaikų niekas neįsileido į namus, todėl juos parsivežė į savo namus, pamaitino. Atvykusiems vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams vaikai pasakojo, kad namuose jiems neduodama valgyti, maisto kada nori negalima pasiimti, šaldytuvas užrakintas. Namuose nuolat patiria motinos ir patėvio fizinį smurtą, motina muša pagaliuku, patėvis spiria iš kojos arba trenkia iš kumščio kur papuola. Patėvis gąsdina atiduoti juos į vaikų namus arba išvežti į mišką ir ten palikti pririštus, pasodinti ant skruzdėlyno. Vaikai laikinai apgyvendinti pas VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ budinčius globotojus. Vaikų laikino apgyvendinimo aktai patvirtina, kad nuo 2024 m. balandžio 24 d. nepilnamečiai vaikai A. B. ir P. B. laikinai apgyvendinti V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“. Jurbarko rajono savivaldybės mero 2024 m. gegužės 8 d. potvarkiu Nr. V-3-223 A. B., Jurbarko rajono savivaldybės mero 2024 m. gegužės 8 d. potvarkiu Nr. V-3-222 P. B. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2024 m. gegužės 7 d., vaikų laikinuoju rūpintoju paskirta V. G. šeimyna „(duomenys neskelbtini)“, rūpybos vieta nustatyta rūpintojo gyvenamojoje vietoje. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4461-670/2024 leista paimti nepilnamečius vaikus A. B. ir P. B. iš jų tėvų – motinos J. R. ir tėvo V. B.. Teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų A. B. ir P. B. tėvai nesugeba rūpintis vaikais.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAĮ 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

12. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę į pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

13. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai netinkamai įgyvendino tėvų valdžią savo nepilnamečių vaikų A. B. ir P. B. atžvilgiu. Vaiko A. B. situacijos vertinimo anketoje, parengtoje 2024 m. balandžio 22 d., su kuria pasirašytinai supažindinta J. R., nurodyta, kad 2024 m. balandžio 17 d. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams J. R. nurodė, kad jai žinoma, jog sūnus A. rūko, ji draudžianti vaikui rūkyti, tačiau dėl to į specialistus nesikreipė, ji su sūnumi nesusitvarko, rūpintis juo atsisako. Vaiko P. B. situacijos vertinimo anketoje, parengtoje 2024 m. balandžio 22 d., su kuria atsakovė taip pat supažindinta pasirašytinai, nurodyta, kad ji 2024 m. balandžio 17 d. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams teigė, jog sutinka, kad P. būtų nustatyta globa, nes šiuo metu užtikrinti visus vaiko poreikius ji negali, išsakė nuomonę, kad geriau juo būtų pasirūpinta vaikų namuose, tai būtų jam auklėjamoji priemonė. Dėl susidariusios situacijos kaltina kaimynę K. G., nes P. yra linkęs būti su ja, mano, kad ji ir padarė neigiamą įtaką P. Ji teigė, kad savo kaltės dėl susidariusios situacijos nemato, pats vaikas nesilaikė taisyklių. Ji taip pat nurodė, kad P. turi negalią, tačiau gydytojo paskirtų vaistų nevartoja, jai žinoma, kad sūnus rūko. Atsakovas V. B. 2024 m. balandžio 17 d. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei telefonu nurodė, kad su sūnumis A. ir P. bendrauja tik telefonu, su jais nesusitinka, išlaikymo vaikams neteikia, neturi sąlygų savo namuose apgyvendinti nepilnamečius vaikus. Vaiko situacijos vertinimo metu A. B. nurodė, jog jam žinoma, kad tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, skambina būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pas tėvą gyventi jam nėra sąlygų.

14. Iš VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ pateiktos informacijos matyti, kad šio centro psichologė surengė tris bendras nuotolines konsultacijas A., P. ir jų biologinei motinai, iš viso suteiktos trys nuotolinės konsultacijos, po kurių vaikų mama globos centro specialistams nurodė, kad vaikai pradėjo su ja bendrauti dažniau, ją tenkina pasiektas rezultatas ir psichologo konsultacijų ji atsisakė. 2025 m. rugsėjo 15 d. J. R. susisiekė su globos koordinatore ir paprašė atnaujinti bendras psichologo konsultacijas su vaikais, tačiau vaikai atsisakė dalyvauti tokiose konsultacijose, todėl jos nebevyko.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 30 d. į globėjo namus vaikų motina buvo atvažiavusi su kitais šeimos nariais pasiimti sūnaus Pi. B., kuris laikinai buvo apgyvendintas V. G. šeimynoje, kuriam 2024 m. balandžio 30 d. sukako pilnametystė. 2024 m. lapkričio 4 d. globėjas suorganizavo A. B. susitikimą su biologine šeima, P. atsisakė vykti aplankyti mamos, 2024 m. gruodžio 14 d. vaikų aplankyti į šeimyną atvyko tik patėvis R. R., nes organizuojant susitikimą A. ir P. išsakė nuomonę, kad su mama nenori susitikti. 2024 m. gruodžio 21 d. globėjas kartu su A. ir P. važiavo aplankyti mamos, brolių, seserų ir patėvio į jų namus. 2025 metais motina J. R. su A. ir P. buvo susitikusi tris kartus – 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. liepos 12 d. ji vyko susitikti su vaikais į jų gyvenamąją vietą, 2025 m. liepos 30 d. globėjas savo iniciatyva nuvežė A. B. susitikti su biologine šeima, P. vykti atsisakė, visi trys susitikimai vyko iki dviejų valandų. 2025 m. spalio 13 d. J. R. vyko aplankyti vaikų iš anksto nesuderinusi atvykimo laiko, todėl susitikimas neįvyko, nes vaikai su globėju tuo metu buvo išvykę, globėjas pasiūlė vaikams grįžti namo, tačiau vaikai atsisakė susitikti su mama. 2025 m. gegužės mėnesį globos koordinatorė vaikų motinai J. R. tris kartus siūlė vykti kartu su globos centro specialistėms aplankyti vaikų, buvo siūloma pasirinkti jai patogią dieną kelionei, tačiau atsakovė atsisakė vykti pas vaikus.

16. Iš Vaiko nuomonės išklausymo aktų, parengtų 2025 m. gegužės 15 d., matyti, kad A. B. ir P. B. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei nurodė, jog nenori grįžti pas savo biologinę motiną. Tokio savo sprendimo priežastis vaikai nurodo, kad jiems pas mamą gyventi buvo negerai – trūko maisto, alkaniems tekdavo eiti miegoti, buvo mušami motinos ir patėvio. Teismo posėdžio metu nepilnametis A. B. patvirtino, kad jo mama vaikus mušdavo pagaliuku nuo vaikiškos lovytės, patėvis yra mušęs jį kumščiais, nudeginęs ranką žiebtuvėliu, spardęs P. galvą, namuose trūkdavo maisto, kuris nuo vaikų buvo slepiamas, užrakinant sandėliuką, kur stovėdavo šaldytuvas, būdavo atvejų, kai berniukai į namus nebuvo įleidžiami per naktį.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2024 m. gegužės 29 d. J. R. šeimai buvo teikiamos socialinės priežiūros šeimai paslaugos, J. R. rekomenduotomis pagalbos priemonėmis šeimai naudojasi ir bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, kartu su savo sutuoktiniu R. R. išklausė pozityvios tėvystės mokymus, su atsakove dirbo atvejo vadybininkė darbui su psichikos ir intelekto negalią turinčiais asmenimis, tačiau visuma surinktų įrodymų, pačios atsakovės paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad nutrūkęs ryšys tarp motinos ir vaikų nebuvo atkurtas. Visuma atsakovės veiksmų po vaikų paėmimo leidžia spręsti, kad ji nepakankamai dėjo pastangų, kad susigrąžintų vaikus į šeimą, įgautų vaikų pasitikėjimą. Visų pirma, atsakovė mažai bendravo su vaikais. Nepilnamečiai vaikai A. ir P. su ja negyvena nuo 2024 m. balandžio 14 d., tačiau atsakovė su jais bendravo gyvai vos kelis kartus per metus – 2024 metais su P. du kartus, su A. – tris kartus, 2025 metais – su P. du kartus, su A. taip pat tris kartus. Jos iniciatyva buvo nutrauktos psichologės rengiamos bendros jos ir vaikų konsultacijos, ji nusprendė, kad trijų tokių konsultacijų pakanka, nors akivaizdu, kad vaikų neigiama nuomonė apie ją nebuvo pasikeitusi. Atsakovė teisme tvirtino, kad jos vaikai, gyvendami pas ją nerūkė, tačiau jos pačios paaiškinimai iš karto po įvykio, dėl kurio vaikai nebuvo jai grąžinti, vaiko teisių apsaugos specialistams patvirtina priešingai. Atsakovė 2024 m. balandžio 17 d. nurodė, jog jai žinoma, kad A. ir P. rūko. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nėra nuoširdi ir jos paaiškinimai teisme yra tik noras sukuri geresnę nuomonę apie save, o ne siekti spręsti problemas, atsiradusias auginant ir auklėjant vaikus. Nors atsakovė tvirtino, kad vaikų pasakojimai apie patirtą fizinį ir psichologinį jos ir jos sutuoktinio smurtą yra melagingi, tačiau aplinkybių, patvirtinančių jos siekius nustatyti tiesą ar išsiaiškinti vaikų tokių pasakojimų motyvus (jei tai netiesa), nenurodė. Atsakovė vaiko teisių apsaugos specialistams iš esmės pripažino, kad ji nesugeba priimti teisingų sprendimų, susijusių su vaikų elgesiu, negi nurodė, kad ji A. atsisako, o P. būtų geriau vaikų namuose. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, vaikų motina, nesugeba tinkamai auklėti vaikų, rasti tinkamo sprendimo, kuris padėtų išspręsti konfliktiškus jos ir paauglių vaikų santykius. Išklausius atsakovės paaiškinimų teisme galima daryti išvadą, kad jai trūksta socialinių įgūdžių ir žinių auginant ir auklėjant vaikus, ji stokoja empatijos, vadovaujasi savo vidinėmis nuostatomis, įsitikinimais, dėl susidariusių konfliktiškų santykių su vaikais kaltina kitus – kaimynę, vaikus, vėliau ir laikinąjį globėją, tačiau savo kaltės neįžvelgia. Teisme atsakovė nurodė, kad ji nesutinka su ieškiniu tik dėl to, kad jai apribojus motinos valdžią, ji negalėtų, reikalui esant, pasirūpinti brolio ar sesers vaikais, kas akivaizdžia parodo, kad jai vaikų A. ir P. interesai nėra svarbūs. Įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga auginti ir auklėti vaikus iki jų pilnametystės, tačiau atsakovė išlaikymo vaikams A. ir P. neteikia, faktiškai su vaikais nebendrauja, ryšys tarp jos ir vaikų yra nutrūkęs, atsakovė jo atkuri nesugeba, todėl yra pagrindas spręsti, kad vaikų motina vengia atlikti savo pareigas vaikams, nesirūpina jais.

18. Kaip nurodyta VTAPĮ 37 straipsnio 1 dalyje atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 straipsnio 5 dalis). Yra galimos skirtingos atvejo vadybos proceso išeitys – atvejo vadybininkas gali siūlyti VTAS tiek kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo, tiek ir paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyko arba šeima įvykdė visas atvejo vadybos proceso metu iškeltas sąlygas, nedelsiant organizuoti atvejo nagrinėjimo posėdį, kurio metu sprendžiama dėl vaiko skubaus grąžinimo šeimai (VTAPĮ 37 straipsnio 7 dalis, 8 dalis). Taigi tai, kaip atvejo vadybos proceso metu sudarytą pagalbos planą vykdė atsakovai, yra svarbu sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios ribojimo sąlygų buvimo ar nebuvimo, o būtent ar yra pasikeitusios šeimoje sąlygos, išspręstos problemos, įvykę pokyčiai, ir kartu vertinant šių pokyčių perspektyvą, sprendžiant, ar įvykę pokyčiai yra laikini ar nuolatiniai.

19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovė J. R. vengia atlikti savo pareigas vaikų A. B. ir P. B. atžvilgiu, nors priėmė pagalbą ir vykdė pagalbos plane numatytas priemones, tačiau jas vykdė paviršutiniškai, taikytomis priemonėmis tikslai nepasiekti – ryšys su vaikais neatkurtas, todėl yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią. Įvertinus tai, kad atsakovės J. R. šeimoje auga dar keturi nepilnamečiai vaikai, dėl kurių priežiūros, saugios aplinkos šiuo metu pretenzijos jai nereiškiamos, piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai jos šeimoje nenustatyti, todėl yra pagrindas spręsti, kad ji gali pasikeisti ir susigrąžinti vaikus į šeimą, tikėtina, kad padėtis gali pasikeisi. Siekiant suvienyti biologinę motiną ir vaikus, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, tikslinga laikinai riboti motinos valdžią.

20. Visuma aptartų įrodymų ir aplinkybių, atsakovo V. B. paaiškinimai teisme pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas V. B. yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigas vaikams. Jis su vaikais faktiškai nebendrauja, jų neišlaiko, jais visiškai nesirūpina, neaugino ir neišlaikė iki vaikų paėmimo, nesirūpino jais ir neišlaikė vaikams gyvenant pas laikinąjį globėją. Jo socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis. Nuo pat vaikų A. ir P. paėmimo iš motinos jis tvirtino, kad neturi sąlygų auginti vaikus, pajamų jiems išlaikyti, tokiu būdu atsisakė auginti ir auklėti vaikus, tokią savo poziciją vaikų atžvilgiu išdėstė ir teisme, kas rodo, kad jis nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaikais. Atsakovo požiūris ir elgesys pažeidžia vaikų teises ir interesus, vaikams gyvenant su tėvu kilų realus pavojus jų fiziniam ir psichiniam saugumui, duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovo V. B. elgesys pasikeis, nėra ir nėra galimybių apsaugoti vaikus kitais būdais, todėl tėvo valdžia atsakovui apribojama neterminuotai.

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

22. Atsakovų vaikams laikinoji rūpyba nustatyta V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“, kur jie šiuo metu ir gyvena, vaiko teisių apsaugos specialistams išsakyta vaikų nuomonė, nepilnamečio A. B. paaiškinimai teisme pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečiai vaikai V. G. šeimynos namuose yra saugūs, viskuo aprūpinti, todėl iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo vaikų A. B. ir P. B. gyvenamoji vieta nustatoma toje pačioje šeimynoje, ją paskiriant ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl išlaikymo priteisimo

23. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

24. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimali mėnesinė alga – 1038 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 777 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

25. Prašoma priteisti išlaikymo suma – po 50 Eur iš kiekvieno atsakovo kiekvienam vaikui kas mėnesį - nesiekia nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, ši suma yra būtina siekiant patenkinti bent būtiniausius šalių vaikų poreikius, tokio dydžio atsakovų teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jų pačių ir kitų vaikų būtinus poreikius. Nepriteisus išlaikymo būtų pažeista vaikų turtinė teisė gauti išlaikymą iš tėvų, nebūtų užtikrintas būtiniausių vaikų poreikių tenkinimas. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2025 m. liepos 2 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų. Šioje byloje valstybės išlaidas sudaro žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei J. R. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 99 straipsnis). Atsakovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovė J. R. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, jai suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsakovas V. B. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, todėl iš jo valstybei priteistina jam tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis. Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo proporcingai priteistam išlaikymui – 27 Eur (50 x 2 x 12 x 3% x 75% = 27). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 38,88 Eur, kurių ½ dalis, t. y. 19,44 Eur, priteisiama iš atsakovo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 287,50 Eur, kurių ½ dalis, t. y. 143,75 Eur, priteistina iš atsakovo V. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei J. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), vaikų A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo vaikų A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jų laikinojoje rūpybos vietoje V. G. šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2025 m. liepos 2 d. - iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2025 m. liepos 2 d. - iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti V. G. šeimyną „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikų A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. B. valstybei 46,44 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 44 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš V. B. valstybei 143,75 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.