Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant pareiškėjui N. S., jo atstovui advokatui Gintautui Gustaičiui, suinteresuotam asmeniui O. S., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. S., V. S. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-1417-375/2010, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjų N. S. ir V. S. pareiškimus civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008, kuri iškelta pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, O. S., A. T. teisių perėmėjai D. T., A. G. teisėjų perėmėjai R. G. dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo neįtikino vėlesni pareiškėjo atstovo argumentai, jog N. S. negyvena tame pačiame name kaip ir jo motina O. S., o gyvena su sutuoktine jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 101), todėl negalėjo žinoti apie bylas. Be to, teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas, jo motina O. S. bei sesuo V. S. visuose jų pačių pasirašytuose dokumentuose nurodo tą patį adresą – (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes labiau tikėtina, jog apie bylą, kurioje buvo nagrinėjamas V. P. pareiškimas, tiek N. S., tiek V. S. buvo žinoma dar 2007 metais, todėl prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-0533-364/2008 atmestini praleidus prašymo pateikimo 3 mėnesių terminą. Įvertinęs pateiktus duomenis, prašymą atnaujinti procesą teismas atmetė ne tik dėl termino praleidimo, bet ir pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. S. neįrodžius CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyto pagrindo (jei teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų). Teismas konstatavo, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog 2008-02-21 priimtas teismo sprendimas jokių N. S. bei V. S. teisių ir įstatymu saugomų interesų nepalietė ir negalėjo paliesti. Jie abu net negali būti laikomi tinkamais prašymo dėl proceso atnaujinimo subjektais. Juridinio fakto nustatymas ir termino atnaujinimas buvo reikalingas V. P., kadangi 2002-06-12 testamentu S. S. paliko jam žemės sklypus, esančius Kauno mieste, kurie priklausė J. S. ir P. S. ir kurie bus S. S. sugrąžinti. S. S. buvo žemės sklypo Kauno apskrityje (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininko J. S. marti bei sūnaus P. S. žmona. Pareiškėjas ir V. S. yra P. S. sūnaus S. J. S. vaikai ir S. S. anūkai. Savo turtines teises jie kildina iš S. J. S. nuosavybės teisių, kurias jis įgijo kaip P. S. atkurtos nuosavybės teisės gavėjas. Tačiau prijungtos savininko J. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenys rodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise priklausė ne P. S., o jo tėvui J. S. ir nuosavybės teisės S. J. S. į šį žemės sklypą nebuvo atkurtos. Byloje nėra ir jokių duomenų, pagrindžiančių N. S. bei V. S. teiginį, jog J. S. buvo perleidęs savo žemės sklypą sūnui P. S., todėl 1940 m. jokios žemės nebeturėjo. Suinteresuotais asmenimis patraukti A. T. ir A. G. nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-0533-364/2008 su V. P. pareiškimo reikalavimais visiškai sutiko, o nagrinėjant prašymus dėl proceso atnaujinimo yra nurodę (1 t. b. l. 17, 63, 66), jog jų žiniomis būtent P. S. savo žemės neturėjo. N. S. ir V. S. 2007-06-19 paveldėjimo teisės liudijimu kaip įstatyminiai įpėdiniai paveldėjo S. S. turtą, kurį ji buvo priėmusi kaip sūnaus Skirmanto J. S. palikimą, bet nespėjusi įforminti. Byloje nėra duomenų, kad S. J. S. būtų atkurta nuosavybės teisė į P. S. turėtą nuosavybę. Suinteresuotu asmeniu į civilinės bylos Nr. 2-533-364/2008 nagrinėjimą O. S. buvo įtraukta kaip S. J. S. įstatyminė turto paveldėtoja, nes, Kauno apskrities viršininko administracijos duomenimis, S. J. S. kaip ir A. T. bei A. G. buvo pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę. O. S. 2006-11-22 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas rodo, jog paveldint 1995-10-15 mirusio vyro S. J. S. turtą tiek N. S., tiek V. S. palikimo atsisakė savo motinos O. S. naudai, todėl teismas visiškai pagrįstai į bylos nagrinėjimą įtraukė tik O. S., o priimtas teismo sprendimas jokių N. S. ir V. S. teisių ir teisėtų interesų nepalietė ir nepažeidė. Tai leidžia daryti išvadą, jog ir prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas laikė, kad negali būti tenkinamas ir prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – jeigu pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Išanalizavę 2008-02-21 teismo sprendimo dalį dėl termino atnaujinimo, teismas neįžvelgė aiškios teisės taikymo klaidos, nes teismas įvardijo motyvus, kurių pagrindu atnaujino V. P. terminą dokumentams pateikti. Jokiais įrodymais nepagrįstas kitas teiginys apie tai, kad teismas sprendimu nustatė neegzistuojantį faktą, nes J. S. 1940 m. savo žemės neturėjo. Net ir nustačius, jog P. S. turėjo žemės sklypą, tai nesukeltų nei N. S., nei V. S. jokių teisinių pasekmių, kadangi S. S. savo testamentu V. P. paliko žemės sklypus, esančius Kauno mieste, kurie priklausė ne tik J. S., bet ir P. S. ir kurie bus jai sugrąžinti nuosavybė teisių atkūrimo būdu.

2. Dėl įrodymų apie nuosavybės teisę nepateikimo į bylą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad J. S. žemės sklypą buvo perleidęs sūnui P. S.. Tačiau šios aplinkybės nėra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo dalykas. Be to, prijungtose nuosavybės teisių atkūrimo bylose yra 1996-04-30 ekspertų komisijos nutarimo Protokolo Nr. 8 kopija, kuriame nurodyta, kad S. J. S. pakanka įrodymų nuosavybės teisių atstatymui į 1 ha žemės. Šis Protokolas yra galiojantis, kadangi komisijos nutarimas (2008-10-29 Nr. 4), naikinantis 1996-04-30 d. ekspertų komisijos nutarimą, nėra įsigaliojęs, yra apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui, o byla sustabdyta. Be to, teisme buvo nagrinėjama ne juridinio fakto nustatymo byla, o tik pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, kuriame yra nagrinėjami proceso atnaujinimo pagrindai. Tą teismo posėdžio metu akcentavo ir prašymą nagrinėjęs teismo teisėjas.

4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į P. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančią 2009-01-22 Žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 05-1047, kurioje nurodyta, kad „Nustatyta, kad minėtoje vietoje nuosavybės teise žemę valdė ne P. S., o J. S.“... „... atsižvelgiant į 2008-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ... siūlome neatkurti nuosavybės teisės S. J. S. (miręs) į jo prašyme nurodyto savininko P. S. nekilnojamąjį turtą.“ Taigi 2008-02-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo pasekmės apelianto turtinėms teisėms yra akivaizdžios: jei nebūtų teismo sprendimo, S. J. S. atkurtą turtą po S. mirties paveldėtų N. S. kartu su savo seserimi V. S..

5. Dėl teisės taikymo klaidos. Teismas nenustatė akivaizdžios teisės taikymo klaidos 2008 m. vasario mėn. 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime. 2008-02-28 teismas atnaujino terminą dokumentams pateikti, tačiau net nesiaiškino aplinkybių ir netyrė įrodymų, ką turėjo ex oficio padaryti, spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimą. Teismas aplinkybių dėl termino praleidimo net netyrė, tik sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodė, kad terminas praleistas dėl paveldėjimo procedūrų užsitęsimo, kurios pasibaigė po įstatymo nustatyto dokumentų pateikimo termino. Būtų suprantama ir pateisinama, jei šias aplinkybes teismas būtų aiškinęsis ir priėmęs neteisingą sprendimą. Tačiau šių aplinkybių nesiaiškinimas civilinėje byloje yra aiški teisės normos įtvirtintos 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija taikymo klaida. Neišsiaiškinus ankščiau nurodytų aplinkybių, neįmanoma nustatyti, ar terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Suinteresuotas asmuo V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą. Skunde nurodomi motyvai atkartoja apelianto N. S. atskirojo skundo argumentus.

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškėjo N. S. ir suinteresuoto asmens V. S. atskiruosius skundus prašo juos atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo:

1. Dėl termino prašymui paduoti. Remdamasis CPK 369 str., 111 str. reikalavimais, apeliantai, pateikdami prašymus atnaujinti procesą, prašyme privalo nurodyti savo gyvenamąją vietą. Apeliantai procesiniuose dokumentuose nurodė savo gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri sutampa su suinteresuoto asmens O. S. gyvenamąją vieta, nurodyta apeliantų prašyme atnaujinti procesą. Būtent ši svarbi aplinkybė bei pareiškėjo N. S. paaiškinimai teismo metu įrodo, kad pareiškėjai apie bylos nagrinėjimą sužinojo iš savo motinos O. S. dar 2007 metais, todėl turėjo galimybę dalyvauti byloje, be to, praleido terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai N. S. 2009-04-23, o V. S. 2010-03-18 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008. Atnaujinus procesą, prašė panaikinti 2008 m. vasario 21 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Procesą atnaujinti prašė dviem pagrindais: CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes sprendime teismas nusprendė dėl jų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, teisių ir pareigų, nes jie yra S. S. anūkai, jos turto įstatyminiai paveldėtojai ir jos sūnaus S. J. S. vaikai, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu- (teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), t. y. teismas V. P. atnaujino terminą dokumentams pateikti be jokių įrodymų ir motyvų. J. S. nurodyto sklypo 1940 metais neturėjo, nes buvo perleidęs jį savo sūnui P. S..

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjų motina O. S. buvo įtraukta į civilinę bylą Nr. 2-533-364/2008 suinteresuotu asmeniu, o pareiškėjai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą pas ją, konstatavo, kad pareiškėjams buvo žinoma apie civilinę bylą ir 2010 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą padaręs išvadą, kad pareiškėjai N. S. ir V. S. praleido trijų mėnesių terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis), be to, nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes apeliantai neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo - CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis, o apeliantų atskirųjų skundų argumentus laiko pagrįstais ir teisėtais.

Dėl CPK 365 straipsnio 1 dalies , 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo.

CPK 370 straipsnis reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti CPK 366 straipsnyje, prašymo padavimo terminai – CPK 368 straipsnyje.

CPK 366 straipsnio 1 dalis numato, kad procesas gali būti atnaujinamas esant šiame straipsnyje nurodytiems pagrindams, tarp jų pareiškėjo nurodomu atveju: jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vadovaujantis šia nuostata ir jos santykiu su aptariamojo straipsnio 1 dalies 1-8 punktų nuostatomis, darytina išvada, kad aptariamojo straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, todėl procesą galima atnaujinti ne tik 1 dalies 1-8 punktuose nurodytais atvejais, nes tokį prašymą nagrinėjančiam teismui suteikiama teisė savo nuožiūra atnaujinti procesą ir kitais atvejais, o būtent nustačius, jog pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta aiški tei­sės normos taikymo klaida. Atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, CPK 2 straipsnis) ir proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, CPK 7 straipsnis), da­rytina išvada, kad nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, jog pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.

Kai prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aiškia teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), turi būti taikomos ne tik CPK nuostatos, bet ir atsižvelgiama į Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo, kurį ratifikavo Lietuvos Respublika ir kuris yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), ketvirtąjį straipsnį, įpareigojantį teismus, nagrinėjančius prašymus dėl proceso atnaujinimo, tikrinti, ar ankstesniame procese nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Ši tarptautiniame dokumente įtvirtinta teisės norma reiškia, kad akivaizdus neteisėtumas turi būti pašalintas iš teismo baigiamojo akto. Priešingu atveju visuomet išliktų galimai pagrįsta abejonė, kad teismai neįvykdė to teisingumo, kurį jį įpareigoja vykdyti teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2009).

Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 2-602 7249, kurioje savininku nurodytas P. S., matyti, kad įstatymo nustatyto termino ribose pareiškėjų tėvas S. J. S. ir senelė S. S. buvo pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į pareiškėjų tėvo P. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teises valdytą žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir pateikė nuosavybės teises atkuriančiai valstybės institucijai visus turimus dokumentus, patvirtinančius tėvo P. S. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kad ši administracine tvarka įvertintų pateiktų dokumentų juridinę reikšmę ir priimtų atitinkamą sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo nuosavybės teisei atkurti (b. l. 4, 5, 26, 27, 84).

Kauno apskrities valdytojo 1995-12-04 įsakymu Nr. 1797 sudarytos ekspertų komisijos 1996-04-30 protokolu Nr. 8 nutarta, kad pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisių į žemę atstatymui S. J. S. į 1,0 ha žemės (nuosavybės atkūrimo bylos l. 30, 31 ), todėl 1996 m. spalio 22 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 832 buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. S. į tėvo P. S. nuosavybės teise valdytą 1 ha ploto žemės sklypą Kauno apskrities (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), suteikiant neatlygintinai S. J. S. turtinių teisių perėmėjams 1149 kv. m naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 50, 120). Išsiaiškinus, kad S. S. taip pat buvo pareiškusi prašymą atkurti nuosavybės teises į vyro P. turėtą 1 ha žemės sklypą, Kauno apskrities viršininko administracijos 2000-08-29 įsakymu Nr. 02-01-6429 iš dalies buvo pakeistas Kauno apskrities valdytojo 1996 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 01-5021 „Dėl nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą, (žemę) atstatymo Kauno m.” atkuriant kiekvienam iš pretendentų S. J. S. ir S. S. nuosavybės teises į 0,5 ha ir vietoje 8851 kv. m įrašyta 3851 kv. m, vietoje 48000 Lt 18485 Lt” (b. l. 55).

Pažymėtina, kad iki savo mirties pati pretendentė S. S. bei kiti pretendentai, kurie buvo pareiškę prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo į J. S. turtą, neskundė administracinių aktų, kuriais S. J. S. bei S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą 1 ha žemės sklypą.

V. P. yra S. S. procesinių bei materialinių teisių perėmėjas pagal testamentą.

Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis. Aplinkybė, kad dokumentai buvo pateikti institucijai ir įvertinti kaip nepakankami, turi būti nurodyta teismui paduotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o prie pareiškimo turi būti pridėta institucijos išvada kaip įrodymas, kad yra pagrindas kreiptis į teismą (CPK 447 straipsnio 2, 3 punktai). Tokių įrodymų pareiškėjas V. P. į bylą nepateikė.

Taigi iki 2008 m. vasario 21 d. teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008 pareiškėjų tėvui S. J. S. ir senelei S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. J. S. tėvo P. S. turėtą 1 ha žemės sklypą Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), suteikiant neatlygintinai S. J. S. turtinių teisių perėmėjams 1149 kv. m naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,6869 ha nuosavybės teise iki 1940 m. valdė J. S., buvo panaikinti administraciniai aktai, kuriais buvo konstatuota, kad pakanka įrodymų atkurti nuosavybės teises į P. S. turėtą 1 ha žemės sklypą.

Todėl teisėjų kolegija nesutinka su V. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad pareiškėjams N. S. ir V. S., kaip ir jam, suinteresuotam asmeniui, reikėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi jų tėvui S. J. S. žemės sklypai nebūtų gražinti nuosavybės teisių atkūrimo būdu ir dėl to Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimas apeliantams nesukels teisinių pasekmių.

Teismas 2008-02-21 sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą pareiškėjų N. S. ir V. S. teisių ir pareigų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalies pažeidimo

CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

N. S. prašyme nurodė, kad apie priimtą 2008 m. vasario 21 d. teismo sprendimą sužinojo 2009-03-31, kai susipažino su civilinės bylos Nr. 2-533-364/2008 medžiaga, o V. S. teigia, kad ji apie teismo sprendimą sužinojo tik 2010-01-08, gavusi procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. A2-12125-375/2010 dėl proceso atnaujinimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jų teises ir įstatymų saugomus interesus, nes nuosavybės teisės į žemės sklypą, dėl kurio nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, administracine tvarka bus atkurtos (faktiškai buvo atkurtos) jų tėvui S. J. S. ir senelei S. S. į P. S. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.

N. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nors jis ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą pas motiną, tačiau nuo 2004 m. gyvena žmonos R. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, motiną aplanko, tačiau su ja apie V. P. užvestą bylą teisme nekalbėjo, su šia civilinės bylos medžiaga susipažino 2010-03-31 (1 t., b. l. 101-103).

N. S. prašyme nurodytas aplinkybes patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2009-03-31 rezoliucija ant pareiškėjo 2009-03-27 prašymo leisti susipažinti su byla (b. l. 191).

Suinteresuotas asmuo O. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, kad jos vaikams N. S. ir V. S. nebuvo žinoma apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-533-364/2008 pagal V. P. pareiškimą bei joje priimtą sprendimą. Paaiškino, kad V. P. nėra S. S. giminaitis, yra svetimas žmogus, užsiimantis nuosavybės teisių atkūrimu ir žemės sklypų supirkimu, ją apgavo sakydamas, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nėra susijęs su jos mirusio vyro S. J. S. paduotu prašymu atkurti nuosavybės teises į tėvo P. S. valdytą nuosavybės teise iki 1940 m. žemės sklypą, todėl ji nedalyvavo nei viename teismo posėdyje ir nesidomėjo byla, vaikai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę jos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat nurodė, kad sūnus Nerijus yra vedęs ir gyvena su žmona jos bute Savanorių prospekte, o duktė Vilma gyvena su ja, yra ligonis, dukters suvokimas yra apsunkintas, jos protas prilygsta 10 metų vaiko, todėl siekdama ją apsaugoti nuo stresų, sukrėtimų, apie jokias bylas teismuose nieko nesakė ir neaiškino.

Suinteresuoto asmens O. S. paaiškinimus patvirtina bylos rašytiniai įrodymai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. S. yra neįgali, I grupės invalidė (b. l. 6). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikta VšĮ Kauno centro poliklinikos 2010 m. lapkričio 24 d. medicininė pažyma pavirtina, kad V. S. serga centrinės nervų sistemos susirgimu, F-20.0, nustatytas 10 procentų darbingumo lygis ir dėl ligos nerekomenduotina dalyvauti teismo posėdžiuose (b. l. 103 ).

Įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjai nepraleido termino paduoti prašymui atnaujinti procesą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalėjo laikytis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir daryti išvadas byloje atsižvelgdamas į aplinkybių visumą.

Teismo argumentai dėl termino praleidimo procesui atnaujinti yra pagrįsti tik spėlionėmis, nevertinant pareiškėjų paaiškinimų bei rašytinų įrodymų, todėl kolegija sprendžia, kad teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjai N. S. ir V. S. pažeidė CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą paduoti prašymui atnaujinti procesą ir dėl to nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra pasisakęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje I.M. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006).

Byloje nustatyta, kad pagal 2002-06-12 testamentą, kurį paliko S. S., mirusi 2003-01-09, V. P. priėmė jos palikimą, t. y. teisę į grąžintinus žemės sklypus, esančius Kauno m., kurie iki 1940 m. priklausė P. ir J. S. (b.l. 93). S. S. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo vyro P. ir į uošvio J. S. turėtus žemės sklypus (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 5, 5a lapai).

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-533-364/2008 matyti, kad pareiškėjas V. P. tiek 2007 m. birželio 20 d., tiek 2008 m. sausio 18 d. pareiškimuose, kurių rezoliucinėje dalyje prašė atnaujinti terminą dokumentams pateikti bei nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškimų aprašomojoje bei motyvuojamoje dalyse visiškai neužsiminė apie praleistą terminą dokumentams pateikti bei dokumentų nepateikimo priežastis. (b. l. 3, 4, 94-96).

Kauno apskrities viršininko administracija pirminiame atsiliepime į pareiškimą buvo nurodžiusi, kad pareiškime nėra paminėtos termino praleidimo priežastys dokumentams pateikti (b. l. 26, 27), tačiau vėliau jau teikdama atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, pareiškė, kad jeigu teismas pripažintų priežastis svarbiomis, dėl kurių praleistas terminas dokumentams pateikti, Kauno apskrities viršininko administracija neprieštarautų, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (b. l. 97, 98).

Tik nagrinėjant bylą iš esmės, 2008 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje į teisėjos pašymą paaiškinti termino praleidimo priežastis dokumentams pateikti pareiškėjo V. P. atstovė paaiškino, kad „S. S. nebuvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjas negalėjo kreiptis į teismą. Kai jis priėmė palikimą ir susipažino su dokumentais, praėjo terminas, todėl pareiškėjas prašo atnaujinti terminą.”(b. l. 119).

Teismas nagrinėdamas bylą privalėjo aiškintis ir vertinti pareiškėjo V. P. termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat po to, kai aplinkybės išnyko, ar asmuo per protingą laiko tarpą kreipėsi į teismą, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, o ne apsiriboti tik formaliu konstatavimu, kad dėl paveldėjimo procedūrų užsitęsimo, kurios pasibaigė po įstatymo nustatyto dokumentų pateikimo termino, bei neesant kito būdo realizuoti teisę būti pretendentu, terminas atnaujintinas.

Nustačius, kad V. P. pareiškimuose visiškai nėra paminėta apie praleistą terminą dokumentams pateikti bei nenurodytos termino praleidimo priežastys dokumentams pateikti, taip pat nustačius, kad teismas neanalizavo ieškovės atstovės teismo posėdyje nurodytų termino praleidimo priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, spręsdamas V. P. pareiškimą dėl termino atnaujinimo dokumentams pateikti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Nustatytos aplinkybės teikia pagrindą abejoti teismo 2008-02-21 išvadų teisėtumu ir pagrįstumu bei atitinkamai lemia poreikį, pasinaudojant bylos proceso atnaujinimo institutu, peržiūrėti padarytas išvadas.

Dėl nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai įrodė proceso atnaujinimo pagrindą – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pareiškėjų prašymas tenkintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Be to, nagrinėjant bylą iš esmės spręstinas klausimas, ar pareiškėjas V. P. pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą. (LAT CBS Teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-444-2007).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n utaria:

atskiruosius skundus patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjų N. S. ir V. S. prašymus tenkinti.

Atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008.