Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-557/2014

Teisėja V. Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00826-2013-7

2014 m. kovo 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. (R. B.) nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-09-12.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), R. J. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį, įsibrovęs į patalpą plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, o būtent: išdaužęs R. J. priklausančio buto langą ir per jį patekęs į buto vidų, suėmė abejomis rankomis už kaklo lovoje gulinčiam R. J. ir, spausdamas kaklą, reikalavo pinigų bei sudavė du kartus pagaliu R. J. į galvos sritį, tuo padarydamas viršugalvio sumušimą, kas R. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, ištempęs R. J. iš lovos ant grindų, iš kelnių kišenėje buvusios piniginės pagrobė 200 Lt, tuo padarydamas R. J. 200 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

R. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad apiplėšė nukentėjusįjį įsibrovęs į patalpą bei panaudojęs fizinį smurtą.

Apylinkės teismas, nenustatęs nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas sunkus nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (nusikalto, neatlikęs jam paskirtos bausmės už ankstesnį nusikaltimą, turtinės žalos nukentėjusiajam neatlygino), skyrė nuteistajam R. B. laisvės atėmimą 3 metams. Šią bausmę, vadovaudamasis BK 64 str. nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams.

Nuteistasis R. B. prašo, atsižvelgus į tai, kad savo kaltę jis visiškai pripažino ir gailisi, nukentėjusiajam neatlygintos žalos dalis yra nedidelė ir ją jis ketina atlyginti, sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką arba skundžiamu nuosprendžiu bei ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo, o ne sudėjimo būdu, ir tokiu būdu skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistojo prašymas skirti jam švelnesnę bausmę yra pagrįstas tik iš dalies.

Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savanoriškai (savo noru), o ne dėl, pavyzdžiui, surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis, laisva valia pripažinęs, jog padarė nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (kasacinė byla Nr. 2K-36/2014).

Apylinkės teismas pripažino įrodytu, kad nuteistasis R. B. išdaužė R. J. priklausančio buto langą, per jį pateko į buto vidų, suėmė abejomis rankomis už kaklo lovoje gulinčiam R. J. ir, spausdamas kaklą, reikalavo pinigų bei sudavė du kartus pagaliu R. J. į galvos sritį, po to, ištempęs R. J. iš lovos ant grindų, iš kelnių kišenėje buvusios piniginės pagrobė 200 Lt. Iš nuteistojo R. B. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 177) bei ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100, 103) duotų parodymų matyti, jog jis teigia savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįstantis, tačiau, įvertinus jo duotų parodymų turinį, negalima sutikti, kad nuteistasis R. B. savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 177) nuteistasis R. B. parodė, kad kaltę pripažįsta, o detalizuodamas įvykio aplinkybes paaiškino, jog: „atėjau, išdaužiau langą, šiek tiek išgėręs buvau, atėjau su E. <...> Su kopėčiomis išdaužiau langą, įlipau per langą, įlipau ir atrakinau duris, į butą įėjo E. B., jis mano dėdė. Pasiėmiau 200 Lt ir nuėjau miegoti <...>“. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100, 103) nuteistasis R. B. taip pat pripažino išdaužęs R. J. priklausančio buto langą, per jį patekęs į buto vidų, atrakinęs buto duris, pakvietęs užeiti E. B., iš šaldytuvo paėmęs butelį, nuėjęs į nukentėjusiojo kambarį bei pagrobęs 200 Lt. Neneigė, kad galėjo nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, tačiau nurodė detalesnių aplinkybių dėl girtumo neprisimenantis, su kuo sudavė nukentėjusiajam, taip pat nurodė neprisimenantis. Parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 104-109) jis taip pat nenurodė jokių fizinio smurto panaudojimo aplinkybių. Apeliacinio teismo vertinimu, tokie nuteistojo R. B. parodymai negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, kadangi esmines bylos aplinkybes, t. y., kokiu būdu buvo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, nuteistasis atsisakė nurodyti. Neįtikinantis jo argumentas, kad dėl girtumo neprisimena fizinio smurto panaudojimo aplinkybių, kadangi jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu labai detaliai prisiminė kitas, tarp jų ir ne itin reikšmingas įvykio aplinkybes bei savo veiksmus, tokius kaip: išdaužė su kopėčiomis buto langą, pro jį įlipo į buto vidų, atrakino buto duris, pakvietė užeiti E. B., jis užėjo, tada virtuvėje atidarė šaldytuvą, iš jo ištraukė kažkokį gėrimą, padavė E., jis jį laikė, tada nuėjo į kambarį, kur lovoje gulėjo R. J.. Kas vyko po to, neprisiminė. Dar prisiminė, kad iš piniginės ištraukė 200 Lt (b. l. 100, 103, 177). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. B. atsisakė nurodyti visas jam žinomas įvykio aplinkybes, negalima pripažinti, kad jis pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. R. B. parodymai nebuvo išsamūs, savo parodymais jis neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nutylėdamas esmines aplinkybes apie brutualaus fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu, nuteistasis siekia sušvelninti savo atsakomybę. Todėl toks jo prisipažinimas nelaikomas visišku prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiu gailėjimusi BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Remiantis aptartu pripažįstama, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis R. B. turtinės žalos nukentėjusiajam neatlygino. Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 178) nukentėjusysis R. J. parodė, jog policija jam atidavė 100 Lt, tačiau bylos medžiaga (b. l. 40) nustatyta, jog nukentėjusiajam policijos pareigūnų pagalba buvo grąžinta ne 100 Lt, o 94 Lt. Likusi neatlyginta nukentėjusiajam suma 106 Lt yra pakankamai nedidelė. Suprantama, kad nuteistasis, kuris buvo sulaikytas kitą dieną po nusikaltimo padarymo, negalėjo dirbti ir uždirbti pinigų žalai atlyginti, tačiau jis net nesiėmė jokių priemonių (pavyzdžiui, paprašant pagalbos iš artimųjų ir pan.) šiai žalai bent iš dalies sumažinti ir tokiu būdu sušvelninti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų (b. l. 178), nuteistasis R. B. jo net neatsiprašė. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą, toks jo pažadas yra išimtinai deklaratyvus ir neįtikinantis, kadangi nuteistasis iki jo nuteisimo niekur nedirbo, legalaus pajamų šaltinio neturėjo, savo poreikius tenkino, elgdamasis nusikalstamai.

Nuteistojo R. B. padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. R. B. nusikalstamai veikė ne tik kito asmens nuosavybės atžvilgiu, bet brutualiais smurtiniais veiksmais pasikėsino ir į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. R. B. nusikalto būdamas teistas taip pat už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą bei neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjus nepilnai septyniems mėnesiams (b. l. 92-95). Jis (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip valkataujantis ir girtaujantis (b. l. 81). Nors nuteistasis R. B. yra jauno amžiaus, jis nesimoko, niekur nedirba, linkęs daryti tyčinius administracinius teisės pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu, kurie susiję ir su alkoholio vartojimu viešoje vietoje (b. l. 84-86). Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, to teisiamojo posėdžio metu (b. l. 177) neneigė ir pats nuteistasis. Aptarta nuteistąjį R. B. neigiamai charakterizuojanti medžiaga bei padaryto tyčinio nusikaltimo pavojingumas leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam R. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra per griežta. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį negu BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., padarymą, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už sunkų tyčinį nusikaltimą dydžio parinkimo pagrįstumu.

Taip pat nepagrįstas nuteistojo R. B. prašymas subendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, kadangi apėmimo būdu bausmės, vadovaujantis BK 64 str., gali būti bendrinamos tik tuo atveju, kai už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (BK 64 str. 5 d.). Visais kitais atvejais bendrinant bausmes, remiantis BK 64 str. nuostatomis, taikomas visiškas bausmių sudėjimas arba bausmės sudedamos iš dalies (BK 64 str. 1 d.).

Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje iš viso nepasisakė dėl bausmių bendrinimo, taikomo bausmių sudėjimo būdo, nenustatė, kokia yra likusi neatlikta ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirta bausmės dalis. Apylinkės teismas tik rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje pažymėjo, kad bausmės bendrinamos remiantis BK 64 str., jas iš dalies sudedant. Pripažįstama, jog apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai bausmes bendrino remdamasis BK 64 str. nuostatomis, kadangi R. B. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau taip pat pripažįstama, jog apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam R. B. skundžiamu nuosprendžiu bei ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir taikydamas jam palankiausią iš galimų bausmių bendrinimo būdų – dalinį bausmių sudėjimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ko pasekoje nuteistajam R. B. neteisingai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Bausmes bendrinant remiantis BK 64 str. nuostatomis būtina nustatyti, kokia yra likusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendis, kuriuo R. B. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-02-15 iki 2012-02-17, įsiteisėjo 2013-03-14. Pagal teismų praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-502/2007) nuteistajam skirtos laisvės apribojimo bausmės pradžia pradedama skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis R. B. nebūtų pradėjęs ar būtų vengęs atlikti jam Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu skirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Vadinasi, iki jo sulaikymo 2013-09-12 nuteistasis R. B. buvo atlikęs 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 2013-03-14 iki sulaikymo 2013-09-12, įskaitant sulaikyme išbūtas 2 dienas nuo 2012-02-15 iki 2012-02-17). Taigi ir likusi neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis yra 6 mėnesiai, kas, remiantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. nuostatomis, atitinka 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pažymėjo, kad bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, tačiau prie skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, taikant bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, pridėjo visą Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, negali sunkinti nuteistojo padėties ir taikyti jo atžvilgiu visišką bausmių sudėjimą, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė bausmės nuteistajam bendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu. Todėl, iš dalies tenkinant nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl švelnesnės bausmės jam skyrimo, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, prie nuteistajam R. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. nuostatas, pridedant tik dalį Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistajam R. B. pagal BK 180 str. 2 d. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtį dalį Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirti nuteistajam R. B. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.