- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-252-368/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06856-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui A. G. dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2017-07-02 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją - grąžinti ieškovui G. A. sumokėtą kainą už automobilį WV Caravelle 4200,00 Eur, o atsakovui A. G. grąžinti automobilį; 3) priteisti iš atsakovo 1804,46 Eur nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, iš atsakovo įsigijo automobilį WV Caravelle už 4200,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti automobilio defektai (trūkumai). Praėjus kelioms dienoms po automobilio įsigijimo, automobilis pradėjo sunkiai užsivesti, dirbant varikliui, šis vibravo, užsidegdavo ir užgesdavo tepalo simbolis. Automobiliui du kartus atlikta diagnostika, nustatyta, jog reikia keisti tepalo filtrą, kuro purkštukus, tarpines, galines stabdžių trinkeles, rankinio stabdžio lyną, galinius amortizatorius, priekinės svirties galines įvores ir kt., paskaičiuota bendra pradinė preliminari remonto darbų 1172,63 Eur kaina. Tuo pačiu pakeista alyva, už ją, keitimo darbus ir diagnostikų atlikimą sumokėjo 162,17 Eur. Abiejuose servisuose nustatyti automobilio defektai yra esminiai, t. y., jeigu ieškovas būtų žinojęs apie automobilio defektus (trūkumus), automobilio nebūtų pirkęs, nes remonto darbų kaštai yra dideli. Dėl nurodytų priežasčių, automobilio neeksploatavo tikėdamasis, kad pavyks susitarti su atsakovu ir jam grąžinti automobilį bei atsiimti sumokėtus pinigus. Kadangi šeimai reikėjo automobilio, todėl su sutuoktine J. A. kreipėsi į Kredito uniją „Taupkasė“ dėl kredito gavimo su tikslu įsigyti kitą automobilį, sumokėjo pajinius įnašus, stojamąjį mokestį ir ieškovo sutuoktinė, Kredito unija bei ieškovas kaip laiduotojas, sudarė paskolos sutartį. Sudarius paskolos sutartį, sumokėjo mokestį už paskolos išdavimą, ir išpildė kitas Kredito unijos reikalaujamas sąlygas, t. y. patyrė iš viso papildomų 1642,29 Eur išlaidų su tikslu gauti kreditą ir įsigyti kitą šeimos automobilį. 2017-08-17 transporto priemones pirkimo - pardavimo pagrindu iš trečiojo asmens už 5800,00 Eur įsigijo automobilį WV Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį šiuo metu ir eksploatuoja, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo ir su kito automobilio įsigijimu patirtas papildomas išlaidas.
Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo parduotas 2005 m. pagamintas automobilis „WV Caravelle“, jis nebuvo pirmas šio automobilio savininkas, automobilį įsigijo pagal 2016 m. birželio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovui suteikė visą informaciją apie automobilį prieš jį parduodant. Paaiškino, kad automobiliu šiuo metu nesinaudoja, automobilis stovi garaže ir juo ilgą laiką niekas nevažinėjo, kadangi netrukus po automobilio įsigijimo išvyko dirbti į užsienį ir automobilis tapo nebereikalingas. Ieškovas perkamą automobilį apžiūrėjo 2017 m. liepos 1 d., atvykęs į jo gyvenamąją vietą, beveik 1 val., išbandė, juo važiavo, po ko, bendru sutarimu, įvertinus automobilio techninę būklę ir jo nusidėvėjimą, buvo sutarta abejoms pusėms priimtina protinga automobilio pardavimo kaina 4200 Eur (skelbime buvo nurodyta 4450 Eur kaina). Automobilį 2016-06-15 įsigijo už 5200 Eur, o ieškovui, praėjus daugiau nei vieneriems metams, pardavė už 4200 Eur, t. y. 1000 Eur mažesne kaina nei pats mokėjo, todėl, ši nuolaida atitinka automobilio amortizaciją ir nusidėvėjimą. Nežinojo, kad automobilis turi ieškovo nustatytų trūkumų, automobiliui buvo atlikta transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, kurios metu ieškovo nustatyti trūkumai irgi nebuvo nurodyti. Automobiliu naudojosi retai, prieš pardavimą automobilis jau ilgą laiką stovėjo garaže, siūlė ieškovui detaliai patikrinti jo būklę autoservise prieš perkant, tačiau ieškovas to nepadarė, pirkimo metu automobilį apžiūrėjo tik išoriškai, todėl ieškovas pats prisiėmė riziką dėl naudoto automobilio būklės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė taip pat.
Teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės naudojosi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau nenurodė kokie yra esminiai to daikto kokybės trūkumai, dėl kurių jis praranda galimybę ir toliau naudotis pagal paskirtį tuo daiktu ir jokių įrodymų nepateikė. Kadangi ieškovo įsigytas automobilis 2005 m. gamybos, jis jau nebeturi jokių kokybės garantijų, tačiau jam buvo atlikta ir galiojo transporto priemonės privalomoji apžiūra, todėl teismas sprendė, jog tuo metu automobilio eksploatacijai kliūčių nebuvo.
Dėl ieškovo patirtų nuostolių, teismas nurodė, kad alyvos keitimas, atliktos gedimų nustatymo diagnostikos bendrai 162,17 Eur sumai, pateiktos būsimų automobilio remonto darbų preliminarios sąmatos nelaikytinos nei realiais ieškovo nuostoliais, nei tinkamais įrodymais, nes alyvos keitimas ir diagnostika įsigijus naudotą automobilį, susiklosčiusioje kasdieninėje praktikoje yra priskiriami prie būtinų atidaus ir rūpestingo pirkėjo veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad be kita ko, automobilio pirkimo kaina buvo sumažinta 250 Eur, galimiems smulkiems automobilio trūkumams pašalinti. Kitų ieškovo įvardintų nuostolių – 1642,29 Eur sumos, teismas nelaikė pagrįstais, nustatęs, kad šie nuostoliai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su įsigyto iš atsakovo automobilio trūkumais (gedimais).
Nepriteisdamas atsakovui bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad paties atsakovo nerūpestingumas po sutarties sudarymo turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti, nes ne visada savalaikiai atsakovas reagavo į iš ieškovo gautą informaciją.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš ieškovo G. A. atsakovui jo turėtas 363,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs nepagrįstus prašymus, vilkinęs procesą ar kitaip netinkamai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimu į atsakovo A. G. apeliacinį skundą, ieškovas G. A. prašo skundą atmesti.
Apeliaciniu skundu ieškovas G. A. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1.Teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepagrįstai pirkėjo teise patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.) paneigė pardavėjo pareigą garantuoti daiktų kokybę ar bent jau nurodyti, kokie yra automobilio defektai. Ieškovas automobilį vietoje apžiūrėjo, atsakovas patvirtino, kad automobilis yra geros būklės, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas nepasinaudojo savo teise patikrinti perkamą automobilį, neva vienintelis protingumo kriterijus atitinkantis būdas yra automobilio patikrinimas specializuotame servise. Juo labiau, automobilis buvo perkamas sekmadienį antroje dienos pusėje, kai autoservisai nedirba.
Žemesnės instancijos teismas
9.2.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas. Automobiliui techninė apžiūra atlikta buvo 2016-06-15, o automobilį ieškovas pirko beveik po metų – 2017-07-02, todėl logiška, jog apžiūros metu ieškovo nurodyti trūkumai nebuvo nustatyti. Apie defektus, kurie buvo nustatyti autoservisuose, apeliantui nebuvo žinoma, atsakovas tokios informacijos nesuteikė, jeigu ieškovas būtų žinojęs apie automobilio defektus (trūkumus), automobilio nebūtų pirkęs, kadangi remonto darbų kaštai yra ženklūs (pradinė remonto darbų sąmata siekia net 1172,63 Eur).
9.3. Be CK 6.334 str. 1 d. nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą ir dėl 1804,46 Eur nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimu į ieškovo G. A. skundą, atsakovas A. G. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, palikti nepakeistą ir iš ieškovo priteisti teisinės pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1.Ieškovas pats išsirinko transporto priemonę ir pardavėją, pats sutikrino transporto priemonės būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą ir atitikimą jo poreikiams. Ieškovui viskas tiko, jokių pretenzijų, priekaištų, išlygų ir panašiai dėl įsigyjamo automobilio būklės, jo kokybės jis nepareiškė. Ieškovo įsigytas automobilis atitiko kokybės reikalavimus (įskaitant tai, kad galėjo būti eksploatuojamas pagal paskirtį) bei įvertinant tai, kad ieškovo įsigyta transporto priemonė 2005 m. gamybos, tai yra ne nauja, o padėvėta, perkama iš ne profesionalaus pardavėjo.
10.2. Prašymą nutraukti 2017-07-02 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas grindė servisų sąmatomis, skaičiuodamas preliminariai 1172,63 Eur detalių keitimo ir būsimų darbų išlaidas, tačiau pirma, šie dokumentai neįrodo, jog ieškovo nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo jam naudotis. Antra, oficialių automobilių servisų sąmatose nurodytos preliminarios detalių keitimo ir darbų kainos yra aukštesnės nei kitose autoservisuose. Tai leidžia spręsti, kad pašalinti smulkius automobilio trūkumus, atsakovui būtų pakakę 250,00 Eur, t. y. tos suma, kuria buvo sumažinta automobilio pardavimo kaina. Kadangi automobilis 12 metų senumo, taigi būtinybės ji remontuoti ten, kur keletą kartų brangiau nei pas kitus paslaugų teikėjus, nėra. Ieškovas tokių išimtinių aplinkybių neįrodinėjo ir neįrodė.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime, priešingai nei teigia ieškovas, teisingai įvertino ieškovo pateiktus dokumentus kaip neįrodančius, jog ieškovas negali automobiliu naudotis bei negalės naudotis ateityje pagal paskirtį. Ieškovui neįrodžius, kad automobilis jam buvo parduotas su trūkumais, teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 1804,46 Eur nuostolių atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo G. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar parduotas nenaujas kilnojamasis daiktas – automobilis – turėjo trūkumų (defektų), dėl kurių nebuvo galima jo naudoti pagal paskirtį bei papildomų nuostolių, kilusių iš kito automobilio įsigijimo, atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VI knygos normomis, t. y. CK 6.217 str. 2 d., 6.327 str. 3 d., 4 d., 5 d., 6.328 str., CK 6.334 str., 6.348 str. 3 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose.
Ieškovas G. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirma, jis automobilį vietoje apžiūrėjo, atsakovas patvirtino, kad automobilis yra geros būklės, todėl jis savo teise patikrinti perkamą automobilį, pasinaudojo tinkamai. Specializuotame servise patikrinti automobilio būklės, neturėjo galimybės, kadangi tai buvo sekmadienis. Antra, automobiliui techninė apžiūra atlikta buvo 2016-06-15, o automobilį ieškovas pirko beveik po metų – 2017-07-02, apie defektus, kurie buvo nustatyti autoservisuose, ieškovui nebuvo žinoma, atsakovas tokios informacijos nesuteikė, jeigu ieškovas būtų žinojęs apie automobilio defektus (trūkumus), automobilio nebūtų pirkęs. Trečia, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo, todėl teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą ir dėl 1804,46 Eur nuostolių atlyginimo, kurie atsirado ieškovui įsigyjant kitą automobilį. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas toje dalyje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tik prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo teisinės pagalbos išlaidas, jas priteisiant. Su ieškovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir dėl abiejų šalių apeliacinių skundų argumentų pasisako atskirai.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 2 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas A. G. už 4200,00 Eur kainą pardavė ieškovui G. A. 2005 metų gamybos, naudotą, automobilį WV Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), sutartyje deklaruota, jog parduodamo automobilio rida - 314331 km, galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti (17 b. l.). 2017 m. liepos 19 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovą rašytine pretenzija dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų ir parduoto automobilio neatitikimo įprastiems reikalavimams, nurodydamas, jog automobilio paslėpti trūkumai – reikia keisti tepalo filtrą, kuro purkštukus, tarpines, galines stabdžių trinkeles, rankinio stabdžio lyną, galinius amortizatorius – išaiškėjo nuvykus į Kauno Volkswagen centrą ir UAB „Detalitos“ servisą“. Dėl paslėptų trūkumų negalima naudoti automobilio pagal paskirtį (10 b. l.). Ieškovas, 2017-08-17 iš trečiojo asmens įsigijo kitą transporto priemonę už 5800 Eur (42 b. l.).
Dėl ieškovo G. A. apeliacinio skundo argumentų.
Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties vertinimo.
Ginčas yra kilęs dėl transporto priemonės kokybės, t. y. ar nustatyti trūkumai leidžia pirkėjui pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata (pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas). Esminis sutarties trūkumas, šiuo atveju sietinas su esminiu automobilio trūkumu, vertinant jį CK 6.217 straipsnio 2 dalies kontekste, dėl kurio transporto priemone negali būti naudojama pagal paskirtį, nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog daiktu negalima naudotis pagal paskirtį.
Ieškovas G. A., teigia, kad jis automobilį vietoje apžiūrėjo, atsakovas patvirtino, kad automobilis yra geros būklės, todėl jis savo teise patikrinti perkamą automobilį, pasinaudojo tinkamai ir jeigu būtų žinojęs apie automobilio defektus (trūkumus), automobilio nebūtų pirkęs. Su tokia ieškovo dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.
Teismas šios nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus ieškovui buvo žinoma parduodant automobilį ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.
CK 6.4311 straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Iš 2017-07-02 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovo nurodyta, kad transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovas buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, nebuvo apgadinta ir kad eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, atsakovui nežinomi, taip pat atsakovas nenurodė jokių transporto priemonės trūkumų, kadangi jie jam nebuvo žinomi. Tai, kad atsakovui nebuvo žinomi transporto priemonės trūkumai patvirtina ir atsakovo pateikta transporto priemonės VW mikroautobuso 2016-06-15 pirkimo – pardavimo sutartis, sudarytą tarp jo ir prieš tai buvusio automobilio savininko. Joje nenurodyta, kad transporto priemonė – VW mikroautobusas, VIN kodas (duomenys neskelbtini), turi trūkumų. Tik nurodyta, jog transporto priemonės rida – 300 000, privalomoji techninė apžiūra negalioja, kaina 5200 Eur, apie apgadinimus nežinoma (27 b. l.). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, būdamas šios transporto priemonės savininku žinojo apie automobilio trūkumus ir tyčia juos nuslėpė. Taigi, ieškovas prieš pirkdamas automobilį visa informacija apie automobilio būklę, disponavo, o sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo automobilio techninės būklės pas specialistus netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo byloje pateikti įrodymai - Kauno Volkswagen centro sąmata, atliktos diagnostikos išrašai, UAB „Detalitos servisas“, UAB „Eoltas“ sąskaitos nepatvirtina automobilio trūkumų atsiradimo laiko. Šiuo atveju, ieškovas teigdamas, kad atsakovui prieš parduodant automobilį buvo žinoma, kad šis turi trūkumų (defektų) dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, privalėjo paneigti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas aplinkybes (CPK 178, 185 str.).
Dėl tepalo filtro, kuro purkštukų, tarpinių, galinių stabdžių trinkelių, rankinio stabdžio lyno, galinių amortizatorių defektų, kaip esminio trūkumo.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).
Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).
Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Ieškovas automobilį įsigijo 2017 m. liepos 2 d., kad automobilis visiškai nevažiuoja, ieškovas to nenurodė ir neįrodinėjo. Priešingai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, kad po įsigijimo, automobiliu nuvažiavo 600-800 km. Teisėjų kolegija vertina tai, kad šių aplinkybių kontekste automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau dvylika metų naudotas automobilis. Nors ieškovas teigia, kad jei būtų žinojęs, jog automobilio kokybės trūkumai, jo nuomone, bus tokie ženklūs, automobilio nebūtų pirkęs, teismo vertinimu, ieškovas turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių visapusiškai įsitikinti perkamo automobilio technine būsena.
CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, pirkdamas 12 metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui - atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl ieškovo nurodytų tepalo filtro, kuro purkštukų, tarpinių, galinių stabdžių trinkelių, rankinio stabdžio lyno, galinių amortizatorių trūkumų. Šie trūkumai, teisėjų kolegijos vertinimu, aplamai net negali būti laikomi kaip esminiai 12 metų naudotos transporto priemonės trūkumai, o pripažintini tik nežymiais, smulkiais ir lengvai pašalinamais defektais.
Taip pat teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentą ir dėl automobilio privalomosios techninės apžiūros atlikimo ir automobilio įsigijimo laiko, kuris neva patvirtina aplinkybę, kad jau buvo praėję daugiau nei metai laiko po privalomosios techninės apžiūros atlikimo, todėl automobilis nebebuvo techniškai tvarkingas. Apeliacinės insatncijos teismas, sprendžia, kad nežiūrint į tai, jog techninė apžiūra buvo atlikta 2016-06-15, o automobilį ieškovas įsigijo 2017-07-02, automobilio techninė apžiūra, kas reiškia, jog jis buvo techniškai tvarkingas, galiojo. Kad automobiliu, jį įsigijęs atsakovas mažai naudojosi, patvirtina ir tas faktas, kad įsigijęs automobilį, atsakovas juo pravažiavo tik 14331 km, todėl logiška, kad konkretūs automobilio trūkumai per trumpo naudojimo periodą jam ir nebuvo žinomi, to neįrodė ir ieškovas. Taigi, buvęs automobilio savininkas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovas, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Aptartų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovui perdavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilis dėl kuro purkštukų, tarpinių, galinių stabdžių trinkelių, rankinio stabdžio lyno, galinių amortizatorių negali būti eksploatuojamas ir jo nebegalima suremontuoti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, todėl jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-819-210/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.e2A-825-357/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018 ir kt.).
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas automobilį 2016-06-15 įsigijo už 5200 Eur, o ieškovui, praėjus daugiau nei vieneriems metams, pardavė už 4200 Eur, t. y. 1000 Eur mažesne kaina nei pats mokėjo, todėl, sutiktina su atsakovo argumentu, jog ši nuolaida atitinka automobilio amortizaciją ir nusidėvėjimą. Kadangi ieškovas (pirkėjas) turėjo galimybę naudotis alternatyviais savo teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas prarado galimybę naudotis kuriuo nors kitu iš nurodytų teisių gynimo būdų. Todėl ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė.
Dėl ieškovo G. A. patirtų nuostolių įsigyjant kitą automobilį.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad be CK 6.334 str. 1 d. nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo, todėl nepagrįstai atmestas reikalavimas ir dėl 1804,46 Eur nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo argumentus, jog jis turi teisę reikalauti 1804,46 Eur nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, o teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Teismas pripažinęs, kad ieškovas neįrodė, jog įsigyto automobilio trūkumai yra esminiai dėl kurių jis negali jo naudoti pagal paskirtį, neturėjo teisės be pagrindo pripažinti egzistuojantį priežastinį ryšį tarp įsigyto 2017-07-02 automobilio trūkumų (gedimų) ir kito, dar vieno ieškovo 2017-08-17 įsigyto automobilio papildomų, kreipiantis į kredito įstaigą, turėtų šeimos išlaidų. Iš esmės, įvertinus ieškovo kito, dar vieno automobilio įsigijimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, naujo automobilio įsigijimą kreipiantis dėl kredito suteikimo jo įsigijimui į kredito įstaigą, lėmė ne atsakovo, pardavus ieškovui su nežymiais trūkumais automobilį, o paties ieškovo skuboti veiksmai, neišnaudojus visų galimybių ir tinkamų teisinių priemonių, ginant savo pirkėjo teises. Atsižvelgiant į tai, nurodytas apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl atsakovo A. G. apeliacinio skundo argumentų.
Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu teigia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs nepagrįstus prašymus, vilkinęs procesą ar kitaip netinkamai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė 363,00 Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal CPK 8 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus; kooperacijos civiliniame procese principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad atsakovas A. G. nebendradarbiavo su teismu, piktnaudžiaudamas savo teisėmis savalaikiai teismo nustatytais terminais nepateikinėjo teismo prašomų dokumentų, įrodymų, savo netinkamais veiksmais vilkino bylo procesą, nuolat pažeidinėjo kooperacijos civiliniame procese principą, nėra teisinio pagrindo jam nepriteisti jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Šioje dalyje sprendimas keistinas, priteisiant iš ieškovo 363,00 Eur atsakovo naudai jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės normas, nurodytas šios nutarties 13 punkte, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą toje dalyje, kur atmestas ieškovo reikalavimas dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos 363,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovo G. A. 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų atsakovui A. G..
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) G. A. atsakovui A. G. 363,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.