- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-473-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-473-278/2017 Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08442-2016-0
2017 m. birželio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-310-902/2017 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M., institucijai, teikiančiai išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui dėl materialinio išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. M. 2017-04-11 prašė teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimo.
2. Nurodė, jog apie bylos nagrinėjimą, apie priimtą teismo sprendimą jam nebuvo žinoma. Teigė, kad jam yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri taikyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi, tačiau teismo sprendimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į Rokiškio psichiatrijos ligoninę teismo sprendimas jam nebuvo siųstas. Apie priimtą sprendimą informavo sesuo, sprendimui jau įsiteisėjus ir jis nedelsiant kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimas buvo priimtas 2017-03-07, gautas dar po savaitės ir tik tada kreiptasi į advokatą bei rinkti reikalingi dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimo atsisakė priimti.
4. Teismas konstatavo, jog A. M. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad prie apeliacinio skundo nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pavyzdžiui, rašytinių paaiškinimų tiek paties apelianto ar jo sesers, apie sprendimo paskelbimo jiems momentą, o kartu apie A. M. sužinojimo apie jį aplinkybes. Pažymėjo, kad prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodyta, jog A. M. apie teismo sprendimą informavo jo sesuo D. R. jau įsiteisėjus teismo sprendimui, tačiau iš byloje esančio rašto matyti, kad apie ginčijamą teismo sprendimą, dar jam neįsiteisėjus, žinojo A. M. tėvai, kurie palaikė ryšį su sūnumi, jam esant ligoninėje, dėl ko teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog A. M. apie teismo sprendimą buvo pranešta tik po sprendimo įsiteisėjimo. Be to, nurodė, kad nepateikti įrodymai, jog teisine pagalba A. M. galėjo pasinaudoti tik po sprendimo įsiteisėjimo, t. y. kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą tik 2017-02-27. Konstatavo, jog iš prie apeliacinio skundo pridėtų priedų taip pat matyti, kad jokie nauji rašytiniai įrodymai iš atitinkamų institucijų nebuvo rinkti, dėl ko galėjo užtrukti apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas teismui. Teismo vertinimu, apeliacinio skundo pateikimas teismui tik 2017-04-11, t. y. praėjus 30 dienų terminui nuo 2017-03-07 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nėra pateisinamas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą bei priimti apeliacinį skundą.
6. Nurodo, kad advokatas V. S. buvo atvykęs pas jį į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, su juo bendravo, išdėstė savo argumentus, visas jam žinomas aplinkybes. Priešingai nei sprendė teismas, ta aplinkybė, kad tėvai žinojo apie ginčijamą teismo sprendimą, nereiškia, jog apie jį žinojo ir jis, A. M.. Teigia, jog pirmą pranešimą – pirmą dokumentą, susijusį su šia byla dėl išlaikymo, kurį jis gavo, gavo būtent iš sesers, t. y. jau įsiteisėjusį teismo sprendimą. Gavus sprendimą, iš karto pradėjo tvarkytis dokumentus dėl antrinės teisinės pagalbos. Nurodo, kad dėl esamos situacijos, taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, yra apsunkintas bendravimas ir su atstovu. Teigia, kad teismo nutartyje buvo nurodyta, jog nepateikti rašytiniai paaiškinimai, tačiau susisiekus su seserimi ji tokį paaiškinimą surašė, kas patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Mano, jog teismas turėjo galimybę išsiaiškinti jo buvimo vietą, nes tas pats teismas 2016-06-28 priėmė nutartį dėl jo priverstinio gydymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
8. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino jo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
9. Teisė į apeliaciją, t.y., teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos sudėtinė dalis (CPK 5 str.). Valstybė, numatydama suinteresuotam asmeniui teisę į apeliaciją, kartu įsipareigoja užtikrinti realų ir veiksmingą šios teisės įgyvendinimą. Ši procesinė teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama laikantis proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 75 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui tokiems veiksmams atlikti. Termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimas užkerta kelią pirmosios instancijos teismo sprendimui apskųsti, išskyrus atvejus jei terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą šiam terminui atnaujinti (CPK 78 str., 307 str. 2 d.).
10. Prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.). Proceso įstatymas nenumato, kokios priežastys gali būti laikomos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar asmens, prašančio atnaujinti terminą, nurodomos priežastys pateisina termino praleidimą ir sudaro pagrindą terminui atnaujinti, ar ne. Be to, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, yra svarbu, ir kiek yra praleistas prašomas atnaujinti terminas. Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 3 dalis numato naikinamąjį, trijų mėnesių nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, terminą pateikti prašymui dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.
11. Apelianto A. M. siekiamas apskųsti teismo sprendimas priimtas 2017 m. sausio 11 d.. Apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo, kuriuo kartu pareikštas ir prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, pateiktas 2017 m. balandžio 11 d. (b. l. 74-76). Nors terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, tačiau apeliantas nėra praleidęs naikinamojo termino prašymui dėl termino atnaujinimo paduoti.
12. Bylos duomenys patvirtina, jog teismui išsiuntus atsakovui A. M. ieškinį, jo priedų kopijas, teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, ieškinyje nurodytu ir deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, siųsti dokumentai nebuvo įteikti (b. l. 22). Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos, kiti adresai, kuriais būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nebuvo žinomi, teismas nutartimi nutarė procesinius dokumentus A. M. įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 27-28). Nustatyta, kad byla išnagrinėta ir skundžiamas 2017-01-11 teismo sprendimas priimtas apeliantui nedalyvaujant, be to, sprendimo kopija 2017-01-11 jam išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 67). A. M. pateikti įrodymai patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutarties pagrindu, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-02-01 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė jam pratęsta (b. l. 77-79). Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-03-07 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuspręsta A. M. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimo apskundimo (b. l. 80).
13. Pažymėtina, kad valstybė, garantuodama atitinkamiems asmenims teisę į antrinės teisinės pagalbos gavimą, įsipareigoja užtikrinti realų ir savalaikį tokios pagalbos suteikimą. Kaip matyti iš apelianto paaiškinimų, jis teisinės pagalbos kreipėsi iš karto, tik gavęs iš sesers ginčijamą teismo sprendimą. Nesant kitų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas pirminių priemonių savo procesinei teisei apskųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimą įgyvendinti ėmėsi nesavalaikiai. Be to, kaip minėta, šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, jog jam viso proceso metu buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl neabejotina, kad jo galimybės sužinoti apie pareikštą ieškinį, sprendimą buvo ribotos, kaip ir bendravimas su atstovu, siekiant apskųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimą. Kritiškai vertintina teismo nurodyta aplinkybė, jog apie ginčijamą teismo sprendimą, jam dar neįsiteisėjus, žinojo A. M. tėvai, kurie palaikė ryšį su sūnumi, jam esant ligoninėje, kas patvirtina, jog ir atsakovas apie priimtą teismo sprendimą turėjo žinoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam patvirtinti neginčijamų įrodymų byloje nėra. Ta aplinkybė, jog, 2017-01-23, gavus sprendimą, A. M. tėvai išreiškė abejones dėl pareikšto V. M. ieškinio, teigdami, jog patys, būdami pensininkai, išlaiko A. M., nepatvirtina, kad apie gautą sprendimą jie informavo ir atsakovą (b. l. 72). Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateiktas apelianto sesers D. R. 2017-04-18 paaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimą broliui į psichiatrijos ligoninę ji išsiuntė sprendimui įsiteisėjus (b. l. 87).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokios yra tikrosios priežastys, valstybei suteikus garantuojamą teisinę pagalbą, nulėmusios pavėluotą apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą. Tačiau, bet kokiu atveju, nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas savo valiniais veiksmais (veikimu ar neveikimu) būtų nulėmęs tokios situacijos susidarymą. Todėl, nors terminas apeliaciniam skundui paduoti yra ženkliai praleistas, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad apelianto procesinė teisė apskųsti teismo sprendimą turi būti užtikrinama.
15. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, kurios yra reikšmingos klausimui dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo išspręsti, todėl netinkamai išsprendė šį procesinį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – atnaujina apeliantui terminą skundui dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-11 sprendimo paduoti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimas, atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, perduodamas pirmosios instancijos teismui (CPK 315 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti A. M. terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo paduoti.
Civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui išspręsti.