Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-667-374/2025 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei K. S. ir atsakovės K. S. priešieškinį ieškovui J. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės – nustatytos atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos – pakeitimo netenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl papildomų įrodymų

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalių nepilnamečio vaiko 2025 m. gegužės 20 d. apsilankymo gydymo įstaigoje išrašą, Tarnybos 2025 m. vasario 18 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantei buvo žinomi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šie duomenys: (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalių nepilnamečio vaiko 2025 m. gegužės 20 d. apsilankymo gydymo įstaigoje išrašas, todėl ji šiuos įrodymus turėjo galimybę pateikti teismui. Be to, apeliantės pateikti papildomi įrodymai: Tarnybos 2025 m. vasario 18 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vertinta G. S., ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiai nagrinėjamai bylai esminės reikšmės neturi, kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai susiję su šalių nepilnamečiu vaiku A. B.. Įvertinęs tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas papildomai pateiktus apeliantės įrodymus atsisako priimti ir pridėti juos prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Dėl nustatytų bylos aplinkybių

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nustatyta, kad teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi yra pritaikęs ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatęs iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, laikiną atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: atsakovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., ir priteisęs laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnamečiam vaikui po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

17. Apeliantė teismo prašė pakeisti 2025 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jos ir sūnaus laikiną bendravimą:

1) atsakovė privalo pateikti ieškovui einamojo mėnesio paskutinę savaitę savo darbo grafiką, kuris yra pagrindas nuspręsti dėl kito mėnesio atsakovės ir vaiko susitikimo laiko;

2) ieškovas atsižvelgdamas į pateiktą atsakovės darbo grafiką privalo su atsakove suderinti ateinančio mėnesio du savaitgalius, kurių metu mama bendraus su vaiku;

3) ieškovė 2 dalyje suderintu metu turi teisę pasiimti vaiką nuo penktadienio 15.00 val. ir grąžinti vaiką į jo laikiną gyvenamąją vietą pas tėvą iki sekmadienio 20.00 val.;

4) ieškovė turi teisę su vaiku praleisti 4 savaites vasaros atostogų, kurios gali būti praleidžiamos visos iš karto arba dalimis atsižvelgiant į atsakovės darbo grafiką;

5) atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nuolatos gyvena su vaiku, todėl atsakovei suteikiama teisė su vaiku praleisti vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogas;

6) ieškovė turi teisę būti su nepilnamečiu vaiku motinos gyvenamojoje vietoje lyginiais metais per vaiko gimtadienį, t. y. gegužės 16 d., nelyginiais metais šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 20.00 val., lyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 11.00 val. iki nelyginių metų sausio 1 d. 20.00 val., lyginiais metais šv. Velykų švenčių metu nuo pirmosios švenčių dienos 10.00 val. iki antros švenčių dienos 20.00 val.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

19. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir teismo sprendimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja prejudicialumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, įskaitant ir laikiną (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju prioritetas teiktinas ne atsakovės darbo grafikui, o vaiko interesams ir jo kasdienio gyvenimo stabilumui. Vaikas neturi prisitaikyti prie atsakovės darbo sąlygų, kad ir kur jį bedirbtų, ar darbo vietos pokyčių – priešingai, apeliantė, siekdama išlaikyti ryšį su vaiku, turi derinti savo darbinę veiklą taip, kad galėtų dalyvauti vaiko auklėjime. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartis, kuria buvo nustatyta laikina nepilnamečio vaiko bendravimo su motina tvarka, yra vykdoma nuo jos priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad iki skundžiamos 2025 m. gegužės 27 d. pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta laikina bendravimo tvarka buvo taikoma beveik penkis mėnesius ir nebuvo pateikta įrodymų, jog ji neatitiktų vaiko interesų, todėl vien dėl apeliantės darbo sąlygų ar grafiko pasikeitimo nėra pagrindo konstatuoti būtinybės ją pakeisti.

21. Apeliantės teiginiai, kad jai nesudaroma galimybė dėti maksimalias pastangas stiprinant ryšį su vaiku ir kad teismas, nepakeisdamas laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, esą palaiko ieškovo piktnaudžiavimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.

22. Pažymėtina, kad apeliantės siūloma laikino bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią bendravimo laikas būtų derinamas su jos darbo grafiku, taip pat jai būtų suteikta teisė praleisti su vaiku keturias savaites vasaros atostogų bei visas kitas mokyklines atostogas, neatitinka geriausių vaiko interesų. Nors apeliantė teigia, kad prioritetas turėtų būti teikiamas jos galimybėms dirbti ir kartu matytis su vaiku, teismo vertinimu, toks požiūris patvirtina, kad ji pirmiausia derina bendravimą prie savo užimtumo, o ne prie vaiko poreikių. Pažymėtina, kad prašomos nustatyti sąlygos – galimybė bendrauti pagal keičiamą darbo grafiką, praleisti su vaiku keturias savaites vasaros atostogų ar visas kitas mokyklines atostogas – nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais, pavyzdžiui, kad nustačius laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal apeliantės prašymą, ji iš tiesų nustatytu bendravimo su vaiku laiku nedirbs. Be to, apeliantės siūloma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka keltų nuolatinį neapibrėžtumą, priklausomai nuo apeliantės darbo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė prašyme dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgiant į tai, kad tėvas ir taip nuolat praleidžia laiką su vaiku, prašo nustatyti bendravimą su vaiku visų jo atostogų nuo ugdymo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka pažeidžia geriausius vaiko interesus, nes nesuteikia galimybės palaikyti tėvo ir sūnaus tarpusavio emocinį bendravimo ryšį per vaiko atostogų laikotarpį. Vien aplinkybė, kad tėvas ir sūnus praleidžia didesnę laiko dalį, nes vaiko laikina nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, nesudaro pagrindo riboti tėvo teisės bendrauti su vaiku per jo atostogas nuo ugdymo, nes toks bendravimas yra svarbus visapusiškam vaiko emociniam vystymuisi ir ryšio su abiem tėvais išlaikymui. 2025 m. gegužės 26 d. Tarnybos išvadoje nurodoma, kad vaikas, būdamas vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nusistovėjusį dienos režimą, todėl jo grąžinimas į laikinąją gyvenamąją vietą iki 20.00 val. galėtų pažeisti vaiko poilsio ir miego režimą, o siekiant užtikrinti vaiko gerovę, jis turėtų būti grąžinamas anksčiau, pavyzdžiui, iki 18.00 val. Tarnyba taip pat nurodė, kad atostogų metu vaikas turėtų laiką leisti su abiem tėvais lygiomis dalimis, o ne tik su atsakove.

23. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina nepilnamečio vaiko ir apeliantės bendravimo tvarka yra subalansuota, aiški, realiai įgyvendinama ir atitinka vaiko interesus. Ši tvarka sudaro sąlygas apeliantės ryšiui su vaiku išlaikyti, kartu užtikrinant vaiko gyvenimo stabilumą ir dienos režimo laikymąsi. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę šią tvarką pakeisti (CPK 178 straipsnis), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tą padaryti.

24. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad, iki atskiro jo prašymo pateikimo, teismas turėtų laikinai apriboti atsakovės bendravimą su nepilnamečiu sūnumi jos gyvenamojoje vietoje, kurioje gyvena ir asmuo, dėl kurio veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš mažametį vaiką.

25. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl fizinio skausmo mažamečiui sukėlimo.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fizinio smurto prieš vaiką, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog apeliantė netinkamai vykdo motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra įrodymas apie padarytą nusikalstamą veiką, tai tik reiškia, kad atliekamas aplinkybių vertinimas pagal pateiktą pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantė kelia grėsmę vaiko saugumui ar gerovei, todėl ieškovo prašymas laikinai apriboti apeliantės bendravimą su vaiku jos gyvenamojoje vietoje yra nepagrįstas.

27. Šalims išaiškintina, kad atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms dėl kurių nustatyta laikina nepilnamečio šalių vaiko ir atsakovės bendravimo tvarka nebeatitinka šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo / pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.