Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliosios grupės skyriaus inspektorius R. B. 2012-12-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2012-12-22 00.35 val. magistraliniu keliu Nr. A13, Klaipėda-Liepoja, Klaipėdos kryptis, 18-ame kilometre, muitiniam tikrinimui sustabdžius transporto priemonę „Volvo FH 42T, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, priklausančią UAB „Pohjola finance“, transporto priemonės naudotojas A. G. autotransporto įmonė, su puspriekabe Schmitz SKO 24, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, priklausančią G. autotransporto įmonei, vairuojamą M. R., nustatyta, jog M. R. važiavo aukščiausios kategorijos keliu A13, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Tokiu būdu pažeidė 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (Lietuvos Respublikos 2004-11-09 įstatymo Nr. IX-2546, 2012-07-10 nauja redakcija) 7 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo K. L. 2013-03-12 nutarimu administracinėje byloje Nr. 023126/RŽ51-1586 M. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 148 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 500 Lt dydžio bauda.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino jo skundo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2013-03-12 nutarimo argumentus. Dėl to buvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str., numatantis, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-28 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N43-4268-11). Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl 1999-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra 7 str. 4 d. pažeidimo, numatančios, jog rinkliavos ir naudotojo mokesčiai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti vežėjo pagal pilietybę arba pagal transporto priemonės kilmę ir maršruto tikslą.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teisė nebūti diskriminuojamam yra pažeidžiama, kai valstybės, nesant objektyvaus ir protingo pateisinimo, su asmenimis, esančiais reikšmingai (angl. significantly) skirtingose situacijose, nesielgia skirtingai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-01-15 sprendimas byloje Eweida ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 48420/10, 36516/10, 51671/10 et al.).

Taip pat, kaip minėta, apeliantas, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 1 d. b) punktu, prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekiant išaiškinti ar administracinės atsakomybės taikymas užsienio subjektui, tais atvejais, kai valstybė narė nesudaro sąlygų užsienio valiuta įsigyti kelių vinjetės ar išsikeisti užsienio valiutos į vietos valiutą, nepažeidžia 1999-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra 7 str. 4 d., numatančio, jog rinkliavos ir naudotojo mokesčiai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti vežėjo pagal pilietybę arba pagal transporto priemonės kilmę ir maršruto tikslą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str. 3 d., valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, iškilus klausimui dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo, teismas privalo dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų išaiškinimo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog būdamas rūpestingas vairuotojas bei iš anksto žinodamas savo kelionės maršrutą, jis (M. R.) privalėjo pasirūpinti galiojančia vinjete ir jos pagrindinę dalį priklijuoti prie transporto priemonės priekinio stiklo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 str. 2 d. numatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₃, N₂ ir N₃ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio – užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudojimo mokesčio dydžiai, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Aprašo 2 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai, sumokėję šį mokestį, įgyja teisę važiuoti šiais magistraliniais keliais: 2.1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda; 2.2. A2 Vilnius–Panevėžys; 2.3. A3 Vilnius–Minskas; 2.4. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas; 2.5. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai; 2.6. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis; 2.7. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas; 2.8. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai; 2.9. A9 Panevėžys–Šiauliai; 2.10. A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga; 2.11. A11 Šiauliai–Palanga; 2.12. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas; 2.13. A13 Klaipėda–Liepoja; 2.14. A14 Vilnius–Utena; 2.15. A15 Vilnius–Lyda; 2.16. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė; 2.17. A17 Panevėžio aplinkkelis; 2.18. A18 Šiaulių aplinkkelis.

Aprašo 8 punkte nustatyta, jog transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad byloje pateikti duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimas, kontrolinis kuponas bei mokėjimo kvitas, kuris nurodo, kad vinjetė pirkta po to kai buvo surašytas ATP protokolas. M. R. paaiškinimai teismo posėdyje bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina faktą, jog apeliantas M. R. padarė administracinį teisės pažeidimą. Jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 str. 2 d. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad M. R. 2012-12-22 00.35 val. važiavo nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio N3 kategorijos transporto priemone Volvo FH42T, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, magistraliniu keliu A13 Liepoja – Klaipėda.

Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjo M. R. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, t. y. 2012-12-22 naktį, apie 24 val., jis vyko iš Latvijos Respublikos į Lietuvą, su savimi lietuviškų pinigų neturėjo, tuo tarpu įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo galimybių įsigyti kelių vinjetės užsienio valiuta, bei akcentavimas, jog pakeliui į Klaipėdą vidurnaktį taip pat nebuvo jokių veikiančių valiutos keitimo punktų, o banko mokėjimo kortelės jis su savimi taip pat neturėjo, todėl jis su savimi turėdamas tik užsienio valiutą, degalinėse Lietuvoje negalėjo įsigyti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento (vinjetės), yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurytiems argumentams, kad transporto priemonės Volvo FH42T, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuria važiavo M. R., naudotojas yra A. G. autotransporto įmonė, kuri registruota adresu Klaipėda, Jūrininkų pr. 27 (įmonės buveinės vieta ar transporto priemonės stovėjimo vieta). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog M. R. dirba A. G. autotransporto įmonėje vairuotoju, gauna pastovias pajamas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, jog kelionės maršrutas A13 Liepoja – Klaipėda, jam žinomas, nes teisme jis pats nurodė, kad vyko ne pirmą kartą, todėl atsižvelgus į jo darbinę patirtį, bei tai, kad būdamas rūpestingas vairuotojas bei žinodamas iš anksto savo kelionės maršrutą, privalėjo pasirūpinti galiojančia vinjete ir jos pagrindinę dalį priklijuoti prie transporto priemonės priekinio stiklo. Todėl neabejotina, kad pažeidėjas negalėjo nežinoti, kad jam reikės Lietuvos Respublikos valiuta įsigyti kelio vinjetę.

Be to, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog apeliantas buvo sustabdytas magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja (Lietuvos Respublikos 18 km), kuomet jau buvo pravažiavęs dvi vinječių įsigijimo vietas (b. l. 31-33). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad pažeidėjas turėjo realią galimybę teisės aktų tvarka pasirūpinti galiojančia vinjete.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, kad jis yra užsienio valstybės – Latvijos Respublikos pilietis. Lietuvoje esančioje įmonėje jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl Lietuvoje jam tenka būti tik porą kartų per mėnesį. Kadangi jis Lietuvoje negyvena ir čia atvyksta itin retai, jis su savimi lietuviškos valiutos neturi. Tačiau tokie apelianto skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti, todėl teismas juos atmeta.

Kaip jau minėta, transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantas būdamas tolimųjų reisų vairuotoju, be to, ne pirmą kartą važiuodamas minėtu magistraliniu keliu negalėjo nežinoti, kokios rūšies valiuta yra reikalinga norint įsigyti toje šalyje reikalingą vinjetę.

Apygardos teismas sprendžia, jog apelianto reikalavimas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekiant išsiaiškinti ar administracinės atsakomybės taikymas užsienio subjektui, tais atvejais, kai valstybė narė nesudaro sąlygų užsienio valiuta įsigyti kelių vinjetės ar išsikeisti užsienio valiutos į vietos valiutą, nepažeidžia 1999-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra 7 str. 4 d., yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliaciniame skunde yra taip pat nepagrįstai teigiama, jog administracinės nuobaudos paskyrimas už tai, jog jis, apeliantas, kaip užsienio valstybės pilietis, vykdamas per Lietuvos Respublikos teritoriją, neturėjo galimybės įsigyti kelių vinjetės, yra diskriminuojantis, kadangi užsienio subjektams, vykstantiems Lietuvos Respublikos teritorija naktį, nėra sudarytos galimybės išsikeisti valiutą, o taip pat ir įsigyti kelių vinjetę, kurią įsigyti galima tik lietuviška valiuta. Dėl to pareiškėjas, kaip užsienio valstybės pilietis, yra reikšmingai skirtingoje situacijoje, nei Lietuvos rezidentai. Apeliacinės instancijos teismas tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją laiko nepagrįsta.

Vinjetė – Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų (taip pat ir laikinai) transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio (toliau – naudotojo mokestis) sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Lietuvos Respublikos aukščiausios kategorijos keliais (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos Aprašo 2 p.). Tai, kad atitinkamoje valstybėje naudotojo mokestis turi būti sumokėtas atitinkama tos šalies valiuta, niekaip negali būti laikoma užsienio valstybės piliečio buvimu reikšmingai skirtingoje situacijoje, nei Lietuvos rezidentai. Kadangi, Lietuvos rezidentai būdami kitoje užsienio valstybėje naudotojo mokestį irgi turi sumokėti būtent tos šalies valiuta. Juolab, pažeidėjui kaip tolimųjų reisų vairuotojui yra įprasta įvairiose valstybėse skirtinga valiuta mokėti naudotojo mokestį (įsigyti toje šalyje reikalingą vinjetę).

Dėl išvardytų motyvų apeliacinio skundo reikalavimas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekiant išsiaiškinti ar administracinės atsakomybės taikymas užsienio subjektui, tais atvejais, kai valstybė narė nesudaro sąlygų užsienio valiuta įsigyti kelių vinjetės ar išsikeisti užsienio valiutos į vietos valiutą, nepažeidžia 1999-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra 7 str. 4 d., atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esanti 2013-03-06 Pažyma Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinių nuobaudų patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas M. R. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas (b. l. 17). Byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidėjas surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Klaipėdoje iš karto įsigijo galiojančią vinjetę, todėl galima teigti, kad žala Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta.

Įvertinus visą tai, Apygardos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. R. paskyrus ir mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas sušvelninti M. R. už padarytą pažeidimą skirtiną administracinę nuobaudą – paskiriant 600 Lt baudą. Būtent tokio dydžio baudą, kokią Klaipėdos teritorinės muitinės MGS inspektorius R. B. siūlė administraciniu nurodymu M. R.

Dėl išvardytų motyvų M. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – M. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 str. 2 d. skirtina administracinė nuobauda – 600 Lt (šešių šimtų litų) dydžio bauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 str. 2 d., 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutartį pakeisti.

M. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 str. 2 d., padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 30¹ str., nubausti 600 Lt (šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Nutartis neskundžiama.