Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-970-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
2A-970-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00206-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
P. N.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-970-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00206-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8.; 73.2.5.1.2.; 38.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. N. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. M., UAB „Būsto valda“.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5753,08 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su draudėja L. M. IĮ sudarė įmonės turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos įmonės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir jose esančios atsargos. 2009 m. vasario 6 d. įmonės patalpos buvo apgadintos dėl atsakovo, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtų veiksmų. Dėl šio įvykio draudėjai buvo išmokėta 1437 Lt draudimo išmoka. 2010 m. vasario 1 d. įmonės patalpos ir jose buvusios atsargos buvo apgadintos užpylimo metu dėl užšalusio ir trūkusio vandentiekio vamzdyno, kuris eina per nešildomas atsakovo patalpas. Dėl pastarojo įvykio ieškovas išmokėjo draudėjai 1969,96 Lt draudimo išmoką už apgadintas patalpas ir 2346,12 Lt draudimo išmoką už sugadintas prekių atsargas. Išmokėjęs draudimo išmokas, ieškovas perėmė draudėjos teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingų už žalą asmenų. Atsakingas už padarytą žalą yra atsakovas, kuris nesirūpino ir neprižiūrėjo savo turto.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog jis nėra atsakingas dėl atsiradusios žalos, kadangi vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bendrąja daline nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų (patalpų) savininkams, įskaitant ir pačią draudėją. Namas yra atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos. Jeigu vamzdžiai trūko dėl nepakankamo patalpų šildymo, už šį įvykį atsakingi ir 3 bei 4 butų savininkai, kurių patalpos taip pat nebuvo šildomos. Vamzdynas trūko atsakovui ir draudėjai priklausančiose bendro naudojimo patalpose (2a-3), kuriomis naudojosi išimtinai L. M., nes pastaroji savavališkai buvo užmūrijusi įėjimą iš patalpos B-5 į patalpą 2a-3, kuriuo jis galėtų patekti į tas patalpas. Tinkamas atsakovas byloje yra UAB „Būsto valda“, kuris namo bendrojo objektų administravimą vykdė nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. ir tuo metu buvo atsakingas už nuotekų šalinimo sistemos ir vandentiekio inžinerinės įrangos techninę priežiūrą, tinkamą naudojimą, remontą bei avarijų lokalizavimą.

Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad avarija įvyko ir žala ieškovui kilo ne dėl bendrojo naudojimo objektų prastos būklės ar netinkamo administratoriaus funkcijų vykdymo, bet dėl netinkamo atsakovui priklausančio buto ir jame esančios inžinerinės įrangos priežiūros, todėl yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5753,08 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1437,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo Kauno apylinkės teisme 2011 m. liepos 25 d. ir nuo priteistos 4316,08 Lt sumos nuo bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme 2012 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 415,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 41,19 Lt pašto išlaidų ir 144,29 Lt sumą, išmokėtą liudytojui už atvykimą į teismą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2009 m. vasario 6 d. apdraustose L. M. IĮ patalpose, kurios ribojasi su atsakovui nuo 2007 m. nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, atskilo ir nusėdo WC patalpos grindų perdanga, nusėdo patalpas skirianti siena, dalis sienos išgriuvo, atsivėrė plyšiai, deformuota kanalizacijos sistema, išplautas žemės gruntas po WC patalpa. Ieškovas apskaičiavo dėl šio įvykio padarytą žalą ir išmokėjo draudėjai 1437 Lt draudimo išmoką. 2010 m. vasario 1 d. trūkus užšalusiam vandentiekio vamzdynui, draudėjos pusrūsio patalpos ir jose buvusios prekės buvo aplietos vandeniu. Ieškovas apskaičiavo dėl šio įvykio padarytą žalą ir išmokėjo draudėjai 1969,96 Lt draudimo išmoką už apgadintas patalpas bei 2346,12 Lt draudimo išmoką už sugadintas prekių atsargas.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokiu atveju reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Ieškovas byloje pateikė 2009 m. vasario 11 d. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės aktą, kuriame konstatuota, kad bute iškastas rūsys, atviri kanalizacijos vamzdžiai, kanalizacijos vamzdžio atšaka, einanti į 2A butą, paremta balkiais, bute išgriautos pertvaros, išimti langų stiklai; taip pat konstatuota, kad 2009 m. vasario 11 d. bendrojo naudojimo patalpose gedimų užregistruota nebuvo. Pagal L. M. ieškovui duotus paaiškinimus, atsakovas po jos patalpomis iškasė žemės gruntą, išgriovė laikančius sieną pamatus. Remiantis liudytojo D. J., UAB „Būsto valda“ darbuotojo, dalyvavusio komisijoje surašant 2009 m. vasario 11 d. aktą, duotais parodymais nustatyta, kad įvykio metu vamzdynas buvo užšalęs. Liudytojo teigimu, matėsi, kad vamzdis yra apibėgęs. Liudytojas A. M., kuris yra patalpų savininkės L. M. sutuoktinis, teisme paaiškino, kad avarijos metu buvo užpilta rūsio patalpa, plane pažymėta ženklu 2a-9, užpilta siena, besiribojanti su atsakovo patalpomis. Atsakovas teigė, kad jokių bendrų vamzdžių, einančių per jo ir L. M. patalpas nėra, tačiau byloje pateiktos atsakovo patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovui priklausančiose patalpose prie sienos, besiribojančios su L. M. patalpomis, pritvirtintas nuotekų vamzdis, kuris įeina į minėtą sieną. Atsakovas byloje pateikė 2009 m. gegužės 20 d. antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad nėra galimybės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 2a-7, 2a3 ir 2a4, į kurias patenkama iš patalpos B-5 (koridoriaus), nes tos vietos, kur turėtų būti durys į bendro naudojimo patalpas, užmūrytos. Atsakovo teigimu, visi vandentiekio įvadai buvo užmūrytose patalpose, jokių kitų įvadų jo patalpoje nebuvo, savo patalpoms įvadą jis įsirengė atskirai. Kaip matyti iš byloje pateiktų Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo ir šį sprendimą iš dalies pakeitusios Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, L. M. buvo priteistos patalpos, plane pažymėtos 2a-3, 2a-4 ir 2a-7. Atsakovas teigė, kad vamzdis trūko L. M. atsitvertoje patalpoje. 2010 m. vasario 1 d. UAB „Būsto valda“ akte užfiksuota, kad pusrūsio patalpose per lubas bėga vanduo, šlampa sienos ir lubos; išvadoje konstatuota, kad pusrūsio patalpos užlietos dėl užšalusio ir trūkusio vandentiekio vamzdyno, kuris praeina pro nešildomas 2 buto patalpas. Taigi abiem atvejais buvo konstatuota, kad patalpos buvo užlietos dėl to, kad vanduo vamzdyje užšalo ir dėl to vamzdis įtrūko, o vėliau, atšilus orams, vanduo pradėjo tekėti į L. M. patalpas. Minėtuose UAB „Būsto valda“ aktuose konstatuota, kad vamzdžiai užšalo dėl to, kad atsakovo patalpos nešildomos. Ieškovas taip pat pateikė L. M. užsakymu UAB „SKENA“ aktą dėl padarytos žalos nustatymo, kuriame nustatyta, kad nešildant ir apleidus buto Nr. 2 patalpas, užšalo ir susprogo pastato kanalizacijos nuotekų išvado vamzdynas, kuris buvo paklotas po buto Nr. 2 grindimis, todėl susprogę vamzdžiai buvo pakeisti naujais, plastikiniais vamzdžiais. 2008 m. lapkričio 12 d. AB „Kauno energija“ pažyma patvirtina, kad gyvenamasis namas nuo šildymo sistemos atjungtas ir nėra centralizuotos šilumos vartotojas. Atsakovas teigė, kad patalpas įsigijo tokias, kokios buvo užfiksuotos minėtame antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau iš byloje pateikto 2007 m. vasario 2 d. buto apžiūros ir būklės įvertinimo akto matyti, kad atsakovo patalpos prieš įsigijimą nebuvo išgriautos ir išardytos. Byloje nėra vaizdinės medžiagos, kokia buvo avarijos vieta pirmojo įvykio metu. Taip pat nėra jokių duomenų apie bendros besiribojančių patalpų sienos ir pamatų būklę prieš pirmąjį įvykį. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2008 m. gruodžio 19 d. buvo įregistruotas atsakovo patalpų kadastro duomenų tikslinimas. Tai netiesiogiai patvirtina trečiojo asmens L. M. teiginius apie atsakovo atliktus rekonstrukcijos darbus prieš įvykstant pirmajai avarijai. Atsakovas teigė, kad avarija įvyko dėl to, jog pati L. M. savo patalpose neteisėtai atliko rekonstrukciją. Šį teiginį atsakovas grindė tuo, kad L. M. priklausanti pusrūsio patalpa, plane pažymėta 2a-9, buvo padidinta, tai matyti palyginus ankstesnius kadastrinius duomenis su vėlesniais. Akcentavo, kad atsakovo patalpos nešildomos nuo 2006 m., tačiau avarija įvyko po L. M. atliktos patalpų rekonstrukcijos. Atsakovas rėmėsi byloje pateiktu UAB „Įrąža“ 2008 m. gruodžio 16 d. statinio techninės būklės tyrimo aktu, kurio išvadoje pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimą atlikęs ekspertas nurodė: „konstrukcijų defektai leidžia teigti, kad po bute 2a atliktos rekonstrukcijos, dalis pastato konstrukcijų netenkina <…> esminių statinio reikalavimų“. Liudytojas A. M. paaiškino, kad patalpos, kurioje įvyko avarija, plotas pasikeitė, nes po pirmojo įvykio buvo užmūryta siena, kuri po avarijos buvo atvira, 2009 metais toje vietoje buvo žemė, atskirta mediniu balkiu. Bylos nagrinėjimo metu teismas pasiūlė šalims atlikti ekspertizę siekiant nustatyti avarijos priežastį, tačiau šalys tokios ekspertizės skirti nepageidavo.

Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2009 m. vasario 6 d. ir 2010 m. vasario 1 d. draudiminius įvykius lėmė tai, jog iš atsakovui priklausančių patalpų pusės bendra su draudėja patalpomis siena ir pamatai nebuvo tinkamai sutvirtinti, taip pat tai, kad atsakovui priklausančios patalpos nebuvo šildomos ir nebuvo užtikrinta tinkama atsakovo patalpose esančių bendrų inžinerinių įrenginių, t. y. vamzdynų būklė. Objektyvaus daikto su trūkumais valdymo faktas patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, jog dėl pačios L. M. atliktų savo patalpų rekonstrukcijos ar netinkamos jos patalpose esančių vamzdynų būklės įvyko minėtos avarijos. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad abu kartus patalpos buvo aplietos žiemos metu. Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog vamzdžiai trūko dėl to, kad vanduo juose užšalo. Šie vamzdžiai ėjo per atsakovo patalpas, kurios nebuvo šildomos abiejų įvykių metu. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog visas namas tuo metu buvo atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi patalpos galėjo būti šildomos ir kitais būdais. Atsakovo patalpų trūkumai tiesiogiai nulėmė įvykusių avarijų priežastis, todėl teismas konstatavo, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Draudėjos patirta turtinė žala yra pagrįsta byloje pateiktomis apdraustų patalpų remonto sąmatomis ir sąskaitomis, sugadintų prekių atsargų apyrašu. Atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų žalos skaičiavimų, neneigė žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys) atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. iš atsakovo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistas 5753,08 Lt žalos atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas P. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1) Teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė, kad L. M. pati, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, atliko teisės aktų reikalavimų neatitinkančius pertvarkymus (rekonstrukciją), tai yra nugriovė kapitalinę (laikančiąją) sieną ir vietoje jos pastatė pertvarą (ne laikančiąją sieną), ko rezultate galėjo deformuotis tiek perdangos, tiek vamzdžiai, kas galėjo būti kilusių avarijų priežastimi. Taip pat nustatyta, kad nuotekų vamzdynai buvo įrengti be projektinės dokumentacijos ar pažeidžiant norminius aktus, o tai taip pat galėjo lemti avarijas ir padarytą žalą. Draudėja, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, pertvarkė inžinerinę sistemą, perkeliant sanitarinį mazgą iš patalpų 2a-4 ir 2a-6 į patalpą 2a-4. Draudėjos atlikti pervarkymai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti iki šios dienos. Jeigu teismas būtų atsižvelgęs į minėtus prejudicinius faktus dėl draudėjos neteisėtai atliktos rekonstrukcijos, jam būtų kilusi pagrįsta abejonė, ar žala draudėjai atsirado tikrai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Civiliniame procese pripažįstamas įrodymų pakankamumo principas, tuo tarpu tokioje situacijoje, kai byloje esama įrodymų, jog pati draudėja atliko neteisėtus pertvarkymus, galėjusius sukelti nagrinėjamas avarijas, konstatuoti, jog žala atsirado išimtinai dėl atsakovo veiksmų negalima. Toks kitoje byloje nustatytų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų ir skundžiamu sprendimu nustatytų aplinkybių prieštaravimas leidžia daryti išvadą, kad teismas netinkamai nustatė aplinkybes, netinkamai ir formaliai vertino įrodymus, neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir civilinės atsakomybės sąlygų, todėl priėmė įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą. Teismas be pagrindo nesiaiškino ir nevertino aplinkybių dėl to, kam priklauso nuosavybės teisė į vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus bei atsakomybė už jų tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo, mechaninė, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, tarp jų – inžinerinė įranga. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir CK 4.83 straipsnio 3 dalį bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, tokia kaip vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, bendrąja daline nuosavybe priklauso visiems daugiabučio namo butų (patalpų) savininkams, įskaitant ir pačią draudėją. Todėl pareiga tinkamai prižiūrėti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius priklauso ne tik atsakovui, bet ir kitiems savininkams, tarp jų ir draudėjai. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad vamzdynai galėjo trūkti ne dėl atsakovo, bet ir dėl draudėjos, taip pat kitų daugiabučio namo savininkų neveikimo. Tai patvirtina Kauno savivaldybės butų įmonės 2009 m. gegužės 11 d. raštas Nr. 3-603, nurodantis, kad įspėjimai išsiųsti 3 ir 4 buto savininkams, kad susitvarkytų šildymo sistemas ir butai būtų šildomi. Teismas neatsižvelgė į minėtą raštą, kuris patvirtina, kad savo butų nešildė ir kiti name esančių butų savininkai. Teismas be pagrindo nesiaiškino, kuriam savininkui priklausančiose patalpose trūko vamzdynas. Byloje nėra jokių schemų ar kitokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota vamzdžio trūkimo vieta. Teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo įpareigojęs UAB “Būsto valda” patekti tokius brėžinius, tačiau šis įpareigojimas liko neįvykdytas. Todėl kyla klausimas, kaip teismas sugebėjo nustatyti, kad vamzdžiai užšalo atsakovo patalpose ir dėl jų trūko vamzdis draudėjos patalpose? Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. pats brėžinyje parodė, kad vandentiekio įvadai į jo patalpas ateina visiškai iš kitos statinio pusės, nei yra atsakovo patalpos. Tačiau teismas savo sprendime šios aplinkybės nevertino. Kauno savivaldybės butų įmonės 2009 m. vasario 11 d. akte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vamzdžiai buvo užšalę ne tik 2 bute, bet 2A bute, kuriame vamzdis ir trūko. Akivaizdu, kad vamzdžiai trūko pačiai draudėjai priklausančiose patalpose arba kitų savininkų nuosavybės teise valdomuose butuose. Tai paneigia priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir draudėjos patirtos žalos. Teismas nemotyvuotai atmetė vieną iš esminių atsakovo argumentų byloje, kad avarija įvyko dėl pačios draudėjos neteisėtų veiksmų, tai yra dėl neteisėtos patalpų rekonstrukcijos, netinkamos jos patalpose esančių vamzdynų būklės ir (ar) patalpų nešildymo. Aplinkybė, jog butas buvo užlietas žiemos metu, neįrodo, jog draudėjos neteisėtai atlikta rekonstrukcija neprisidėjo ar nenulėmė žalos atsiradimo.

2) Teismas nepagrįstai atmetė prašymą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu – UAB „Būsto valda“, kuris vykdė namo bendrojo naudojimo objektų administravimą nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. ir buvo atsakingas už nuotekų šalinimo sistemos ir vandentiekio inžinerinės įrangos techninę priežiūrą, tinkamą naudojimą, remontą bei avarijų lokalizavimą. 2011 m. rugpjūčio 2 d. ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Būsto valda“ yra paskirtasis daugiabučio namo administratorius ir turi užtikrinti namo bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, jų remontą ir tinkamą naudojimą. UAB „Būsto valda“ neužfiksavo arba nepateikė medžiagos, susijusios su nuotekų vamzdyno avarija ir avarijos likvidavimo darbais.

3) Teismas neatsižvelgė į tai, kad jokių bendrų vandentiekio vamzdžių, einančių per draudėjos ir atsakovo patalpas, galėjusių užšalti ir sprogti, iš viso nebuvo. Tuo tarpu kanalizacijos vamzdžiai fiziškai negali užšalti, nes juose nėra nei skysčių, nei tokiais skysčiais sukeliamo slėgio, kuris yra vamzdžių trūkimo priežastis. Antstolės 2009 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad galimybės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, į kurias patenkama iš koridoriaus, nėra, nes durys į bendrojo naudojimo patalpas – užmūrytos. Visi vandentiekio įvadai buvo užmūrytose patalpose ir jokių kitų įvadų patalpoje nebuvo. Atsakovas savo patalpoms įvadą įsivedė atskirai.

4) Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, yra civilinės atsakomybės netaikymo sąlyga. Todėl teismas turėjo išsiaiškinti, ar nėra atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad tikėtina vamzdynų avarijos priežastis – pačios draudėjos veiksmai. Draudėjai priklausančiose patalpose buvo tik 12 laipsnių šilumos. Taigi draudėja nešildė arba nepakankamai šildė jai priklausančias patalpas. Draudėja taip pat savavališkai atmūrijo dalį bendrojo naudojimo patalpų. Jeigu teismas būtų nustatęs, kad draudėja atliko neteisėtą rekonstrukciją, kurios metu buvo išgriauta kapitalinė siena ir atlikta trūkusių vamzdžių rekonstrukcija, būtų priimtas atsakovui palankus sprendimas. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas daro išvadą apie atsakovo iškastą rūsį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad avarijos metu vamzdžiai buvo renovuotinos būklės, todėl tikėtina vamzdžių trūkimo priežastis – natūralus susidėvėjimas. Kadangi bendro naudojimo vamzdyną bendrąja daline nuosavybe valdo visi daugiabučio namo savininkai, pareiga remontuoti, prižiūrėti ir imtis prevencinių priemonių, siekiant išvengti galimų avarijų, priklauso visiems savininkams arba namo administratoriui, o ne vien tik atsakovui. Abejotina UAB „Skena“ pateiktame ekspertizės akte padaryta išvada, kad butas nešildomas nuo 2007 m., kadangi ji padaryta remiantis išimtinai draudėjos pateiktame užsakyme nurodytais duomenimis. Atlikdamas apžiūrą ekspertas galėjo užfiksuoti tik jos metu – 2010 m. balandžio 26 d. – buvusią situaciją. Vamzdžio trūkimo vietos nustatymas yra viena iš esminių aplinkybių byloje, kurios nenustačius, negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės 2009 m. vasario 11 d. aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad vamzdžio trūkimo vieta yra L. M. patalpose ir trūko būtent tie vamzdžiai, kurie buvo pertvarkomi. Todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi nėra neteisėtų atsakovo veiksmų.

5) Teismas be pagrindo nesiaiškino aplinkybės, kada buvo atlikti sąmatoje nurodyti remonto darbai. Vien tai, kad draudėja atliko minėtus remonto darbus, savaime nereiškia, kad šie darbai buvo būtini dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytos žalos. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės ir UAB „Būsto valda“ aktai surašyti tik 2009-2010 m., taigi sienų apšiltinimo ir nuotekų vamzdyno remonto darbai buvo atlikti ne dėl atsakovo padarytos žalos. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pagal CK 6.266 straipsnį yra padidinto pavojaus šaltinio savininkas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-887-254/2012 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Draudėjos iniciatyva atliktas ikiteisminis tyrimas patvirtina, kad atsakovas savo buto visiškai neprižiūrėjo, nešildė ir juo nesirūpino, nors buvo įspėtas raštu ir žodžiu susiremontuoti jam priklausantį būstą. Nagrinėjamoje byloje vandens vamzdis, kuris trūko, aptarnavo būtent atsakovo buto poreikius, todėl nėra laikytinas bendrąja pastato inžinerinės sistemos dalimi pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 punktą. Atsakovo pateiktos patalpų nuotraukos patvirtina, kad atsakovui priklausančiose patalpose prie sienos, besiribojančios su draudėjos patalpomis, yra pritvirtintas nuotekų vamzdis, kuris įeina į minėtą sieną.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Būsto valda“ atsako tik už tinkamą teisės aktais nustatytų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą tiek, kiek tai yra susiję su namo bendrojo naudojimo objektais. Šio ginčo atveju avarija įvyko ir žala kilo ne dėl bendro naudojimo objektų nepriežiūros, bet dėl paties apelianto veiksmų ir galimo neveikimo. Atsakovo neteisėti veiksmai ir neveikimas buvo visiškai įrodyti ir pasireiškė aplaidžiais bei nerūpestingais apelianto veiksmais, kadangi jis nešildė patalpų, jas apleido, išgriovė pertvaras, išėmė langus, pažeidė laikančiųjų sienų pamatus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti draudikui sumokėtą draudimo išmoką už padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 6 d. ir 2010 m. vasario 1 d. įvyko du draudiminiai įvykiai, dėl kurių padarytos žalos draudėjos patalpoms bei jose esančioms prekėms ieškovas sumokėjo draudėjai 5753,08 Lt draudimo išmoką, kurios atlyginimo reikalauja iš atsakovo.

CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (LAT 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-887-254/2012 nurodytų aplinkybių ir konstatuotų faktų negalima pripažinti prejudiciniais. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Minėta Kauno apygardos teismo nutartimi byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas, o tik panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas ir byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje byloje ieškovė L. M., tai yra sugadintos patalpos ir prekių savininkė, reiškė ieškinį atsakovui, P. N., dėl 15.641,82 Lt turtinės žalos ir 10.000,00 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl 2009 m. vasario 6 d. ir 2010 m. vasario 1 d. patalpų užpylimo vandeniu, atlyginimo. Grąžinus bylą pirmos instancijos teismui, ji nebuvo išnagrinėta iš esmės, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-9394-584/2012 buvo nutraukta, šalims sudarius taikos sutartį. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktu atsakovas sutiko kompensuoti ieškovei 6750 Lt sumą už jos patirtus nepatogumus atsakovui įrenginėjant butą. Taigi, atsakovas minėta taikos sutartimi iš dalies prisiėmė atsakomybę dėl įvykusių gedimo padarytos žalos.

Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu šalys nepageidavo, kad būtų paskirta teismo ekspertizė dėl vandentiekio avarijų tikslios vietos ir priežasčių nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik remdamasis byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.

Ieškovas atsakovo atsakomybę dėl 2009 m. vasario 6 d. įvykio ir žalos dydį įrodinėjo Kauno apskrities VPK 2009 m. kovo 16 d. raštu (t. I, b.l. 6), draudėjo paaiškinimu raštu (t. I, b.l. 7), 2009 m. vasario 9 d. pranešimu-apskaičiavimu (t. I, b.l. 12-13), 2009 m. vasario 9 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (t. I, b.l. 17-18), Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės 2009 m. vasario 11 d. aktu (t. II, b.l. 100), UAB „Elucida“ 2009 m. vasario 22 d. sąmata (t. I, b.l. 14), paties ieškovo sudaryta 2009 m. balandžio 14 d. sąmata (t. I, b.l. 15-16). Atsakovo atsakomybę dėl 2010 m. vasario 1 d. įvykio ieškovas įrodinėjo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio PK 2010 m. vasario 8 d. nutarimu (t. II, b.l. 31), UAB „Būsto valda“ 2010 m. vasario 1 d. aktu (t. II, b.l. 13), 2010 m. vasario 2 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (t. II, b.l. 14-15), UAB „Skena“ 2010 m. balandžio 26 d. aktu Nr. 10-04/04(t. II, b.l. 80-81), taip pat liudytojo D. J., UAB „Būsto valda“ direktoriaus pavaduotojo, parodymais (t. II, b.l. 184-185).

Atsakovas savo atsikirtimus, jog žala draudėjai buvo padaryta ne dėl jo atliktų veiksmų, grindė 2007 m. vasario 2 d. buto apžiūros ir būklės įvertinimo aktu (t. II, b.l. 60), UAB „Būsto valda“ 2009 m. spalio 6 d. raštu (t. II, b.l. 110), antstolės G. A. 2009 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. II, b.l. 116) ir UAB „Įraža“ 2008 m. gruodžio 16 d. statinio techninės būklės tyrimo aktu Nr. 08-12/05-1(t. II, b.l. 154-155).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovo pateiktų dokumentų visuma leidžia daryti išvadą, jog žala, padaryta draudėjos patalpoms ir prekėms, kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra dėl savavališkai išardytos buto apšiltinimo sistemos bei bendros ilgalaikės atsakovui priklausančių patalpų nepriežiūros, kurie nulėmė, jog žiemos pabaigoje du kartus trūko vandentiekio vamzdžiai ir draudėjos patalpos buvo aplietos.

Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės 2009 m. vasario 11 d. akte, dalyvaujant draudėjai, buvo padaryta išvada, kad 2 bute iškastas rūsys, atviri kanalizacijos vamzdžiai, išgriautos pertvaros, išimti langų stiklai, kanalizacijos atšaka, einanti į 2A butą, paramstyta balkiais. Bendra siena tarp 2 ir 2A butų paremta balkiais, bendrojo naudojimo patalpose gedimų užregistruota nebuvo (t. II, b.l. 100). Kauno apskrities VPK 2009 m. kovo 16 d. rašte nurodyta, kad gautas L. M. pareiškimas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Nuostoliai susidarė, kai atsakovas, neturėdamas statybos leidimo, vykdė buto rekonstrukciją: neteisėtai iškasė rūsį, todėl buvo pasikasta po L. M. priklausančiom patalpom. Užėjus šalčiams užšalo vandentiekis ir kanalizacija. Atsakovas užrakino duris į bendro naudojimo patalpas, kad nebūtų trukdoma statybos darbams. Mažeikiai 2009 m. vasario 6 d. nusipjovė spyną ir įėjo į jiems priklausančias patalpas, kad atšildyti vandenį bei kanalizaciją. Trūkusi kanalizacija išplovė po patalpomis buvusią žemę ir atsidengė dar viena skylė į parduotuvę, visiškai įlūžo tualetas ir nusėdo sienos. (t. I, b.l. 6). Ieškovo 2009 m. vasario 9 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto papildomuose lapuose nurodyta, kad atskilusi, pasėdusi WC patalpa, laiptinės siena dažyta, paklotas išardytas, dalis sienos kabo be grindų, deformuota WC kanalizavimo sistema, išplautas žemės gruntas po WC patalpa, išgriuvusi plytų mūro sienos dalis, atstatymui reikia permūryti visą sieną (t. I, b.l. 17-18). Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. paaiškino, jog vandentiekio vamzdžio užšalimą nustatė, kadangi vamzdis buvo apibėgęs, parodė, jog langų patalpoje nebuvo. Taip pat paaiškino, kad butas, nesantis tiesiogiai žemiau patalpos, kurioje trūko vamzdis, gali būti užpiltas, nes vanduo gali patekėti kelis metrus į šoną ir tik ten pradėti veržtis pro lubas (t. II, b.l. 184). Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad draudiminis įvykis įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad vėliau sudaryti UAB „Būsto valda“ 2009 m. spalio 6 d. raštas ir antstolės 2009 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovą būtų galima iš dalies ar visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės. UAB „Būsto valda“ rašte atsakovas yra taip pat įspėtas kartu su 3 ir 4 buto savininkais dėl patalpų užsandarinimo ir šildymo sistemos sutvarkymo. Raštas yra parengtas po įvykio praėjus aštuoniems mėnesiams, todėl negalima pripažinti, jog minėtas dokumentas patvirtintų ir 3-4 butų savininkų atsakomybę. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų apie kaimyninių butų būklę, jų nesandarumo bei šilumos sistemos pažeidimų lygį aptariamo įvykio metu. Antstolės faktinių aplinkybių protokolas kaip tik patvirtiną tą aplinkybę, jog atsakovo butas yra apleistas, negyvenamas, langai uždengti plokštėmis.

Atsakovo pateiktas UAB „Įraža“ 2008 m. gruodžio 16 d. statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 08-12/05-1 patvirtina, kad po bute 2A atliktos rekonstrukcijos, dalis pastato konstrukcijų netenkina Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų esminių statinio reikalavimų STR 2.01.01:1999 „Esminiai statinio reikalavimai“ (t. II, b.l. 154-155). Tačiau šiame akte nebuvo nustatyta, kokias pasekmes gali sukelti pastatui atliktos rekonstrukcijos trūkumai, ar jie gali sąlygoti vandentiekio avarijas, šilumos sistemos pažeidimus. Todėl negalima teigti, kad atsakovo pateiktas aktas šalintų jo atsakomybę.

UAB „Būsto valda“ 2010 m. vasario 1 d. akte nurodyta, jog 2A patalpose, esančiose pusrūsyje, per lubas bėga vanduo, šlampa sienos ir lubos, išvada: pusrūsio patalpos užlietos dėl užšalusio ir trūkusio vandentiekio vamzdyno, kuris praeina pro nešildomas 2 aukšto patalpas (t. II, b.l. 13). Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio PK 2010 m. vasario 8 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad draudėja pranešė, jog 2010 m. vasario 1 d., atėjusi į parduotuvę, rado vandeniu apipiltas prekes, nes trūko vandentiekio vamzdis atsakovo bute. Įvykio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas aplaidžiai prižiūrėjo jam nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, pagal BPK 407 straipsnį ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos neatliekamas, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (t. II, b.l. 31). UAB „Skena“ 2010 m. balandžio 26 d. aktas Nr. 10-04/04 buvo surašytas, siekiant apskaičiuoti padarytą žalą dėl šilumos nuostolių per draudėjos patalpų atitvaras. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaimyninės 2 buto patalpos nuo 2007 m. kovo 29 d. nešildomos, nes kaimynas savavališkai išardė apšildymo sistemą. Buto patalpos neprižiūrimos, langų stiklai išdaužyti, išgriauta vidaus pertvara, išardytos grindys, patalpose (matomai rūsio įrengimui) iškastas ir pašalintas pogrindžio gruntas. Nešildant ir apleidus buto 2 patalpas, užšalo ir sprogo pastato kanalizacijos nuotekų išvado vamzdynas, kuris buvo paklotas po buto 2 grindimis, todėl susprogę vamzdžiai buvo pakeisti naujais, plastikiniais vamzdžiais (t. II, b.l. 80-81). Minėti dokumentai patvirtina, jog atsakovas yra atsakingas dėl draudėjai padarytos žalos, kadangi vamzdžiai trūko dėl jam priklausančio blogai prižiūrimo buto. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti aukščiau nurodytas aplinkybes. UAB „Įraža“ 2008 m. gruodžio 16 d. statinio techninės būklės tyrimo aktas taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų ir draudėjos kaltę dėl nuo šalčio trūkusio vandentiekio vamzdžio padarytos žalos. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas patalpų trūkumai tiesiogiai nulėmė įvykusių avarijų priežastis.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įvykus pirmajam įvykiui 2009 m. vasario 6 d. buvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpose gedimų užregistruota nebuvo (t. II, b.l. 100). Kito įvykio priežastimi taip pat nustatytas atsakovo buto apšiltinimo sistemos išardymas. Todėl UAB „Būsto valda“ nėra atsakinga už aptariamus įvykius, nes daugiabučio namo administratorius pagal CK 4.84 straipsnį administruoja tik bendrojo naudojimo objektus. Tuo tarpu byloje yra įrodyta, kad vandentiekio avarijos įvyko dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų netinkamo prižiūrėjimo, savavališko apšildymo sistemos išardymo. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovu traukti trečiąjį asmenį UAB „Būsto valda“. Atsakovas, matydamas, jog jam priklausančios patalpos dalyje vamzdžiai yra renovuotinos būklės, privalėjo pats rūpintinis jų tinkamu pakeitimu naujais, nelaukiant, kol įvyks avarija.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 484,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl prašoma suma ieškovui priteistina iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, 484,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDainius RinkevičiusJūratė Varanauskaitė