Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos I. B. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. R. surašytas dėl to, kad 2016 m. birželio 3 d., apie 11 val. 30 min., buvo atliktas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimas. Patikrinimo metu nustatytos dirbančios - siuvančios kelnes ir sijoną – J. Z. bei J. T., kurios, remiantis VSDFV duomenimis, nebuvo įdarbintos UAB „A.“. J. Z. ir J. T. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „A.“ dirba siuvėjomis nuo 2016 m. gegužės 18 d., darbo sutartis pasirašė, yra gavusios atlyginimus, patikrinimo metu siuvo kelnes ir sijonus. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbo sutartys su J. Z. ir J. T. sudarytos 2016 m. gegužės 17 d., remiantis darbo sutarčių 15 punktu, abi darbuotojos pradeda dirbti 2016 m. gegužės 18 d. Remiantis UAB „A.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, J. Z. ir J. T. UAB „A.“ pradėjo dirbti 2016 m. gegužės 18 d. Tačiau 1-SD pranešimai VSDFV teritoriniam skyriui apie J. Z. ir J. T. darbo pradžią nuo 2016 m. gegužės 18 d. pateikti tik 2016 m. birželio 3 d., t. y. po patikrinimo. Tokiais veiksmais UAB „A.“ direktorius A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. R. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, už nelegaliai dirbusį asmenį (J. Z.), jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas; už nelegaliai dirbusį asmenį (J. T.), skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta - įspėjimas.Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, Institucija skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – skirti A. R. 1736 Eur baudą už du nelegaliai dirbusius asmenis.Skunde nurodoma, kad paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas, neatitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijai ir yra neadekvati padarytam pažeidimui. Institucijos teigimu, veika - nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Teismui paskyrus įspėjimą už du nelegaliai dirbusius asmenis, ne tik nepasiekiami nuobaudos tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą dėl ko pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus tapo neįmanoma, bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo.Atsiliepimu į Institucijos skundą A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Ginčo dėl A. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir jo kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus daro išvadą, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu, kas galėtų įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą, sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nutarimu paskirtos individualizuotos nuobaudos pagrįstumo. ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju, skirdamas A. R. administracinę nuobaudą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, įvertino, jog tiek su J. Z., tiek su J. T. buvo sudarytos darbo sutartys (b. l. 9-10), jos buvo įtrauktos į darbo sutarčių registrą (b. l. 21-24), vėliau buvo įdarbinami kiti darbuotojai. Tiek J. Z., tiek J. T. yra išklausiusios gaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje bei įvadinio saugos darbe instruktavimus (b. l. 25-28, 29-30, 31-32), jos abi pasirašytinai supažindintos su vidaus darbo taisyklėmis (b. l. 33-34) ir įtrauktos į darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b. l. 11-12). Iš atsiskaitymo lapelių matyti, kad joms išmokėti atlyginimai (b. l. 35). Tiek avansas, tiek darbo užmokestis pervesti bankiniu pavedimu (b. l. 36-39, 40-43). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog minėtos darbuotojos buvo realiai įdarbintos dokumentuose nurodytomis datomis, jų darbo santykiai nebuvo įforminti atgaline data. Po atlikto patikrinimo buvo tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie šių darbuotojų įdarbinimą. Visuma šių aplinkybių įgalina konstatuoti, kad šio padaryto pažeidimo rūšinis pavojingumas yra žymiai mažesnis.Skirdamas administracinę nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. R. už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą ankščiau nebaustas, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir priėmė pagrįstą sprendimą taikyti A. R. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskyrus ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati ir proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumui ir A. R. asmenybei. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą A. R. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 straipsnis).Aukštesniojo teismo vertinimu, A. R. padarytas administracinis teisės pažeidimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė, darbuotojų interesai pažeisti nebuvo, kadangi už darbuotojas buvo mokami visi privalomi mokesčiai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. R. nesiekė nuslėpti minėtų darbuotojų darbo pagal darbo sutartį fakto ir neturėjo tikslo išvengti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus. Priešingai, V. R. įmonėje buvo atlikti visi pagrindiniai veiksmai būtini darbo teisinių santykių įforminimui, išskyrus tai, kad nebuvo išsiųsti pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie asmenų įdarbinimą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas institucijos surašiusios protokolą atstovas A. P. tai pat patvirtino, kad jo supratimu, nepranešimas „Sodrai“ buvo žmogiška klaida, kadangi į patalpas patekti nebuvo problemų, informacija jiems buvo suteikiama geranoriškai, pasipriešinimo nebuvo, niekas nebuvo slepiama (t.1, b. l. 62-63). Taigi liudytojo A. P. parodymai tik dar kartą patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiekė piktybiškai pažeisti teisės aktų reikalavimus, padarytas pažeidimas jokios materialinės naudos jam nedavė ir darbuotojų interesų taip pat nepažeidė. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad sankcijoje numatytos minimalios baudos už kiekvieną darbuotoją skyrimas nebūtų proporcinga priemonė siekiant įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek ir prevencinius tikslus.Konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.