Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. R. B. atstovo advokato J. E. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo B. R. B. nubaustas pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d. 1448 eurų bauda, nustatė :

Aprašomoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-07-22 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą VšĮ „V“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini)) direktoriui B. R. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d.

Institucijos pareiškime su priedais nurodoma, jog VšĮ „V“, į.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Viešoji įstaiga) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-06-25 duomenimis, Viešosios įstaigos įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams yra 110 683,60 Eur. VMI Viešosios įstaigos atžvilgiu nuo 2013-11-06 vykdo priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Siekiant nustatyti Viešosios įstaigos įsipareigojimų biudžetams ir fondams vykdymą, 2015-04-02 pradėtas operatyvus patikrinimas. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pradėjus patikrinimą, t.y. 2015-04-01, Viešosios įstaigos įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 95 202,90 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014-04-15, patikslinus 2015-03-09 GPM deklaracijas už 2014-2015 metus ir pagal 2015 m. pateiktas PVM deklaracijas už 2014-12 - 2015-03 mėn.

Vykdant Viešosios įstaigos operatyvų patikrinimą direktorius B. R. B. pateikė Viešosios įstaigos turto anketą, kurioje nurodė, kad jokio privalomai registruotino ar kito turto neturi (išskyrus lizingo sutarčių pagrindu naudojamas transporto priemones). Savo paaiškinime B. R. B. nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl asociacijos „A“ įsiskolinimo.

Pareiškime taip pat nurodoma, jog su CK nuostatomis, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyviam patikrinimui pateiktos medžiagos matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi, ir atliekant Viešosios įstaigos operatyvų patikrinimą, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo atlikti atsiskaitymai kitiems kreditoriams. Iš pateiktos Kasos knygos sąskaitos 2720 išrašo matyti, kad Viešoji įstaiga atliko atsiskaitymus: 2015 m. kovo 27 d. atsiskaityta su UAB „M“, suma - 1 000,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi minėtos operacijos dieną Viešoji įstaiga VMI buvo skolinga 96 117,89 Eur.

Iš pateikto AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. matyti, kad Viešoji įstaiga atliko atsiskaitymus:

2015 m. sausio 19 d. atsiskaityta su UAB „L“, suma - 4 982,00 Eur; atsiskaityta su UAB „O“, suma - 1 500,00 Eur; atsiskaityta su UAB „A“, suma - 1 500,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. Viešoji įstaiga VMI buvo skolinga nuo 67 501,39 (laikotarpio pradžioje) iki 80 697,48 Eur (laikotarpio pabaigoje).

Iš pateikto AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. matyti, kad Viešoji įstaiga atliko atsiskaitymus:

1) 2015 m. vasario 19 d. atsiskaityta su UAB „Š“, suma -50 000,00 Eur; atsiskaityta su UAB „M“, suma - 4 900,00 Eur; atsiskaityta su UAB „Š“, suma - 35 668,00 Eur; atsiskaityta su UAB „O“, suma - 1 279,20 Eur; atsiskaityta su AB „L“, suma - 7 514,04 Eur; atsiskaityta su UAB „A“, suma - 4 024,62 Eur;

2) 2015 m. vasario 23 d. atsiskaityta su UAB „D“, suma - 5 000,00 Eur; atsiskaityta su I, suma - 2 000,00 Eur; atsiskaityta su UAB „V“, suma - 2 000,00 Eur; atsiskaityta su UAB „P“, suma 2 000,00 Eur; atsiskaityta su UAB „M“, suma - 1 500,00 Eur; atsiskaityta su UAB „A“, suma - 1 500,00 Eur; atsiskaityta su UAB „K“, suma - 1 500,00 Eur; atsiskaityta su UAB „S“, suma - 2 000,00 Eur;

3) atsiskaityta su UAB „IM“, suma - 1 289,73 Eur; atsiskaityta su IĮ „Or“, suma - 1 000,00 Eur; 3) 2015 m. vasario 27 d. atsiskaityta su AB „L", suma - 1 852,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Viešoji įstaiga VMI buvo skolinga nuo 81 332,95 (laikotarpio pradžioje) iki 86 142,44 Eur (laikotarpio pabaigoje).

Iš pateikto AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. matyti, kad Viešoji įstaiga atliko atsiskaitymus:

1) 2015 m. kovo 20 d. atsiskaityta su UAB „D“, suma - 11 426,56 Eur; atsiskaityta su UAB „A“, suma - 1 506,28 Eur; atsiskaityta su UAB „P“, suma - 1 933,62 Eur; atsiskaityta su AB „L“, suma -8 008,18 Eur; atsiskaityta su AB „T“, suma - 1 450,00 Eur; atsiskaityta su UAB „A“, suma - 2 691,38 Eur;

2) 2015 m. kovo 23 d. atsiskaityta su AB „L“, suma - 1 447,60 Eur;

3) 2015 m. kovo 26 d. atsiskaityta su Všį asociacija „TV“, suma -1 341,00 Eur. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Viešoji įstaiga VMI buvo skolinga nuo 86 804,51 (laikotarpio pradžioje) iki 95 970,84 Eur (laikotarpio pabaigoje).

Pareiškime nurodyta, kad anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Viešosios įstaigos vadovas B. R. B. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Viešosios įstaigos kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Viešosios įstaigos vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui išaugo nuo 67 501,39 Eur iki 95 970,84 Eur, ir toliau tebeauga. Pagal ATPK 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Pažymi, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

VšĮ vadovas B. R. B., žinodamas apie Viešosios įstaigos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Viešoji įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31, nustatyta, kad B. R. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Viešosios įstaigos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Viešosios įstaigos vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Skunde teigiama, kad B. R. B. VMI atžvilgiu nesiekė tyčia pažeisti interesų, todėl jo veiksmai dėl nurodytų aplinkybių negali būti laikomi neteisėtais. Nurodo, kad konkrečiu atveju, VMI reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimas nebuvo kryptingas ir turėtų būti suprantamas kaip ūkinės veiklos pasekmė, įstaigai neturint pakankamai apyvartinių lėšų, kadangi „V“ buvo įsteigta 2012-04-02, todėl, pasak apelianto, akivaizdu, kad tik pradėjus vykdyti veiklą, įmonės turi atitinkamų įsipareigojimų, „V“ veiklai vykdyti buvo sudarytos dvišalės sutartys, dėl kurių nesilaikymo įstaigai galėjo kilti neatitaisomi padariniai. Teigia, kad B. R. B. ne tik kad nepažeidė VMI interesų nesumokėdamas jam priklausančių mokėti mokesčių, bet laiku negalėjo įvykdyti prievolės tik dėl to, kad atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, siekė išsaugoti įmonės veiklą. Nurodo, kad nesumokant UAB „Š“ už „V“ veikloje naudotas transporto priemones, „V“ veiklos vykdyti būtų neįmanoma, kadangi „V“ transportavimo paslaugos, t.y. taksi paslaugos, akivaizdu, jog negali ir negalėtų būti teikiamos be transporto priemonių, automobilių. Apelianto teigimu, atsiskaitymai su UAB „L“ buvo būtini, t.y. atliekami už „V“ veikloje būtiną kurą. Taip pat buvo būtina padengti ir kitus įsipareigojimus, be kurių įmonė apskritai negalėtų funkcionuoti, kaip pavyzdžiui buvo būtina apdrausti „V“ veikloje naudojamas transporto priemones privalomuoju transporto priemonių draudimu. Apelianto teigimu, būtent šių prievolių neįvykdymas būtų užtraukęs „V“ administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų eksploatavimą. Tokiu būdu apeliantas konstatuoja, kad visi mokėjimai, net ir atlikti pirmiau nei mokėjimai VMI buvo neišvengiami, todėl šiuo atveju nėra tyčios, nukreiptos į būtent VMI priklausomų prievolių įgyvendinimo išvengiamumą, kas yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas.

Skunde taip pat nurodoma, kad B. R. B. administracine tvarka nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą. Apeliantas pažymi, kad 2015-08-10 teismo nutarimu B. R. B. taip pat buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad 2015-08-10 teismo nutarimu, B. R. B. buvo nubaustas ne už ta pačią veiką, o už visai kitą, kadangi pažeisdamas kreditorių interesus nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o būtent byla pagal skundžiamą nutarimą, pradėta dėl kreditorių tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Apeliantas pažymi, kad 2015-08-10 teismo nutarimu B. R. B. buvo paskirta nuobauda už konkrečiai susidariusią nepriemoką VMI ir ko pasėkoje, VMI pažeistus interesus. Taigi, VMI, pateikdama 2015-06-25 pareiškimą teismui, prašė teismo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirti nuobaudą B. R. B. remiantis tuo pačiu faktu - nesumokėta mokestine nepriemoka VMI, be kita ko, tuo pačiu pagrindu, t. y. ATPK 50⁶ str. Apelianto teigimu, tiek teikiant pareiškimą, kurio pagrindu buvo priimtas 2015-08-10 nutarimas, tiek šiuo atveju VMI kreipiantis į teismą, buvo siekiama apginti neva pažeistus VMI interesus. Tokie VMI veiksmai, apelianto teigimu, visiškai neatitinka proporcingumo principo, taip yra akivaizdžiai piktnaudžiaujama suteikta teise, ko pasėkoje R. R. B. administracine tvarka buvo nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas VšĮ „V“ vadovą B. R. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d.

Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal minėtą ATPK 50⁶ str., reglamentuotas LR CK 6.930¹ str., pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad VšĮ „V“ vadovas B. R. B. pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d. Tą patvirtina byloje esantis B. R. B. rašytinis paaiškinimas, pateiktas patikrinimo metu, kur jis pripažino, kad vėluoja sumokėti valstybei mokesčius (b.t. 1, b.l. 24 -25), bendrovės mokestinės prievolės balansai (b.t. 1, b.l. 4-19), VMI operatyvaus patikrinimo pažyma (b.t. 1, b.l. 20-22), duomenys apie juridinį asmenį (b.t. 1, b.l. 23), turto anketa (b.t. 1, b.l. 26-28), įstaigos balansas (b.t. 1, b.l. 29-36), išrašai iš kasos knygų (b.t. 1, b.l. 37-40), sąskaitų išrašai (b.t. 1, b.l. 41-67,68-104, 105-143), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką (b.t. 1, b.l. 144-161), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.t. 1, b.l. 165-168), balansas (b.t. 1, b.l. 169-170) bei kiti byloje surinkti įrodymai. Akivaizdu, kad buvo atliekami mokėjimai kitų kreditorių naudai, kai sutinkamai su LR CK nuostata, pirmiausiai turėjo būti atsiskaitoma su VMI, kadangi VšĮ „V“ buvo skolinga VMI. Byloje surinkti įrodymai, finansines operacijas pagrindžiantys dokumentai patvirtina faktą, kad VšĮ „V“ direktorius B. R. B. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems VšĮ kreditoriams, o ne VMI, dėl ko buvo pažeisti VMI interesai ir išaugo mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad B. R. B. neteisėti veiksmai buvo tik įstaigos ūkinės veiklos pasekmė, įstaigai neturint pakankamai lėšų, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į teismų praktiką, kurioje yra pažymėta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, tiek bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis Nr. 2AT-56-696/2015). Taip pat analogiškose bylose teismai yra pasisakę, kad LR CK 6.930¹ str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. ATP-472-185/2014).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad B. R. B., kaip juridinio asmens vadovui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis yra atsakingas, kad įmonė savo veikloje laikytųsi įstatymų. Tai lemia, kad B. R. B., žinodamas apie įstaigos finansinę padėtį, t.y. kad viešoji įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, o tai, kad dėl nežinojimo ar kitų priežasčių šios tvarkos nesilaikė, nėra pagrindas, šalinantis atsakomybę už LR ATPK 50⁶ str. numatytą pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str.).

Teismo nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl asociacijos „A“ įsiskolinimo VšĮ „V“. Pažymėtina, kad 2015-08-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-7775-870/2015 buvo konstatuota, kad „VšĮ „V“ per nustatytą terminą nepareiškė ieškinio dėl šios skolos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui VšĮ „Vilnius Veža“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti 87 315, 50 EUR pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų iš skolininko asociacijos „A“, ir, LITEKO duomenimis, ieškinys iki šios dienos dėl šios skolos nepareikštas, skola nepadengta.“. Be to, skunde nurodomos skolos dydis yra mažesnis nei mokestinė nepriemoka VMI, todėl nepagrįstai apeliantas nurodo, kad VšĮ „V“ turtinis reikalavimas, nukreiptas į asociaciją „A“ galėjo būti vertinamas kaip galimas B. R. B. prievolės įvykdymas VMI atžvilgiu.

Nesutinka skundą nagrinėjantis teismas su apelianto skunde išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas nonbis in idem principas, kadangi B. R. B. nubaustas du kartus už tą patį administracinį teisės pažeidimą. Atkreipiamas dėmesys, kad 2015-08-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu B. R. B. nubaustas už visai kitą veiką, t. y. kad pažeisdamas kreditorių interesus nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla B. R. B. atžvilgiu pradėta visai dėl kitos veikos, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad tiek Vilniaus miesto 2015-08-10 nutarimu, tiek skundžiamu nutarimu VšĮ „V“ vadovas buvo pripažintas kaltu padaręs analogiškas veikas, priešingai, 2015-08-10 nutarimu B. R. B. pripažintas kaltu už tai, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „V“, o skundžiamu nutarimu pastarasis pripažintas kaltu už tai, kad pažeidė LR CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymų su kreditoriais tvarką.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismo išaiškinimas, jog administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisrninį tyrimą yra klaidingas. Atkreipiamas dėmesys, kad LR ATPK 35 str. nustatyta, kad „Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos<...>, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...> įsiteisėjimo dienos“. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-06-11 nutarimu Nr. AT-10-1-8-83 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą VšĮ „V“ vadovo B. R. B. atžvilgiu ir į tai, kad 2015-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.2.-9762-827/2015 administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams (iki 2015-11-11), akivaizdu, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutarimas buvo priimtas nepraleidus LR ATPK 35 str. nustatyto administracinės nuobaudos paskyrimo senaties termino.

Skunde prašoma sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutarimo skirti administracinė nuobaudą vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda vykdoma tik po įsiteisėjimo, t.y. po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo.

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto B. R. B. atstovo advokato J. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.