- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1694-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00092-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- R. J., A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Saugus kreditas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Saugus kreditas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai R. J. ir A. J. kreipėsi į teismą, prašydami: nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)); patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas nusprendė nutraukti R. J. ir A. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjui R. J. palikti pavardę – J., pareiškėjai A. J. – J.; patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:
„Mes, sutuoktiniai,
R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)
toliau tekste kiekvienas atskirai vadinamas Šalimi arba kartu Šalimis, būdami visiškai veiksnūs, laisva valia ir niekieno neverčiami susitarėme bendru sutikimu (LR CK 3.51 str.) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sudarėme šią Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau vadinama „Sutartimi“):
1. Pareiškėjų pavardės
1.1. R. J. pasilieka pavardę J.
1.2. A. J. pasilieka pavardę J.
2. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka
2.1. Nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp R. J. ir A. J. nutraukiama, įsiteisėjimo dienos, nepilnamečių vaikų – M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama A. J..
2.2. Nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp R. J. ir A. J. nutraukiama, įsiteisėjimo dienos, A. J. tampa vaikų – M. J. ir O. J., turto uzufruktore (LR CK 3.190 str.).
2.3. Nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp R. J. ir A. J. nutraukiama, įsiteisėjimo dienos, tėvas R. J. vaikų – M. J. ir O. J., išlaikymui kiekvienam vaikui kas mėnesį moka po 266 Eur periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, pervesdamas šias sumas į motinos A. J. nurodytą sąskaitą banke.
2.4. R. J. ir A. J. kartu rūpinasi vaikų – M. J. ir O. J., auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime. Šalys nenustato konkretaus matymosi su vaikais grafiko ir patvirtina, kad nesudarys viena kitai jokių kliūčių bendraujant su vaikais.
3. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Šalių įgytas turtas bei turtinės teisės
3.1. Santuokos metu įgyto ir šia Sutartimi dalintino nekilnojamojo turto Šalys neturi.
3.2. Santuokos metu įgyta transporto priemonė – automobilis HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. J..
3.3. R. J. patvirtina, kad dėl šios Sutarties 3.2. p. nurodyto ir A. J. atitenkančio turto jokių pretenzijų neturi ir kompensacijos už šį turtą nereikalauja, nes turtas įgytas panaudojus SEB banko suteiktą kreditą, kurio mokėjimą po santuokos nutraukimo vykdys A. J..
3.4. Šalys patvirtina, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas dovanojimo sutarties pagrindu ir yra registruotas R. J. vardu kaip jo asmeninė nuosavybė, todėl šis turtas R. J. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalinamas. A. J. patvirtina, kad minėtas R. J. vardu registruotas ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, buvo pagerintas iš Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų – ant sklypo yra pastatytas gyvenamasis vagonėlis. A. J. patvirtina, kad vagonėliui įsigyti buvo panaudota UAB „Saugus kreditas“ suteikta paskola. Šia Sutartimi Šalys susitaria, kad įsipareigojimą kreditoriui vykdys R. J., todėl A. J. dėl turto pagerinimo jokių pretenzijų neturi ir kompensacijos už tai nereikalauja.
3.5. Šalys susitaria, jog visos piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinių vardu atidarytose banko sąskaitose, nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos lieka šio sutuoktinio asmenine nuosavybe.
4. Kreditoriniai įsipareigojimai
4.1. Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo A. J. ir R. J. vykdo solidariai. Nekeičiant solidariosios prievolės esmės, tarpusavyje šalys susitaria, kad prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys A. J.. A. J. netinkamai vykdant prievolę AB SEB bankui, ją vykdo R. J., kuris įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę ir tampa A. J. kreditoriumi įvykdytai prievolės daliai.
4.2. Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Saugus kreditas“, sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo A. J. ir R. J. vykdo solidariai. Nekeičiant solidariosios prievolės esmės, tarpusavyje šalys susitaria, kad prievolę pagal kreditų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdys R. J.. R. J. netinkamai vykdant prievolę UAB „Saugus kreditas“, ją vykdo A. J., kuri įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę ir tampa R. J. kreditore įvykdytai prievolės daliai.
5. Kitos sąlygos
5.1. Šalys pareiškia, kad jokio kito dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino ir/ar neregistruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ir/ar turtinių teisių, išskyrus nurodytą šioje Sutartyje, neturi. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad pasidalino visą turtą, įskaitant kilnojamąjį turtą natūra, vienas kitam jokių turtinių pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su turtu, neturi ir nereiškia.
5.2. Pasirašydamos šią Sutartį Šalys pareiškia ir patvirtina, kad tiek kartu, tiek atskirai neturi kitų, šioje Sutartyje neįvardintų, kreditorių, kurių teisėms gali turėti įtakos jų santuokos nutraukimas, o taip pat nėra sudarę kitų sandorių santuokos metu, iš kurių kylančioms prievolėms vykdyti turėtų reikšmės santuokos nutraukimas.
5.3. Šalys pareiškia, kad šios Sutarties pasirašymo metu, vienas kito išlaikymas jiems nereikalingas ir vienas iš kito jo nereikalauja.
6. Baigiamosios nuostatos
6.1. Šalys patvirtina, kad yra susipažinusios su Sutarties sąlygomis bei pasižada jų sąžiningai laikytis. Šalys pareiškia, kad Sutarties sąlygos nepažeidžia jų ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų vienas kito atžvilgiu Šalys neturi.
6.2. Ši Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigalioja nuo teismo sprendimo nutraukti Šalių santuoką ir patvirtinti šią Sutartį įsiteisėjimo dienos. Bet kuri Šalis turi teisę įstatymų nustatytais atvejais ir įstatymų nustatyta tvarka reikalauti pakeisti šios Sutarties sąlygas. Bet kokie šios Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik tada, kai sudaryti raštu, pasirašyti abiejų Šalių ir patvirtinti teismo.
6.3. Bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su jos aiškinimu, sprendžiami tarpusavio derybomis, o nepavykus susitarti – teisme.
6.4. Ši Sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną Sutarties Šalims ir vienas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Pareiškėjas R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. susipažinęs su teismo sprendimu pareiškėjas nustatė, kad jo valia, nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, neatitinka jo tikrosios valios, nes apeliantas su pareiškėja buvo susitarę, kad jis mokės išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J. ir O. J. po 133 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, tai yra bendrai 266 Eur per mėnesį. Apeliantas negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsirado įpareigojimas apeliantui mokėti kiekvienam vaikui po 266 Eur. Tokio susitarimo nebuvo, be to, nurodyta 266 Eur suma kiekvienam vaikui neatitinka vaikų poreikių;
3.2. R. J. turi nustatytą neįgalumą, darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) proc. R. J. tėvai J. J. ir A. J. taip pat turi neįgalumą – J. J. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, o A. J. – (duomenys neskelbtini) proc. Apeliantas neturėjo galimybės pateikti savo koreguoto prašymo dėl išlaikymo dydžio, nes pirmos instancijos teismas išnagrinėjo šalių prašymą rašytinio proceso tvarka nekviečiant šalių į teismo posėdį. Apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, nevisiškai moka valstybinę kalbą, todėl pasirašydamas jam pareiškėjos A. J. iniciatyva pasamdyto teisininko parengtą pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių klaidingai suprato pasirašytų dokumentų turinį, manydamas, kad dokumentuose yra nurodyta apelianto pareiga mokėti išlaikymą po 133 Eur kiekvienam vaikui, t. y. bendrai 266 Eur per mėnesį dviem vaikams, o ne po 266 Eur kiekvienam vaikui;
3.3. į bylą nebuvo įtraukta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nors byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų teisinės ir turtinės padėties po tėvų santuokos nutraukimo, sprendžiami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, vaikų gyvenamosios vietos ir kt. klausimai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. prieš kreipiantis į teismą abi šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo sąlygų, o taip pat ir dėl to, kad kiekvieno vaiko išlaikymui apeliantas kas mėnesį skirs po 266 Eur mėnesinių periodinių išmokų, mokamų iki vaikų pilnametystės. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliantas pasirašinėjo kelis kartus: teikiant prašymą teismui nutraukti santuoką bei teismui nustačius prašymo trūkumus. Tiek pirmoje sutartyje, tiek patikslintoje, vaikų išlaikymo dydis buvo toks pats, ši nuostata pakeista nebuvo. Apelianto pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas buvo perkeltas į teismo sprendimą. Apeliantas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jis puikiai kalba lietuviškai, todėl nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad jis du kartus nesuprato pasirašomo teksto, kuris surašytas valstybine kalba;
4.2. apeliantas vaikų tinkamai neišlaiko – apeliantas vaikams skiria tiek, kiek jam norisi, o ne tiek, kiek vaikams reikia. Apeliantas apeliacinį skundą pateikė tik siekdamas kuo ilgiau išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus;
4.3. apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas ir jo tėvai turi neįgalumą. Apelianto neįgalumas buvo ir jam sudarant santuokos nutraukimo sutartį, t. y. ši aplinkybė nėra nauja, dėl kurios turėtų būti mažinamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Savo tėvų apeliantas neišlaiko ir neprižiūri, todėl apelianto pateikta informacija apie tėvų neįgalumą neturi jokios įtakos nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
6. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
7. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
8. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas R. J. pateikė naujus rašytinius įrodymus: R. J. neįgaliojo pažymėjimo kopiją; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kopiją; R. J. darbingumo lygio pažymos kopiją; J. J. darbingumo lygio pažymos kopiją; A. J. darbingumo lygio pažymos kopiją.
9. Pareiškėjas nurodė, jog teikiamų įrodymų negalėjo pateikti pirmos instancijos teismui iki sprendimo priėmimo dienos, nes teismas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nekviečiant proceso šalių į bylos nagrinėjimą. Teigia, jog pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu, jie nepažeidžia kitų suinteresuotų asmenų teisių, todėl prašo įrodymus prijungti prie bylos.
10. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. J. pateikė naujus rašytinius įrodymus: išrašų iš pareiškėjos banko sąskaitos dėl pareiškėjo mokamo išlaikymo kopijas.
11. Pareiškėja neprašo naujai teikiamų įrodymų priimti į bylą ir CPK 314 straipsnyje numatytų pagrindų neįrodinėja, tačiau teigia, jog teikiami įrodymai patvirtina aplinkybę, jog apeliantas vaikų tinkamai neišlaiko – apeliantas vaikams skiria tiek, kiek jam norisi, o ne tiek, kiek vaikams reikia.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis vaikų atžvilgiu susiję klausimai bei nustatęs, kad naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo (ginčo šalims buvo išsiųsti jų procesiniai dokumentai, taigi abi šalys turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti), priima abiejų ginčo šalių apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus ir vertina juos visų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).
Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
13. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
14. Šioje byloje susidarė teisinė situacija, kai, pareiškėjams pateikus teismui prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir teismui sprendimu šį prašymą patenkinus bei patvirtintinus pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš sutuoktinių pateikė apeliacinį skundą, jį motyvuodamas tuo, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skyrimo neatitinka jo tikrosios valios.
15. Apelianto teigimu, jis su sutuoktine buvo susitarę, kad apeliantas mokės išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams M. J. ir O. J. po 133 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, tai yra bendrai 266 Eur per mėnesį. Tuo tarpu gavęs teismo sprendimą apeliantas suprato, jog jam yra nustatyta pareiga kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui mokėti po 266 Eur, nors tokio susitarimo tarp šalių nebuvo.
16. Apeliantas nurodo, jog neturėjo galimybės pateikti savo pakoreguoto prašymo dėl išlaikymo dydžio, nes pirmosios instancijos teismas prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nekviečiant šalių į teismo posėdį.
17. Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino proceso, kurį reglamentuoja CPK 538–541 straipsniai, tvarka. Pagal CPK XXXV skyriuje reglamentuotą supaprastintą tvarką santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos ne pagal bendrąsias ginčo (ieškinio) proceso taisykles, o pagal specialiąsias, įgalinančias ją greičiau išnagrinėti.
18. CPK 540 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.
19. Pažymėtina, jog prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nagrinėjamu atveju buvo pareikštas abiejų sutuoktinių pasirašytame ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjai teismui nurodė, kad jau daugiau nei metai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, susitaikyti nenori, šeima faktiškai iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti. Įvertinęs pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, išsaugoti šalių santuokos ir atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą neįmanoma. Tiek prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, tiek sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė abu sutuoktiniai. Sąlygos dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tekste buvo išdėstytos tiksliai ir aiškiai, pareiškėjai teismui pateiktame prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė geranoriškai, sutartis nepažeidžia jų ir trečiųjų asmenų teisių ir turtinių interesų, jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų vienas kito atžvilgiu šalys neturi (Sutarties 6.1 punktas).
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Taigi, skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK XXXV skyriaus nuostatų, reglamentuojančių bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo tvarką. Be to, pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. balandžio 1 d. 10:00 val. teismo patalpose.
21. CPK 153 straipsnio 2 dalis nustato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2022 m. kovo 18 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, todėl apelianto argumentas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs apeliantui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Vien tai, kad apeliantas nežinojo apie galimybę sekti teismų skelbiamus pranešimus specialiame interneto tinklalapyje, šio pranešimo nematė, savaime neteikia pagrindo konstatuoti, kad apeliantui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, juolab, kad nurodytą informaciją, apeliantui pasiteiravus, galėjo suteikti ir teismo raštinė (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
23. Apeliantas teigia, jog neturi teisinio išsilavinimo, nevisiškai moka valstybinę kalbą, todėl pasirašydamas jam pareiškėjos A. J. iniciatyva pasamdyto teisininko parengtą pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių klaidingai suprato pasirašytų dokumentų turinį, manydamas, kad dokumentuose yra nurodyta apelianto pareiga mokėti išlaikymą po 133 Eur kiekvienam vaikui, t. y. bendrai 266 Eur per mėnesį dviem vaikams, o ne po 266 Eur kiekvienam vaikui. Apeliantas nurodo, jog turi nustatytą neįgalumą, darbingumo lygis – 55 proc., be to, sutartyje nurodyta 266 Eur suma kiekvienam vaikui neatitinka vaikų poreikių.
24. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto valios formavimosi ir gebėjimo suvokti savo veiksmų bei pasirašomų dokumentų reikšmę, svarbia ir teisiškai reikšminga aplinkybe laiko tai, jog santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu procese pareiškėjai net du kartus teismui teikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai yra 2022 m. sausio 25 d. sutartį bei 2022 m. kovo 8 d. patikslintą sutartį, kuri buvo pateikta po to, kai pirmosios instancijos teismas nustatė pirminės sutarties trūkumus (aplinkybę, jog pirminėje sutartyje pareiškėjai nurodė ne visus savo įsipareigojimus kreditoriams). Pažymėtina, jog tiek pirminės 2022 m. sausio 25 d. sutarties, tiek patikslintos 2022 m. kovo 8 d. sutarties 2.3 punktuose yra aiškiai nurodyta, jog „nuo teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp R. J. ir A. J. nutraukiama, įsiteisėjimo dienos, tėvas R. J. vaikų – M. J. ir O. J., išlaikymui kiekvienam vaikui kas mėnesį moka po 266 Eur periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, pervesdamas šias sumas į motinos A. J. nurodytą sąskaitą banke“. Analogiška nuostata yra perkelta ir į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti pagrįstais apelianto argumentus, jog jis du kartus pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesuprato sutarties 2.3 punkte jam numatytos pareigos mokėti šiame punkte nustatyto dydžio išlaikymą, tuo tarpu susipažinęs su skundžiamu sprendimu jau suprato, jog 2.3 punkte įtvirtintas išlaikymo dydis neatitinka jo valios.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat deklaratyviais laiko apelianto argumentus, jog jis nesuprato, ką pasirašė, nes „nevisiškai“ moka valstybinę kalbą. Apeliantas yra Lietuvos Respublikos pilietis (byloje esančioje apelianto paso kopijoje nurodyta, jog apelianto pilietybė yra Lietuvos Respublikos). Be deklaratyvių apelianto teiginių byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas nemoka (nesupranta) lietuvių kalbos, todėl šie apelianto teiginiai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
26. Sprendžiant dėl apelianto gebėjimo suvokti pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas ir jos teisines pasekmes, atsižvelgtina ir į apelianto amžių, išsilavinimą, gyvenimišką ir profesinę patirtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, duomenys apie apelianto išsilavinimą, dirbamą darbą teismui nepateikti (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė tik duomenis apie savo neįgalumą. 2022 m. kovo 23 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto I teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog apelianto darbingumo lygis procentais – (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), apeliantas negali dirbti: dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg; priverstiniais liemens palenkimais; viršvalandinių darbų. Tačiau aplinkybė, patvirtinanti, jog apelianto darbingumo lygis yra (duomenys neskelbtini), nesant jokių kitų įrodymų, pati savaime nepatvirtina, jog apeliantas, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negalėjo suprasti/suvokti sutarties 2.3 punkte numatytos sąlygos, susijusios su vaikams kiekvieną mėnesį skiriamo išlaikymo dydžiu.
27. Pažymėtina, kad, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkrečios sutarties pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sutartį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Apeliantas per visą laikotarpį, kurio metu buvo sprendžiami su santuokos nutraukimu ir vaikų išlaikymu susiję klausimai, neabejotinai turėjo suvokti sutarties dalyje dėl vaikų išlaikymo išdėstytas sąlygas, juolab, kad sąlygos dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punkte yra išdėstytos tiksliai ir aiškiai.
28. Apeliantas nurodo, jog sutartyje numatyta 266 Eur / mėn. suma, kurią apeliantas turi mokėti kiekvienam vaikui, neatitinka jo finansinių galimybių ir vaikų poreikių. Be to, apelianto tėvams taip pat yra nustatytas nedarbingumas.
29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas, prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.
30. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis). Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą atitinkamą aplinkybę esant nei jos nesant. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį.
31. Vertindamas apelianto argumentus dėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyto nepagrįstai didelio ir apelianto turtinius interesus pažeidžiančio bei vaikų poreikius neatitinkančio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, apeliacinis teismas pažymi, kad šalys šiuo konkrečiu atveju susitarė dėl pusės minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo, kuris teismų praktikoje pripažįstamas būtinu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė 533,65 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 730 Eur), taigi sutartyje numatytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, remiantis orientaciniu MMA kriterijumi, atitinka kiekvieno tėvo vaikui mokėtiną išlaikymą (266 Eur x 2 tėvai = 532 Eur).
32. Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, jog nustatytas išlaikymo dydis pažeidžia jo turtinius interesus bei neatitinka vaikų poreikių, jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog teismui pateikti duomenys apie apelianto darbingumo lygį neatskleidžia apelianto gaunamo darbo užmokesčio bei patys savaime nepatvirtina apelianto turtinės padėties. Aplinkybė, jog apelianto motinai yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, o tėvui – (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, taip pat pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo numatytas nepilnamečiams vaikams apelianto skiriamas išlaikymas neatitinka apelianto turtinių interesų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog išlaiko ir prižiūri tėvus, atsižvelgiant į tai, apelianto pateikti įrodymai apie tėvų nedarbingumo lygį neturi jokios reikšmės sprendžiant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio klausimą. Apeliantas taip pat neįrodinėja, jog jo kiekvienam vaikui per mėnesį skiriamas vienos MMA išlaikymas yra per didelis ar viršija vaikų poreikius.
33. Byloje nesant jokių rašytinių įrodymų kurie atspindėtų apelianto gaunamas pajamas, apeliacinis teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, kuria apeliantas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 266 Eur kiekvienam vaikui (Sutarties 2.3 punktas), nepagrįstai pažeidžia apelianto turtinius interesus ar neatitinka vaikų poreikių.
34. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, jog į bylą nebuvo įtraukta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, 2022 m. vasario 7 d. pranešimu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išvados pateikimo, kartu minėtai institucijai išsiųsdamas ir pareiškėjų procesinius dokumentus (b.l. 31-32). Byloje yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog „Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta iš tėvo vaikų išlaikymui priteistina suma – 266 Eur Tarnybos nuomone yra pakankama tenkinti vaikų įgimtus ir įgytus poreikius“ (b.l. 33-38). Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išvadoje nurodytų argumentų neaptarė, nesudaro pagrindo teigti, jog sprendimas priimtas, neatsižvelgus į išvadoje pateiktus duomenis.
35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apelianto valia, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaikams skirtino išlaikymo, buvo apribota taip, kad apeliantas nebūtų galėjęs suprasti sutarties 2.3 punkto sąlygos ir teisinės reikšmės. Be to, apeliantui buvo pakankamai daug laiko įvertinti sutartimi jam nustatytus įpareigojimus, o prašyme teismui nutraukti santuoką bendru sutikimu bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išreikštai valiai pasikeitus, informuoti apie tai bylą nagrinėjantį teismą. Prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pirmosios instancijos teismui pateiktas 2022 m. sausio 25 d., priimtas 2022 m. vasario 7 d. teisėjo rezoliucija, o išnagrinėtas priimant 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą. Vien tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo apelianto valia dėl sutarties sąlygų dalyje dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio pasikeitė, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
36. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant (padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Taigi, iš esmės pasikeitus apelianto turtinei padėčiai ar jo vaikų poreikiams, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. A. J. pateikė įrodymus, patvirtinančius jog apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios yra protingo dydžio, todėl, atmetus apeliacinį skundą, priteisiamos iš R. J. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
40. Pareiškėja taip pat pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog už prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengimą ir pateikimą pirmosios instancijos teismui, patyrė 329 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog šių išlaidų atlyginimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo spręstas (šalys tokio reikalavimo nereiškė), šių išlaidų paskirstymo klausimo šalys neaptarė ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teisme byla peržiūrima pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neperžengiant bylos nagrinėjimo apimties, buvusios pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų, patvirtinančių 329 Eur sumos sumokėjimą advokatui, nepasisako.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjos patirtas apeliacinės instancijos teisme.