- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-270-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27303-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Skolininkas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, I. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens skolininkės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, I. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė I. B. kreipėsi į teismą su 2021 m. rugsėjo 30 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu prašydama I. B. skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies ir nutarė paskirti skolininkei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-452-141/2016 dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nutartyje nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
3. 2021 m. lapkričio 22 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašymas dėl nutarties rezoliucinės dalies tikslinimo. Pareiškėjas nurodė, kad tais atvejais, kai nutartis priimama žodinio proceso tvarka, ji gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o ne nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, kaip nurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė suinteresuoto asmens Inspekcijos prašymą tenkinti ir ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte ir jį išdėstyti taip: „Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“
5. Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, todėl nutartyje turėjo būti nurodyta, kad ji skundžiama per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo skolininkė I. B. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-32795-960/2021.
7. Atskirajame skunde nurodo, kad pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis skolininkei buvo įteikta 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. kitą darbo dieną po nutarties paskelbimo ir išsiuntimo dienos, terminas atskirajam skundui paduoti pasibaigė 2021 m. lapkričio 22 d. Apeliantė pažymi, kad teismas 2021 m. lapkričio 21 d. paskutinę apskundimo termino dieną faktiškai sutrumpino minėtą terminą, nepagrįstai atimdamas iš skolininkės galimybę apskųsti 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį.
8. Apeliantės teigimu, ji tikėjo ir vadovavosi būtent 2021 m. lapkričio 12 d. nurodyta jos apskundimo tvarka, tuo tarpu, vadovaujantis skundžiama 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi, pirmosios nutarties apskundimo terminas sutrumpėjo ir pasibaigė 2021 m. lapkričio 19 d. Nurodo, kad tokia situacija prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kadangi skolininkei, neturinčiai teisinio išsilavinimo, nebuvo pagrindo nepasitikėti teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodytu jos apskundimo terminu. Šiuo atveju teismas, taisydamas rašymo apsirikimą, faktiškai atima iš bylos dalyvio galimybę pasinaudoti nutarties apskundimo teise. Panaikinus 2021 m. lapkričio 22 d. liktų galioti 2021 m. lapkričio 12 d. nustatytas apskundimo terminas, kuris baigėsi 2021 m. lapkričio 22 d. Tai atitiktų teisingumo ir protingumo principus, nes skolininkė, neturėdama pagrindo nepasitikėti teismo išaiškinimais, 2021 m. lapkričio 22 d. teikdama atskirąjį skundą negalėtų būti laikoma pažeidusia 2021 m. lapkričio 12 d. apskundimo terminą.
Atsiliepimas
9. Inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime nurodo, kad byla teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ir 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis priimta žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjime dalyvavo Inspekcijos įgaliotas atstovas. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjime nei antstolė, nei skolininkė nedalyvavo, nesudaro pagrindo teigti, jog byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apskundimo terminas, remiantis CPK 335 straipsniu, skaičiuotinas ne nuo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties įteikimo dienos, o nuo šios nutarties priėmimo dienos.
11. Atkreipia dėmesį, kad minėtosios aplinkybės gali būti reikšmingos terminui atskirajam skundui paduoti atnaujinimui. Neatitikimų ištaisymas 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties esmės nepakeitė ir bylos nagrinėjimo neužvilkino, todėl teisinio pagrindo ją naikinti nėra. Tuo tarpu skolininkei, vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neužkertamas kelias įgyvendinti teisę į apeliaciją pateikiant pareiškimą teismui dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir termino atskirajam skundui paduoti pasibaigimas neeliminuoja jos kaip proceso dalyvės iš apeliacinio proceso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas.
14. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-32795-960/2021 pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies ir nutarė paskirti skolininkei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-452-141/2016 dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nutartyje nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vadovaujantis šiuo išaiškinimu, atskirasis skundas dėl šios nutarties galėjo būti paduodamas iki 2021 m. lapkričio 22 d. imtinai. 2021 m. lapkričio 22 d. teisme gautas Inspekcijos prašymas dėl nutarties rezoliucinės dalies tikslinimo nurodant, kad tais atvejais, kai nutartis priimama žodinio proceso tvarka, ji gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o ne nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, kaip nurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas 2021 m. lapkričio 22 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą 2021 m. lapkričio 12 d. nutartyje. Bylos duomenys taip pat patvirtinta, kad 2021 m. lapkričio 22 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuris 2021 m. lapkričio 24 d. buvo priimtas.
15. Apeliantė, nesutikdama su 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi, nurodo, kad turėjo pagrįstą pagrindą vadovautis teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodyta apskundimo tvarka, o priėmus skundžiamą nutartį paskutinę apskundimo termino dieną, jai buvo apribota teisė pateikti atskirąjį skundą, tokia situacija neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
16. Teismas gali savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ir aiškiais aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, jog galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas).
17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutarties rezoliucinės dalies ištaisymas tik dėl jos apskundimo tvarkos (apskundimo galimybės) nėra procesinio dokumento esmės pakeitimas, kurį draudžia CPK 276 straipsnio 2 dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-593-370/2018, 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-464/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai priėmė 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria ištaisė 2021 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodytą nutarties apskundimo terminą ir tvarką. Kaip numato CPK 335 straipsnio 1 dalis, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kaip matyti, posėdis byloje 2021 m. lapkričio 8 d. vyko žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu, vadinasi apskundimo terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties priėmimo dienos bei atitinkamai pasibaigti 2019 m. lapkričio 19 d. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje pagrįstai ištaisyta apskundimo tvarka, priešingo minėtų nuostatų aiškinimo apeliantė atskirajame skunde nenurodė.
18. Taip pat pažymėtina, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir ex proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Ypač dėmesingas ir atidus teismas turi būti, jeigu tokios aplinkybės atsirado arba jų padariniai pasunkėjo dėl paties teismo veiksmų, kuriais buvo pažeistos proceso teisės normos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-36/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teismo padarytas įstatymo pažeidimas yra svarbi procesinio termino praleidimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/1999, 2000 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-727/2000). Teisės į apeliaciją ribojimas laiko atžvilgiu trumpu procesinio veiksmo atlikimo (atskirojo skundo padavimo) terminu kartu įpareigoja ir teismą sudaryti prielaidas tinkamam byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją realizavimui. Viena iš tokių prielaidų – CPK reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento (teismo nutarties) surašymas, o šiuo atveju – teisingas, CPK reikalavimus atitinkantis, nutarties apskundimo tvarkos ir termino nurodymas nutarties rezoliucinėje dalyje (CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-574-381/2015).
19. Šiuo atveju neginčytina ir akivaizdu, kad dėl pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimo, kuris buvo ištaisytas skundžiama nutartimi, apeliantė buvo sąžiningai suklaidinta dėl termino atskirajam skundui dėl 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties pateikti. Kaip matyti, apeliantė operatyviai ir apdairiai realizavo savo teisę į apeliaciją, 2021 m. lapkričio 22 d. pateikdama atskirąjį skundą dėl 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes ir jų reikšmę ir 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė apeliantės atskirąjį skundą, dėl atskirojo skundo yra užvesta byla Vilniaus apygardos teisme Nr. e2S-3395-643/2021. Įvertinus pirmosios instancijos teismo veiksmus sprendžiant dėl apeliantės atskirojo skundo priėmimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors skundžiama nutartimi ir sutrumpino apskundimo terminą, tačiau ėmėsi priemonių šiam pažeidimui pašalinti ir laikėsi pareigos ex officio garantuoti asmenų teisę į tinkamą procesą, jų procesinių teisių realizavimą įstatymo nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad dėl priimtos skundžiamos nutarties apeliantės teisė į apeliaciją pažeista nebuvo, ji ja pasinaudojo pateikusi atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, dėl įo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
apeliantės I. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.