- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-6464-676/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03817-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., V. Š., Valstybės įmonė, „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- S. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. (S. Š.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., A. Š. (A. Š.), Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po tėvo V. Š. (V. Š.) mirties priėmę palikimą ir jį valdo kaip savo asmeninę nuosavybę. Nurodė, kad 2020 m. spalio 19 d. mirė pareiškėjo tėvas V. Š.; po jo mirties liko jo vardu registruotas turtas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi bute, taip pat liko ir tėvo naudoti namų apyvokos daiktai, kuriuos po tėvo mirties pradėjo valdyti, jais disponuoti, kaip asmenine nuosavybe, mokėti komunalinius bei kitus mokesčius. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes faktiškai palikimą priėmė ir jį valdė kaip savo asmeninę nuosavybę. Šeimoje dar yra pareiškėjo mama V. Š., tačiau ji yra pasiligojusi ir nebenori jokio turto ir jokių įsipareigojimų, ir pareiškėjo brolis A. Š., kuris pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškia.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu pilnai sutiko, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybės. Paaiškino, kad yra sena, pasiligojus, todėl jos sūnus S. prižiūri būtą ir sodą, moka komunalinius ir kitus mokesčius. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sūnus S. Š. po tėvo V. Š. mirties priėmė palikimą ir jį valdo kaip savo asmeninę nuosavybę.
Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškimą sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. Š. atstovas advokatas V. J. prašo pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčo dėl palikimo priėmimo tarp įpėdinių nėra; pareiškėjas po tėvo mirties ir toliau liko gyventi bute, mokėjo mokesčius, tvarkė turtą, tai yra faktiškai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Suinteresuoti asmenys sutinka su palikimo priėmimo faktu, ką patvirtina savo atsiliepimuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. Š. yra V. Š., mirusio 2020 m. spalio 19 d., sūnus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad pareiškėjo tėvo V. Š. vardu įregistruota buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo su statiniais, pastato – sodo namo, ir pastato – šiltnamio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Kita įpėdiniai – mirusiojo V. Š. sutuoktinė V. Š. ir jos sūnus A. Š. į palikimą nepretenduoja, pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą nepateikė, testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo V. Š. palikimo priėmimo faktų.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Remiantis bylos duomenimis, po V. Š. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. Š. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Ginčo dėl palikimo priėmimo tarp įpėdinių nėra, pareiškėjo mama V. Š. ir brolis A. Š. neišreiškė noro paveldėti V. Š. turto. Iš pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdyje jo atstovo nurodytų aplinkybių bei pateiktų byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties palikimą valdė ir rūpinosi kaip savo turtu, tai yra prižiūrėjo ir rūpinosi butu bei žemės sklypu, mokėjo mokesčius. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas S. Š. po savo tėvo V. Š. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikoma priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas S. Š. po savo tėvo V. Š., mirusio 2020 m. spalio 19 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas turto paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. Š. (V. Š.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.