Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui L. B.,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, baustas, neteistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-78320345-16 (toliau – protokolas) P. G. buvo surašytas, jame nurodant, kad 2016 m. lapkričio 22 d. apie 10.30 val. Panevėžio rajone, Nausodės kaime vairavo automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas kitą automobilį nesuvaldė savo automobilio, nuvažiavo nuo kelio; eismo įvykio metu automobilis Audi neapgadintas; vairavo būdamas neblaivus, atsisakė nusistatyti girtumą; nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninės apžiūros talono ir tokiais veiksmais P. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 16, 127 punktus, jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kadangi veika, už kurios įvykdymą surašytas protokolas P. G., galimai padaryta iki ANK įsigaliojimo. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1 - 3 punktuose nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už <...> neblaivumo patikrinimo vengimą. Šios dalies sankcijoje buvo numatyta vairuotojams bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimą vairuotojui numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki ketverių metų.

Protokole nurodyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta veika, galiojant ANK, perkvalifikuotina pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kadangi pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ko nėra numatyta pagal ANK, todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, P. G. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalies veikos nagrinėjama pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančias ANK normas (atitinkamai pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį).

Įvertinus ATPK 124 ¹ straipsnio 8 dalies ir ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijas bei Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, kad padaryta veika perkvalifikuojama, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau kaip dešimt eurų mažesnis <...> negu ATPK, protokole nurodyta veika (pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 8 dalį) neperkvalifikuotina.

P. G. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį nepripažino. Ne visas aplinkybes prisimena, praėjo 4 mėnesiai. Paaiškino, kad kitą dieną po to, kai jie pjovė malkas ir su G. K. iš vakaro išgėrė porą „bonkių“, atvažiavo netoliese gyvenantis pažįstamas G. P., kurio paprašė, kad pavežtų iki parduotuvės. G. P. buvo blaivus. Pats (P. G.) buvo neblaivus, ryte vartojo alkoholio. Sutarė, kad važiuos su P. G. mašina, nes ja važiuoti pigiau (dujos). Važiuojant atgal iš parduotuvės, G. P. vairuojant mašiną, o jam sėdint šalimais, priekyje, kažkas pakliuvo po mašinos ratais ir vairuotojas pasuko mašiną į dešinę pusę, įvažiavo į griovį, viena puse ant kelio, kita – į nuožulnę. Automobilis nebuvo apgadintas. G. P. išėjo į šalimais esantį kaimelį prašyti gyventojų pagalbos, kad ištrauktų mašiną, o jis (P. G.) išėjo į kelią stabdyti pravažiuojančių automobilų. Sustabdė kelyje mašiną ir prašė, kad patrauktų jo automobilį. Toje mašinoje buvęs I. B. pamatė, kad jis išgėręs ir atsakė, kad netrauks. Jam aiškino, kad ne jis buvo už vairo, bet I. B., nieko nesakęs, išvažiavo, iškvietė policiją. G. P. grįžo praėjus apie 15 minučių nuo jo išėjimo. G. P. rado pagalbą, grįžęs ištraukė automobilį ir parvarė į jo (P. G.) kiemą, pats grįžo namo. Po kiek laiko į namus atvažiavo policija, apžiūrėjo mašiną ir liepė jam (P. G.) iš karto papūsti, bet jis atsisakė, nes ne jis vairavo, o grįžęs namo, nuėjo į kambarį, net nebuvo įlipęs į mašiną, buvo išgėręs. Neatsimena, ką sakė atvykus pareigūnams, buvo stipriai išgėręs. Gal nenorėjo G. P. nurodyti kaip vairavusio, neatsimena, kodėl sakė, kad G. K. vairavo. G. K. neturėjo teisių, automobilio nevairuoja. Buvo išgėręs ir neatsimena, dėl kokių priežasčių nenorėjo sakyti, kad G. P. vairavo. Jam niekas nedavė pasirašyti paaiškinimo, jis nieko nepasirašė, neskaitė. Kad būtų buvę paprašyta jo pateikti dokumentus, pažymėjimą, registracijos numerį, neprisimena, prašytas tik papūsti, daugiau jokių kalbų nebuvo, pūsti nesutiko, nes nevairavo, apsisuko ir nuėjo į kambarį. Pareigūnų automobilyje nesedėjo. Vėliau gavo laišką, kad jam atimtos vairuotojo teisės, sprendimą skundė Panevėžio apygardos teismui.

Liudytojas I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuodamas pamatė griovyje mašiną. Stovėjo pagalbos prašantis žmogus ir mojavo rankomis. Pamatė, kad jis akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, aiškino ir kalbėjo neaiškiai. Asmuo patvirtino, kad neblaivus, pasakė, kad vairavo, į griovį įkrito, prašė ištraukti, sakė, kad netoli gyvena. Automobilis buvo įvažiavęs į griovį atbula dalimi. Priėjęs iš priekio matė, kad dešinės pusės žibintas skeltas, gal ir iš anksčiau buvo sudužęs. Traukti atsisakė, nes asmuo buvo girtas, ir iškvietė policiją. Pavažiavo toliau, kad sulauktų policijos, nurodė, kur mašina. Kuomet apsisuko važiuoti, mašinos griovyje nebuvo, ji stovėjo kieme. Iki sodybos buvo keli šimtai metrų. Vėl policijai paskabino ir viską nupasakojo. Policija grįžo.

Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad lapkričio 22 dieną dirbo su patrule G. M.. Gavo iškvietimą, kad yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis, vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus, laukė pranešėjas, kuris turėjo nurodyti įvykio vietą, tačiau ten nuvažiavusio nuo kelio automobilio nerado ir išvažiavo. Vėliau vėl gavo pranešimą, kad tas automobilis stovi viename kieme. Kartu su pranešėju nuvažiavo, pradėjo ieškoti vairuotojo. Kai atvažiavo po iškvietimo, praėjo 10 minučių, o kai surado P. G. praėjo gal 20 minučių. Surado P. G., kuris buvo akivaizdžiai stipriai neblaivus, sakė, kad ne jis vairavo, o kažkoks draugas, K., kad nieko jis nežino. Negali tiksliai pasakyti, ką jis pasakojo, vieną kartą vienaip, kitą kartą kitaip pasakojo, painiojosi bepasakodamas viską. Jis lyg sakė, kad miegojo namuose. Prašė, kad P. G. nusistatytų girtumą, pateiktų dokumentus. P. G. atsisakė tikrintis blaivumą, viską neigė. Pradėjo ieškoti G. K., jį rado kitą dieną ir apklausė, paėmė paaiškinimą, jis nurodė, kad ne jis vairavo, kad jį nori pakišti. P. G. G. K. liepė pasakyti, kad pastarasis vairavo. P. G. surašė protokolą. Buvo apgadintas automobilio priekinis žibintas, įskilęs. Pagal liudytojo paaiškinimus priekis negalėjo būti apgadintas. Jis sakė, kad buvo atbulomis nuo kelio nuvažiuota. Tiesioginių liudytojų nebuvo reikalo ieškoti, nepavyko nustatyti. Policijos pareigūnai pačiame įvykyje nebuvo, jo nematė, rėmėsi liudytojų parodymais. I. B. nematė, kad P. G. vairavo, tik P. G. jam pasakė, kad pats vairavo.

Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad Panevėžio rajone, Nausodės kaime, automobilis nuvažiavo nuo kelio. Buvo sustabdytas pro šalį važiuojantis asmuo, kuriam automobilio vairuotojas sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą automobilio nerado. Įvykio liudytojas nurodė, kad automobilis stovi kieme. Liudytojas I. B. pasakojo, kad važiavo nuo Berniūnų k., eismas kelyje nebuvo intensyvus. Pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Vairuotojas sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas. Jam P. G. minėjo, kad vairavo automobilį, nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Pareigūnai P. G. rado namuose. Jiems atvykus, P. G. buvo stipriai neblaivus, negalėjo paaiškinti, sakė, kad tai vairavo, tai nevairavo, painiojosi. Sakė, kad vairavo kitas asmuo, jo vardą, pavardę, o kitų jo duomenų nenurodė. P. G. paaiškinimą rašė kolega. Neprisimena, ar P. G. pasirašė paaiškinime. Aiškinosi, kam priklauso automobilis, paprašė pateikti automobilio dokumentus. P. G. buvo neblaivus, todėl P. G. paprašė „papūsti“. Kadangi P. G. atisakė „pūsti“, pasodino į tarnybinį automobilį. Su kolega L. B. rašė tarnybinius pranešimus, jie vienodi, nes įvykio aplinkybės vienodos. Darė prielaidą, kad P. G. tą dieną jiems meluoja. Kitą dieną susirado vairuotoją, kurį P. G. nurodė, kaip vairavusį automobilį. G. K. parodymai skyrėsi, prisipažino, jog jo prašė, kad prisiimtų kaltę už kitą vairuotoją, nurodė, kad automobilį vairavo P. G..

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad padėjo P. G. supjaustyti malkas, jas pjovė ne vieną dieną. Kas įvyko vėliau, nežino, niekur nevažiavo. Daug laiko praėjo, sunkiai prisimena. Buvo atvykusi pas P. G. policija, jį apklausė. Tuo metu gyveno pas P. G.. Nežino, kodėl atvyko pareigūnai. Pirmą sykį jie atvyko vakare, jį pasikvietė į mašiną ir klausinėjo, bet jis atsakė, kad nežino, kas važiavo, mašina stovi kieme, niekas nevažiavo. Kitą dieną vėl atvažiavo policija, tuomet buvo ir P. G., kuris įsileido pareigūnus, po to pasikvietė ir jį (G. K.). Negali pasakyti, kur pareigūnai apklausė P. G.. Savo paaiškinimą pasirašė, bet buvo be akinių, neįskaitė, kas jame parašyta, surašyta ne taip, kaip nurodė pareigūnams. Pareigūnai neteisingai parašė, kad P. G. jo prašė nesakyti, kad P. G. išgėręs važiavo, ir padarė eismo įvykį, ši aplinkybė neteisingai nurodyta pareigūnų. Kitos aplinkybės paaiškinime daugmaž nurodytos teisingai, kitų aplinkybių teisingumą tvirtina. Automobilį gali vairuoti, bet teisių neturi kokie 3 ar 4 metai, nes dingę dokumentai.

Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, jog jam nuvykus pas P. G., šis paprašė pavežti iki kaimo parduotuvės. P. G. buvo išgėręs. Pas P. G. kieme matė G. K., kuris buvo stipriai išgėręs. Važiavo su P. G. mašina, mašinoje buvo malkos. Grįžtant iš parduotuvės, buvo bloga kelio danga, sustojus kelkraštyje, mašina „užbuksavo“ ir paslydo į griovį. Automoblis nebuvo pažeistas. Buvo likę 100-150 metrų iki P. G. namų. Aplinkui nieko nebuvo. Nuėjo pakviesti kaimyną, kad ištrauktų. Grįžo po 10-15 minučių, kitas automobilis juos partempė. Jam grįžus, P. G. minėjo, kad buvo sustojęs automobilis. Nežino, kodėl P. G. pasakė, kad G. K. vairavo, mano, kad norėjo, kad jis (G. P.) neturėtų problemų. Teisę vairuoti automobilį turi. Alkoholio nevartoja visai. Tuo metu jo automobis stovėjo P. G. kieme.

Teismas, vertindamas bylos duomenis, pažymi, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad P. G., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Aplinkybę, kad vairavo transporto priemonę, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie tiesioginiai tiek byloje esantys, tiek ir teismo metu gauti įrodymai: iš teisme apklaustų liudytojų parodymų ir bylos rašytinės medžiagos matyti, kad niekas nematė P. G. sėdinčio už automobilio vairo ar išlipančio iš automobilio, o atsižvelgiant į tai, kad tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad P. G. buvo akivaizdžiai (stipriai) neblaivus, kalbėjo neaiškiai, painiodamasis, neracionalu remtis ta aplinkybe, kad, kaip nurodo I. B., akivaizdžiai neblaivus, svirduliuojantis, neaiškiai kalbantis žmogus jam buvo sakęs apie tai, kad vairavo neblaivus, pastarajam teigiant priešingai (t. y. kad sakė I. B., kad ne jis buvo už vairo), ir nesant daugiau patikimesnių duomenų, patvirtinančių, kad P. G. vairavo. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu I. B. kalbėjo su žymiu akcentu, yra nelietuvis, ir nors ir teigia gerai suprantantis lietuvių kalbą, bet atsižvelgiant į tai, kad ji jam nėra gimtoji, neatmestina klaidos ar neteisingo P. G. kalbos supratimo tikimybė. Be to, P. G. parodymus apie tai, kad ne jis vairavo automobilį, patvirtina teismo posėdžio metu apklausto G. P. parodymai, kurie savo turiniu atitinka P. G. parodymus, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėtų šiais parodymais remtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas negali grįsti savo sprendimo prielaidomis, o nesant patikimų įrodymų, kad P. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, teismas visas abejones privalo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tai, kad P. G. iš pradžių nurodė G. K., ne G. P., kaip vairavusį asmenį, nėra pakankamas pagrindas P. G. kaltei preziumuoti, tuo labiau, kad iš liudytojų ir paties P. G. parodymų matyti, kad jis tuo metu buvo stipriai neblaivus, kalbėjo neaiškiai, o ir pats P. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad taip elgėsi matyt nenorėdamas G. P. pridaryti rūpesčių, žinodamas, kad G. K. neturi teisių. G. K. teismo posėdžio metu nurodė nematęs P. G. už vairo, nepatvirtino aplinkybių apie jo vairavimą esant neblaiviam, atsižvelgiant į tai, kad iš liudytojų parodymų matyti, kad ir pats G. K. galėjo būti neblaivus, teismas negali vertinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimais, o teismo metu jis nieko reikšmingo apie įvykį negalėjo papasakoti. Kaltinimui patikimais duomenimis neįrodžius P. G. vairavimo, negalimas ir jo veiksmų vertinimas kaip pažeidžiantis KET 16, 127 punktų reikalavimus, tuo labiau, kad iš I. B., L. B., P. G., G. P. parodymų visumos matyti, kad automobiliui įvykiu jokios žalos nebuvo padaryta (priekinio automobilio žibinto pažeidimui neatitinkant liudytojų nurodomų automobilio padėties griovyje ir galimų jo sužalojimo vietų aplinkybių, be to, atitinkamiems liudytojams teigiant apie atitinkamo sužalojimo buvimą iš anksčiau). Taigi iš anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ANK 422 straipsnio 7 dalies ar ATPK 124 ¹ straipsnio 8 dalies pažeidimams konstatuoti byloje nepakanka įrodymų. Policijos pareigūnai patys tiesiogiai P. G., vairuojančio automobilį nematė, gretinant L. B. ir kitų liudytojų parodymus, matyti, kad pas P. G. į namus nuvyko tik praėjus apie 20 minučių nuo iškvietimo, t. y. ne įvykio vietoje prie automobilio iš karto po įvykio jis buvo paprašytas nusistatyti girtumą ir pateikti kaltinime nurodytus dokumentus.

Policijos pareigūnai, teisme duodami parodymus, nurodė, kad P. G. prašomas nusistatyti girtumą, pateikti atitinkamus dokumentus, vengė tai padaryti ir šiais parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, kadangi jie įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti duoti P. G. kaltinančius parodymus, tačiau vien minėtų faktinių aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas tam, kad asmuo būtų traukiamas atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ar ATPK 124 ¹ straipsnio 8 dalį.

Kaip jau buvo minėta, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta atsakomybė už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. ANK 422 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą ar alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šio pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010 ir kt.).

KET 16 punkte įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, o 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, o 6 dalis - kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte nurodytas vairuotojo apibrėžimas: vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vairuotojo pareiga vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

Taigi, analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratą, pareigas ir atsakomybę už šių pareigų nesilaikymą, matyti, kad P. G. pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iš jo buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą ir pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą, techninės apžiūros taloną, jam jau būnant savo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo (šiuo atveju nenustatinėjant vairavusio asmens dėl anksčiau nurodytų aplinkybių) iki policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti blaivumą ir pateikti atitinkamus dokumentus praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 20 ar daugiau minučių), nebegalėjo būti laikomas vairuotoju aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumą bei pateikti atitinkamus dokumentus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos analogiškose situacijose laikosi ir aukštesnieji teismai (žr. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-104-744/2017).

Aiškinimas, kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigą tikrintis neblaivumą ar pateikti atitinkamus dokumentus ne tik sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, ar iškart po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, teismo nuomone, reikštų ne ką kitą, o plečiamąjį įstatymo aiškinimą, kas prieštarauja ne tik ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog atsako tik tas asmuo, kurios padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad P. G. veikoje nėra jam inkriminuojamų administracinio nusižengimo, teisės pažeidimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jo atžvilgiu administracinė teisena pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktą nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 3, 4, 5 straipsniais, ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir ATPK 124 ¹ straipsnio 8 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.