- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2-504/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- V. V., UAB „Šiaulių technika“
- Ieškovas
- AB „Parex bankas“
- Trečiasis asmuo
- BUAB 4 Vėjai, Ko
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir UAB „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti dalį žyminio mokesčio už atsakovų pateiktą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-425-368/2009 pagal ieškovo AB „Parex bankas“ ieškinį minėtiems atsakovams dėl skolos priteisimo (tretysis asmuo BUAB 4 Vėjai ir Ko“, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Parex bankas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. V. ir UAB „Šiaulių technika“ 440 000 Lt, taip pat iš atsakovo V. V. 465 423,36 Lt skolą bei 5 proc. procesinių palūkanų, o iš UAB „Šiaulių technika“ 6 procentus procesinių palūkanų bei 13 054,23 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009-10-30 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovui: iš atsakovo V. V. 465 423,36 Lt žalai atlyginti, 6709,87 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus procesinių palūkanų; iš atsakovo UAB „Šiaulių technika“ 440 000 Lt žalai atlyginti, 6344,36 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 6 procentai procesinių palūkanų (b. l. 105-109).
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo, prašydami visiškai arba iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismui nepatenkinus šio prašymo, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo (b. l. 112-118). Nurodė, jog dėl sunkios materialinės padėties negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, juolab kad atsakovų turtas yra areštuotas, o atsakovo V. V. darbo užmokestis yra nepakankamas sumokėti 8654,23 Lt žyminio mokesčio. Be to, atsakovas UAB „Šiaulių technika“ turi įsiskolinimų VSDFV (42 459 Lt), Mokesčių inspekcijai (280 917 Lt), atsiskaitomosiose sąskaitose pinigų nėra, o turtas taip pat areštuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovų prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies; įpareigojo apeliantus iki 2010 m. sausio 18 d. sumokėti dalį (V. V. - 3000 Lt, o UAB „Šiaulių technika“ - 2500 Lt) žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo juos atleido (CPK 83 str. 3 d.; b. l. 152). Teismas nurodė, jog nors apelianto V. V. pajamos yra tik 575 Lt per mėnesį, jo, kaip ir kito apelianto turtas yra areštuotas, be to, atsakovai turi skolų, tačiau V. V. dirba, yra veikiančios UAB „Šiaulių technika“ generalinis direktorius, o pastaroji įmonė, nors ir turi skolų, tačiau yra veikianti.
Šalies argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį ir visiškai atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba nustatyti apeliantų realias galimybes atitinkančio žyminio mokesčio dydį, atidedant jo sumokėjimą iki bylos pagal apeliacinį skundą išnagrinėjimo iš esmės (b. l. 154-156). Nurodo, jog atsakovas V. V. negali sumokėti net teismo nustatytos žyminio mokesčio dalies (3000 Lt), kadangi jo mėnesio pajamos yra tik 575 Lt, jis banko sąskaitose neturi lėšų, o tai, kad jis yra UAB „Šiaulių technika“ generalinis direktorius, neįrodo geresnės jo finansinės padėties. Atsakovas UAB „Šiaulių technika taip pat negali sumokėti skundžiama teismo nutartimi nustatytos žyminio mokesčio dalies (2500 Lt), kadangi turi skolų VSDFV ir Mokesčių inspekcijai, neturi lėšų banko sąskaitose, o didžioji dalis įmonės turto yra įkeista arba areštuota. Tai, kad įmonė nėra bankrutuojanti ir veikia, nereiškia, jog ji turi galimybę sumokėti teismo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti (b. l. 167). Nurodo, jog teismui nebuvo pateikti duomenys apie atsakovų V. V. ir UAB „Šiaulių technika“ sąskaitų išrašus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovų pajamas. Tai, kad atsakovai turi skolų ir nuostolių, nereiškia, kad jie negali sumokėti nustatyto žyminio mokesčio dalies. Atsakovo V. V. nurodytos pajamos iš darbo užmokesčio yra nerealios, turint galvoje tai, kad jis yra ne tik UAB „Šiaulių technika“ generalinis direktorius, bet dirba ir UAB „Elminta“, UAB „Langvirus ir Ko“, UAB „Laisvingė“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovai civilinę bylą veda per advokatą, todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip atsakovas V. V. , per mėnesį gaudamas tik 575 Lt, gali sumokėti už advokato teikiamas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė skundžiamos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų.
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo mokesčio, jo sumokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose); turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.).
Atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo klausimus reglamentuoja CPK 83 straipsnis, pagal kurio trečiąją dalį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatęs, kad dėl asmens turtinės padėties įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta.
Be to, remiantis CPK 84 straipsniu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį bei prašyme išdėstytus argumentus, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas – atidėjimas prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei pareiškėjas neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal bylos aplinkybes yra pagrindo manyti, kad per ilgesnį laikotarpį asmuo gali sumokėti žyminį mokestį.
Abiem atvejais turi būti įvertinama pareiškėjo turtinė padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai, atsižvelgęs į atsakovų turtinę padėtį, atleido juos nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, tačiau, nustatydamas mokėtinos dalies dydį bei spręsdamas žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bei tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų apie atsakovų finansinę bei turtinę padėtį, tarp jų apie jų turto areštą, todėl padarė prieštaringą išvadą dėl atsakovų galimybės sumokėti nustatytą žyminį mokestį.
Iš bylos duomenų matyti, jog abu atsakovai turi nekilnojamojo ir kitokio turto, tačiau jis yra areštuotas (b. l. 120-126, 130-140). Atsakovo UAB „Šiaulių technika“ atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai apeliacinio skundo pateikimo dieną buvo 0 Lt (b. l. 160); iš UAB „Šiaulių technika“ 2009 metų balanso matyti, jog įmonė turi turto, kurio vertė 3 456 523 Lt (b. l. 157), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 7 675 337 Lt (b. l. 158), be to, įmonė ataskaitiniu laikotarpiu (2009 m.) patyrė 4 013 668 Lt nuostolio (b. l. 159), o 2009-12-31 buvo skolinga VSDFV 44 494 Lt ir Šiaulių AVMĮ – 291 270 Lt (b. l. 161). Atsakovo V. V. darbo užmokestis, jo pateiktais duomenimis, yra 575 Lt per mėnesį, jo nekilnojamasis turtas yra areštuotas (b. l. 120-126).
Aukščiau nurodyti duomenys leidžia teigti, jog teismo nustatyta mokėtina žyminio mokesčio dalis atsakovų apeliacinio skundo padavimo teismui dieną (3000 Lt V. V. ir 2500 Lt UAB „Šiaulių technika“) jiems yra per didelė našta, kuri užkirstų kelią atsakovams pasinaudoti teise į apeliaciją (CPK 301 str.)
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindo manyti, kad atsakovai per ilgesnį laikotarpį galės sumokėti teismo nurodytą žyminio mokesčio dalį (CPK 84 str.). Tokią išvadą suponuoja bylos duomenys apie tai, kad atsakovai turi pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto, kuris šiuo metu yra areštuotas (V. V. – 598 828 Lt, UAB „Šiaulių technika“ – 10 893 016 Lt). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog V. V. yra ne tik UAB „Šiaulių technika“ generalinis direktorius, tačiau ir UAB „Langvirus ir ko“ direktorius, UAB „Langvirus“ darbuotojas, o teigdamas, kad jo mėnesio pajamos yra tik 575 Lt ir kad jis neturi pinigų banko sąskaitose, nepateikia teismui duomenų apie jo asmenines sąskaitas banke, iš kurių būtų galima spręsti apie jo turimas pinigines lėšas bei pajamas (CPK 178 str., 314 str.; b. l. 127-129). Beje, atsakovo UAB „Šiaulių technika“ 2009 m. balanso duomenimis (b. l. 157), atsakovo per vienerius metus gautinos sumos sudaro 333 528 Lt, ir byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Šiaulių technika“ nebevykdytų savo veiklos ar jai būtų iškelta bankroto byla.
Dėl nurodytų motyvų skundžiama apygardos teismo nutartis pakeistina, sumažinant teismo nustatyto žyminio mokesčio dalį, mokėtiną skundo padavimo metu: V. V. iki 1000 Lt, UAB „Šiaulių technika“ - 500 Lt žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies, nurodytos pirmosios instancijos teismo nutartyje, sumokėjimą atidedant iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 84 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį.
Įpareigoti iki 2010 m. gegužės 10 d. atsakovą V. V. sumokėti 1000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl 2009-12-07 Šiaulių apygardos teismo sprendimo, o atsakovą UAB „Šiaulių technika“ – 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, bei pateikti apie tai duomenis Šiaulių apygardos teismui.
Atidėti kitos dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nustatytos Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi (po 2000 Lt kiekvienam atsakovui), sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme.
Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo nutarties dalį.