Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. B. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 10 (dešimt) mėnesių nuo 2017 m. balandžio 19 d. teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 4 108,22 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto aštuonių eurų 22 ct) turtinę žalą T. Ž., per bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis T. Ž. darbo vietoje – patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), uždrausti lankytis A. B. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 13 d., 04.46 val., iki 2018 m. birželio 13 d., 14.59 val.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikta galioti A. B. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, nutarta kardomosios priemonės nebetaikyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 13 d., apie 04.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - sugyventine R. M. metu, tyčia vieną kartą sudavė pagalve nukentėjusiajai R. M. į galvos sritį, tyčia išstumdamas nukentėjusiąją R. M. iš kambario ir uždarydamas kambario duris, durimis prispaudė nukentėjusiajai R. M. dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinės plaštakos sumušimą su poodine kraujosruva ir minkštųjų audiniu patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios R. M. apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymų normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

8. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, spaudimu, tempimu, kitokiu smurtavimu), alternatyviais padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota šios nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje tyčia vieną kartą pagalve sudavė sugyventinei R. M. į galvos sritį ir tyčia išstumdamas R. M. iš kambario ir uždarydamas kambario duris, durimis prispaudė R. M. dešinę ranką, tuo padarydamas dešinės plaštakos sumušimą su poodine kraujosruva ir minkštųjų audiniu patinimu. Nors apeliantas savo kaltę neigia ir pateikia argumentus, kuriais vadovaujantis siekia būti išteisintas, tačiau abejoti neteisėtų A. B. veiksmų sugyventinės atžvilgiu atlikimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. nurodo, kad R. M. dešinioji ranka buvo sužalota ne dėl jo tyčios, bet dėl neatsargumo, nes uždarant duris jis nepastebėjo jos rankos, kuria ji buvo atsirėmusi į durų staktą, teigia neturėjęs tikslo tyčia sužaloti ir sukelti skausmą savo sugyventinei.

11. Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

12. BK 16 straipsnis numato, kokie nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai yra pripažįstami padaryti dėl neatsargumo, t. y. jei jie yra padaryti dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 straipsnio 2 ir 3 dalys).

13. Pirminės apklausos metu nukentėjusioji R. M. nurodė, kad naktį nuteistasis prabudęs pradėjo konfliktuoti. Jis su pagalve sudavė jai per galvą. Tada jam nukentėjusioji pasakiusi, kad jis eitų iš jos namų, o nuteistasis tuomet pradėjo varyti nukentėjusiąją iš miegamojo. Jie tarp miegamojo durų tarpusavyje susistumdė, nuteistasis tada staigiai patraukė miegamojo duris ir prispaudė nukentėjusiajai dešinės rankos plaštaką, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 23-24). Nukentėjusioji R. M. tą pačią dieną apklausiama papildomai nurodė, jog pabudęs A. B. elgėsi agresyviai. Jis atsikėlęs iš lovos, paėmęs pagalvę su ja sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į galvos sritį. Tuo metu jokio fizinio skausmo nejuto. Tuomet ji atsikėlė iš lovos ir pasakė A. B. išeiti iš jos namų. Tada A. B. priėjęs prie jos, abejomis rankomis palietęs jos krūtinę ją pastūmė iš priekio ir atbulą norėjo tokiu būdu išstumti iš miegamojo kambario. Kai jis bandė ją išstumti iš kambario, ji pradėjo laikyti dešine ranka už kambario durų staktos, o kairę ranką laikė padėjusi ant pačių miegamojo kambario durų, norėjo, kad Arturas neužsidarytų ir neužsirakintų miegamojo durų. Arturas jėga bandė uždaryti kambario duris ir vienu momentu, tyčia uždarydamas duris, prispaudė jai dešinę ranką. <...> Tikrai 2018 m. birželio 13 d. nakties metu ji patyrė fizinį smurtą. A. B. atliko veiksmus jos atžvilgiu tyčia, tyčia jis ją bandė išstumti iš kambario, ko pasekoje prispaudė jai dešinę ranką ir liko sužalojimas (t. 1, b. l. 26-27). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausė nukentėjusiąją, kuri patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b. l. 145-146).

14. Nukentėjusiosios R. M. parodymuose nurodomas jai padarytas sužalojimas yra patvirtinamas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. G1810/2018(02), kurioje konstatuota, kad R. M. padaryta dešinės plaštakos sumušimas su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu. Specialisto išvadoje nurodoma, kad trauma įvykusi nuo trauminio kontakto su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, vyraujant spaudimo elementui, galimai suspaudžiant ranką tarp durų varčios ir staktos. Trauma šviežia iki paros senumo, kas atitinka nurodytą traumos laiką (t. 1, b. l. 33).

15. Nagrinėjamu atveju teigti, jog A. B., būdamas suaugęs vyras ir neturintis jokių adaptacijos ar psichikos sutrikimų, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nėra pagrindo. Stumdamas atbulomis nukentėjusiąją iš kambario, kuri buvo viena ranka įsikabinusi į durų staktą, o kita įsirėmusi į duris, ir trenkdamas durimis, nuteistasis negalėjo tikėtis, jog tokiais savo veiksmais nesukels nukentėjusiajai atitinkamų sužalojimų. Šiuo atveju A. B. veikė neapibrėžta tyčia – nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent tai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvinę pusę, t. y. suvokimas, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatymas, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams.

16. Daroma išvada, kad nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadaryta, todėl prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį atmestinas.

17. Nuteistasis ginčija taikomą apribojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė A. B. bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę A. B. apylinkės teismas atsižvelgė, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti asmeninius santykius panaudojant smurtą, kad nusikalstama veika padaryta tyčine kaltės forma, lengvinančia atsakomybę aplinkybe laikyta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančia aplinkybe, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalto būdamas recidyvistas, asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas). Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nuteistajam turi paskirti vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Nuteistasis A. B. prašo panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtą įpareigojimą - būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, motyvuodamas tuo, kad jis yra taksi vairuotojas, kuriam tenka dirbti ir naktį, dėl apribojimo jis gali prarasti darbą ir taip negalėtų sumokėti teismo paskirtos baudos. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose yra skiriamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame yra nurodyta, kad nuteitasis negali išeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, todėl teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinio skundo prašymą dėl įpareigojimo būti namuose atmeta kaip nepagrįstą.

18. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau byloje surinktais ir tinkamai ištirtais duomenimis yra nustatyta, kad A. B. 2018 m. birželio 13 d. tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę R. M. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios R. M. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.