- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2-272/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Artūras Driukas (pran.), Alė Bukavinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,EMSI“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (pranešėjas) ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,EMSI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (ieškinio medžiaga Nr. 2-917-553/2009).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „EMSI“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo pasiūlymas dalyvauti supaprastintame atvirame konkurse „Benzino, dyzelinio kuro, suskystintų dujų pirkimas“ (pirkimo Nr. 67994), panaikinti šio konkurso pasiūlymų eilę, pripažinti negaliojančia konkurso sąlygų 2.2 punkto dalį „Tiekėjas privalo turėti savo degalines Vilniuje, Klaipėdoje, o taip pat Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Alytaus, Prienų, Ignalinos, Vilniaus, Švenčionių rajonuose“, taip pat prašė atnaujinti praleistą Viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra pateikti teismui motyvuotą ir pagrįstą prašymą dėl praleisto Viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto termino ieškiniui pateikti atnaujinimo, nurodyti ginčijamų Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro sprendimų priėmimo datą, numerį, spręsti dėl UAB „Lukoil Baltija“ bei kitų konkurso dalyvių, įtrauktų į konkurso pasiūlymų eilę, galimybės dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atitinkamai pateikiant teismui jiems skirtų procesinių dokumentų egzempliorius, taip pat pateikti teismui pareiškėjo konkurso pasiūlymą bei įmonės įstatų nuorašą.
Šalindamas ieškinio trūkumus, pareiškėjas pateikė teismui 2008 m. rugsėjo 12 d. pasiūlymą „Dėl benzino, dyzelinio kuro, suskystintų dujų pirkimo“ bei įmonės įstatų nuorašą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad teismo nustatytu terminu pareiškėjas visų ieškinio trūkumų nepašalino bei nepateikė prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą jiems pašalinti. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė neturintis duomenų apie tolesnę konkurso eigą, dėl ko negalėjo laiku pasirengti kreipimuisi į teismą bei pateikti teismui atitinkamų dokumentų, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad siekdamas pašalinti teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, kreipėsi į Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą dėl duomenų pateikimo. Tuo tarpu jokių kitų aplinkybių dėl kreipimosi į teismą termino praleidimo pareiškėjas nenurodė, todėl teismas konstatavo, jog neturi objektyvios galimybės įvertinti, ar šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Nurodo, kad 2008 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, kad, neturėdamas duomenų apie tolesnę konkurso eigą, apeliantas negalėjo pateikti teismui informacijos, reikalingos kreipiantis į teismą, dėl ko prašė išreikalauti duomenis iš Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro. Be to, apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas 2008 m. lapkričio 10 d. raštu informavo Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą apie ketinimą kreiptis į teismą, dėl ko pastarasis atisakė suteikti su konkursu susijusią informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB ,,Utenos krosnys” (bylos Nr. 3K-3-1121/2002); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G. (bylos Nr. 3K-3-244/2003); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė, V. A., A. B., V. B., Z. M. B. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-380/2008)).
Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo ieškinį, kurio reikalavimai siejami su Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nuostatų pažeidimu, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino visų 2008 m. lapkričio 28 d. teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Kaip vieną iš ieškinio trūkumų pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad pareiškėjas kartu su ieškiniu nepateikė teismui motyvuoto ir pagrįsto prašymo dėl praleisto Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyto termino ieškiniui pateikti atnaujinimo. Siekiant atsakyti į klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai teismas nustatė šį procesinio dokumento trūkumą, o jo nepašalinus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, būtina išsiaiškinti šio specialiajame įstatyme nustatyto termino teisinę prigimtį ir pobūdį.
Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato tiek pretenzijų pateikimo terminus – 5 dienos nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (VPĮ 94 str. 1 d.), tiek kreipimosi į teismą su ieškiniu terminą – 10 dienų nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje (VPĮ 95 str. 1 d.). Įstatyme tiekėjui suteikta teisė iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti perkančiajai organizacijai pretenziją dėl veiksmų, kurie pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus; naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida - pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija (VPĮ 93 str. 1 d.). Įstatyme taip pat nustatyta, kad tais atvejais, jeigu perkančioji organizacija pretenzijos nepatenkina ar neišnagrinėja įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą (VPĮ 95 str. 1 d.), tai yra esant vienai nurodytų aplinkybių, atsiranda įstatyme nustatytos kreipimosi į teismą prielaidos.
Įstatymo reikalavimų dėl pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarkos ir terminų teisinė reikšmė ir jų nesilaikymo pasekmės yra skirtingos. Vienas reikalavimų, kurių laikytis turi pretenziją teikiantis tiekėjas, yra pretenzijos pateikimo terminas - pretenzija perkančiajai organizacijai turi būti pateikta raštu per 5 dienas nuo tos dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą (VPĮ 94 str. 1 d.). Be to, įstatyme nustatyta, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 94 str. 2 d.). Iš sisteminės aptariamų normų analizės išplaukia išvada, kad su pirkimo sutarties sudarymo momentu įstatymo yra susietas tiekėjo teisės pareikšti pretenziją galiojimas - pirkimo sutartį sudarius ši tiekėjo teisė išnyksta, ir pasinaudojimas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka tampa negalimas. Pirkimo sutarties sudarymas yra įstatymo nustatyto naikinamojo pretenzijos pateikimo termino pabaigos momentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ ,,Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (bylos Nr. 3K-3-35/2009)).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatyti laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose laikytini procedūriniais terminais; nuo ieškinio senaties terminų ir procesinių terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Villon“ (bylos Nr. 3K-3-539/2008)). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ ,,Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (bylos Nr. 3K-3-35/2009) išaiškino, kad VPĮ 94 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas 5 dienų terminas savo teisine prigimtimi atitinka procedūrinio termino požymius: šis terminas nustatytas pretenzijai perkančiajai organizacijai pateikti, su šio termino praleidimu įstatyme nesiejamas tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimas. Perkančioji organizacija įstatymo įgaliota nagrinėti tiekėjo pateiktas pretenzijas, iš to išplaukia jos teisės spręsti, ar tiekėjo pateikta pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo. Tai, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo pretenziją, kuri jai buvo pateikta praleidus penkių dienų pretenzijos pateikimo terminą, reiškia ir tai, kad pretenzijos pateikimo terminą perkančioji organizacija atnaujino. Perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimas ir šiuo atveju reiškia įstatyminę kreipimosi į teismą prielaidą. Vien ta aplinkybė, jog perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant procedūrinį skundo pateikimo (5 dienų) terminą, tačiau iki pirkimo sutarties sudarymo, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia tiekėjui teisės kreiptis gynybos į teismą.
Kaip jau minėta, vadovaujantis VPĮ 95 straipsnio pirmąja dalimi, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje, o jei pretenzija per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta. Pareiškėjas ieškinyje prašė atnaujinti šį terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas tą aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė motyvuoto ir pagrįsto prašymo dėl VPĮ nustatyto termino atnaujinimo, laikė vienu iš ieškinio trūkumų, kurio nepašalinus, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Iš VPĮ 95 straipsnio pirmosios dalies normos turinio matyti, kad joje yra nustatytas terminas, per kurį suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti savo teises arba teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą. Įstatymuose nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, yra vadinamas ieškinio senaties terminu (CK 1.124 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreiptis į teismą su ieškiniu suinteresuotasis asmuo turi teisę nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d., CK 1.126 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina nei pačios subjektinės materialinės teisės, nei procesinės teisės kreiptis į teismą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu to prašo kita ginčo šalis (CK 1.131 str. 1 d.), bet nėra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti, palikti jį nenagrinėtą arba bylą nutraukti (CPK 137 str. 2 d., 293 str., 296 str. 1 d.). Ieškinio senaties taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso pabaigoje priimant teismo sprendimą dėl bylos esmės, kadangi tai yra materialinės teisės normų taikymo (CPK 259 str. 1 d., 265 str. 1 d.), o ne procesinis klausimas, kuriuo byla nėra išsprendžiama iš esmės (CPK 290 str.). Kaip jau minėta, materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės ieškinio priėmimo stadijoje nėra analizuojamos, jos negali būti kliūtimi kreiptis į teismą, ginant pažeistas teises. Išspręsti klausimus, kuriais byla sprendžiama iš esmės, iki teismo sprendimo priėmimo teismas negali, todėl ir prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pagrįstumą teismas gali įvertinti tik teismo sprendimu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad VPĮ 95 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas 10 dienų terminas, per kurį tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį teismui, yra ieškinio senaties terminas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti su ieškovo prašymu dėl šio termino atnaujinimo susijusių klausimų. Beje, pagal CK 1.126 straipsnio antrąją dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, tai yra tinkamas atsakovas.
Taip pat kaip vieną iš ieškinio trūkumų šioje byloje pirmosios instancijos teismas laikė tą aplinkybę, kad pareiškėjas nepasisakė dėl UAB „Lukoil Baltija“ bei kitų konkurso dalyvių, įtrauktų į konkurso pasiūlymų eilę, galimybės dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Pagal CPK 47 straipsnio pirmąją dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, arba jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Šios teisės normos turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet yra jos teisė, realizuojama motyvuotu suinteresuoto asmens prašymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia teismas, dėl to priimdamas atitinkamą teismo nutartį (CPK 47, 290 str.), tai yra ne bylos šalis, o būtent teismas įtraukia arba atsisako įtraukti į bylą tam tikrą asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jeigu pagal pareikštų reikalavimų turinį matyti, kad ginčas gali įtakoti šio asmens teises ir pareigas. Visus klausimus, susijusius su trečiųjų asmenų įtraukimu dalyvauti byloje turi išspręsti teismas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 str. 1 d.). Tačiau tai negali būti priežastimi neduoti eigos bylai.
Ieškinio turiniui keliamus reikalavimus įtvirtinančio CPK 135 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių pareiškėjas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taigi pareiškėjo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti (CPK 198, 199 str.). Pareiškėjas ieškinyje prašė išreikalauti iš Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro konkurso medžiagą. Nors pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras atsisakė suteikti pareiškėjui su konkursu susijusią medžiagą, kaip tai teigiama atskirajame skunde, teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo ir kitų proceso principų. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas reiškia, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti ir imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Todėl tesimas turi imtis priemonių įrodymams išreikalauti, jeigu to negali padaryti pati ginčo šalis.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui netinkamai pritaikęs CPK 115 straipsnio normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai ir tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.), bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.