Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. A. ir V. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėja V. A. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta civilinė byla pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iki kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuri neprieštaraus nepilnamečių vaikų ir pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu.

11. Civilinės bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai pateikė prašymą patvirtinti 2022 m. gegužės 6 d. taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo, patvirtinimo ir 2022 m. gegužės 6 d. taikos sutartį, kuria pareiškėjai keičia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą dėl nepilnametės K. A. gyvenamosios vietos ir ją nustato nuo 2022 m. liepos 1 d. su motina pareiškėja V. A. bei atitinkamai pakeičiama vaikų ir skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarka, išlaikymo teikimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą priėmė, įtraukė instituciją, teikiančią išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurią įpareigojo pateikti išvadą dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo sąlygų, susijusių su vaikų interesais. Institucija 2022 m. birželio 21 d. teismą informavo, kad neturi galimybės pateikti išvados, dėl to, kad nepavyko susisiekti su pareiškėju, jo atstovas nurodė institucijai, kad jam nėra žinoma, pareiškėjas su vaikais nėra paankstinęs ir įvykdęs planų išvykti į Norvegiją, pažymėjo, kad vaikų tėvas išvykti iš Lietuvos Respublikos turėtų teismui patvirtinus pateiktą sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8280-322/2019 nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 (antru) punktu nustatyta nepilnamečių vaikų: K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), L. A., gimusios duomenys neskelbtini), M. A., duomenys neskelbtini), ir M. A., gimusio duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su motina, nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis iš tėvo vaikams. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5875-322/2021 patvirtinta pareiškėjų taikos sutartis, kuria iš dalies pakeistas 2019 m. birželio 3 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, patvirtintos Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8280-322/2019, pakeičiant nepilnamečių vaikų K. A. ir M. A. gyvenamąsias vietas ir jas nustatant su tėvu T. A. bei pakeičiant skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų bendravimo tvarkas ir išlaikymo teikimo tvarką.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo 2021 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1096-322/2021 V. A. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. V. A. pripažinta kalta dėl to, kad būdama neblaivi 2020 m. balandžio 24 d., 2020 m. balandžio 26 d. naudojo fizinį smurtą nepilnametės K. A., kurios prašoma patvirtinti taikos sutartimi gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. A. nuo (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Susipažinęs su šiais teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir institucijos pateikta išvada, pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė, kad išvada teismui pateikta paviršutiniška, neatitinkanti įstatymo reikalavimų ir pavėluotai, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra žinoma nepilnametės K. A. nuomonė dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, motina smurtavo nepilnametės dukters K. A. atžvilgiu, o pareiškėjai sutartimi keičia nepilnametės K. A. gyvenamąją vietą, ją nustatydami būtent su motina, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nustatė papildomą terminą išvadai pateikti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 21 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo iki 2022 m. birželio 21 d. popietės nepavyko susisiekti su pareiškėju T. A., pareiškėjo atstovas E. Z. telefonu nurodė, kad jam nėra žinoma, pareiškėjas su vaikais nėra paankstinęs ir įvykdęs planų išvykti į Norvegiją, pažymėjo, kad vaikų tėvas išvykti iš Lietuvos Respublikos turėtų teismui patvirtinus pateiktą sutartį.

13. Pareiškėjas atskirajame skunde įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir netinkamai pritaikė įstatymą. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjų pareiškimas buvo paduotas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, kurioje nėra numatyta galimybė stabdyti bylos, todėl teismas turėjo arba patvirtinti pareiškėjų taikos sutartį, arba motyvuotai atsakyti tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius.

14. Pagal CPK šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat CPK V dalies XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta tvarka dar nekilus teisminiam ginčui pateikti teismui tvirtinti taikos sutartį, kuria užkertamas kelias kilti teisminiam ginčui ateityje. Tačiau santuokos nutraukimo bylų specifika suponuoja tai, kad, esant abiejų šalių valiai nutraukti santuoką bendru sutikimu, teismas sprendimu patvirtina šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai savarankiškai išsprendžia su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, kuriuos išspręsti įpareigoja įstatymai, o tokios sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Be to, įstatymų leidėjas numatė galimybę šalims iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

16. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateikė prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir taikos sutartį. Įvertinus pareiškėjo pateiktos taikos sutarties turinį nustatyta, kad taikos sutartimi yra keičiamos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, patvirtintos teismo sprendimu ypatingosios teisenos tvarka CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad pareiškėjo pateiktas prašymas ir jo pagrindu pradėta civilinė byla teisme buvo užregistruota kaip civilinė byla, nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, ir yra nagrinėjama CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, o ne kaip pareiškėjas teigia CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal Civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, pavyzdžiui, ikiteisminės taikos sutartys. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nėra nagrinėjami pareiškėjų prašymai dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų pakeitimo.

17. Nors pareiškėjo pateiktas pirmosios instancijos teismo procesinis dokumentas įvardytas „taikos sutartis“, tačiau klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjų pateikta teismui taikos sutartis, kuri atsižvelgiant į tai, kad sprendimas nutraukti santuoką yra įsiteisėjęs, ir į anksčiau aptartą santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylų specifiką nenagrinėta CPK V dalies XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė šiuo atveju taikytinas teisės normas ir teiseną bei bylą nagrinėja pagal CPK XXXV skyriuje nustatytas taisykles.

18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą taikos sutartį, CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu bylą sustabdė ir įpareigojo pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, atsižvelgiant į tai, kad pateikta patvirtinti taikos sutartis galimai neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų, pažeidžia sutuoktinių teises ir teisėtus interesus (dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos), nustatė, kad vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka realiai nevykdytina.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, tačiau tai nereiškia, jog teismas visais atvejais turi tokią sutartį tvirtinti. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad, nesant ginčo tarp buvusių sutuoktinių, klausimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo pagal analogiją nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, darytina išvada, kad teismas taip pat turi pareigą patikrinti, ar susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo neprieštarauja viešajai tvarkai ir ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės pateikta taikos sutartimi, pasikeitus aplinkybėms, siekia pakeisti nepilnamečio vaiko K. A. gyvenamąją vietą, t. y. taikos sutartimis siekiama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, kuri pripažinta kalta įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu dėl fizinio smurto naudojimo dukters K. A. atžvilgiu.

20. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nepilnametė K. A. yra 15 metų amžiaus, todėl manytina, jog yra pakankamai brandi ir geba pateikti nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos pakeitimo. Civilinės bylos duomenys patvirtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl nepilnamečio vaiko interesų apsaugos, buvo aktyvus ir savo iniciatyva pareikalavo instituciją, teikiančią išvadą, išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau to institucijai nepavyko padaryti dėl pareiškėjo apelianto kaltės, kadangi jis nebendradarbiavo su institucija, teikiančia išvadą.

21. Pabrėžtina, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, privalo užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, todėl, esant nurodytai aplinkybei, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neišklausius vaiko nuomonės, patvirtinus tokio turinio taikos sutartį, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

22. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl K. A. tėvystės, byloje nesant duomenų, kad tėvystė nuginčyta, panaikinta, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutartį.

23. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė duomenų ar įrodymų, jog šalių sutarta ir suderinta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, ar yra jiems žalinga, teismas nepateikė ir nenustatė. Išaiškintina, kad teismas neturi pareigos teikti šalims jokių įrodymų dėl teismo nutartimi padarytų išvadų ir nustatytų aplinkybių. Civilinėje byloje imperatyvią pareigą teikti įrodymus, kurie pagrindžia pareiškėjų nurodomas aplinkybes, turi pareiškėjai, t. y. asmenys, kurie kreipiasi į teismą, o teismas tik atlieka šalių pateiktų įrodymų vertinimą ir priima atitinkamą procesinį sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjas, naudodamasis kvalifikuoto teisininko pagalba, turi teisę ir pareigą pats rinkti bylai reikšmingus įrodymus, negalėdamas jų gauti, teikti teismui prašymus dėl tokių įrodymų išreikalavimo CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas, teigdamas, kad pateiktos teismui tvirtinti taikos sutarties sąlygos atitinka jo nepilnamečio vaiko interesus, jo teisių nepažeidžia, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis.

24. Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą. Teismo sprendimai privalo būti vykdytini, t. y. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, kilus abejonių dėl realaus taikos sutarties vykdymo galimybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokias taikos sutarties sąlygas patvirtinti. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis).

25. Byloje ginčo, jog pareiškėja V. A. gyvena Jungtinėje Karalystėje, nėra. Institucija, teikianti išvadą, prie 2022 m. birželio 10 d. išvados kaip priedą pateikė Aktą, kuriame užfiksuota, jog „2022 m. birželio 8 d. buvo bendrauta su pareiškėju T. A. telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Vyras nurodė, kad po to, kai teisme bus išnagrinėtas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, jis kartu su vaikais išvyks gyventi į Norvegiją. Anot vyro, vaikų motina V. A. šiuo metu gyvena Anglijoje. Vyras nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. vaikai turėtų pradėti lankyti ugdymo įstaigas Norvegijoje“. Be to, pareiškėjo atstovas institucijai, teikiančiai išvadą, nurodė, kad galimai pareiškėjas su vaikais jau yra išvykęs į Norvegiją, tai užfiksuota institucijos atstovės 2022 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad galimai pareiškėjas su nepilnamečiais vaikais gyvena Norvegijoje, o pareiškėja ir nepilnametė K. A. gyvens Jungtinėje Karalystėje. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai skyrium gyvenantys tėvai ir vaikai gyvena skirtingose valstybėse, kyla abejonių, ar teismui patvirtinus pakeistas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kai nustatoma skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir vaikų bendravimas nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., yra realiai vykdytinas ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl sutarties sąlygų dėl vaikų ir tėvų bendravimo, kadangi teismui patvirtinus tokio turinio taikos sutarties sąlygas yra didelė tikimybė, jog kils tarp šalių ginčai, bus pažeisti vaikų interesai, kadangi vaikai bus priversti kas antrą savaitę vykti iš vienos valstybės į kitą, tarp kurių itin dideli atstumai. Pažymėtina, kad sutartimi nėra išspręstas taip pat ir išlaidų, kilsiančių dėl vaikų kelionių, klausimas, tokių kaip transporto, lėktuvo bilietų išlaidos, kas vėlgi leidžia spręsti, jog toks teisiškas neapibrėžtumas sudarys galimybes kilti naujiems teisminiams ginčams.

26. Apeliacinės instancijos vertinimu, įvertinus pareiškėjų prašomą patvirtinti vaikų ir skyrium gyvenančių tėvų bendravimo tvarką, įvertinus tai, kad vaikai gyvena kitoje valstybėje, nei tėvai, vadovaujantis protingumo principu ir vaikų interesais, pareiškėjų pateikta bendravimo tvarka realiai neįgyvendinama. Bendravimo tvarkos nustatymas, kai vaikai kas antrą savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. privalėtų bendrauti su motina, gyvenančia Jungtinėje Karalystėje, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Net ir nesvarstant dėl šalių finansinių galimybių įvykdyti tokią bendravimo tvarką yra aišku, kad tokia bendravimo tvarka realiai sunkiai įgyvendinama dėl didelio atstumo tarp tėvų ir vaikų gyvenamųjų vietų.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

28. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvo pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvas privalės tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Taigi motinai ar tėvui už teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą galės būti taikomos atitinkamos sankcijos, tokios kaip bauda, antstoliui kreipusis į teismą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo CPK 771 straipsnio pagrindu, tėvų valdžios apribojimas.

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pateikta patvirtinti taikos sutartis, kuria šalys keičia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų ir pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

31. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

32. Nustačius, kad pareiškėjų teismui pateikta tvirtinti sutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų ir buvusių sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties, kuri savo esme laikytina sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, tvirtinimo klausimą, teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tokią sutartį tvirtinti, pareiškėjus įpareigojo pateikti naują sutartį, civilinę bylą sustabdė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo T. A. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.